Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji P. B. ir L. M. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, tyčia, be jokios priežasties mušė nukentėjusįjį S. Ž., tai yra L. M. sudavė nukentėjusiajam S. Ž. vieną smūgį kumščiu į krūtinę ir sėdinčiam ant lovos S. Ž. sudavė ne mažiau kaip 4 kartus plastikiniu vamzdžiu į kojų šlaunis ir rankų dilbius. P. B. sudavė nukentėjusiajam S. Ž. plastikiniu vamzdžiu ne mažiau kaip 4 kartus į kojų šlaunis ir rankų dilbius. Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji P. B. ir L. M. sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimo dešinėje šlaunyje.

Kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis jau daug metų pažįsta S. Ž. Jis (kaltinamasis) gyvena tame pačiame name kaip ir S. Ž. brolis, pas kurį neretai užsuka ir pats S. Ž. Iki šio konflikto jis (kaltinamasis) artimai nebendravo su S. Ž., artimais draugais jie niekada nebuvo. S. Ž. yra daug vyresnis už jį (kaltinamąjį). 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. jis (kaltinamasis) rūkė kieme kartu su L. M. Po kurio laiko jie abu sugalvojo tiesiog nueiti pas S. Ž. brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jiems nuėjus pas P. Ž., L. M. sukonfliktavo su S. Ž. L. M. sudavė vieną smūgį S. Ž. į krūtinę ir dėl to S. Ž. nukrito ant lovos ir pradėjo spardytis. Tuo metu jis (kaltinamasis) stovėjo šalia L. M. ir S. Ž., bandydamas gintis nuo L. M., pataikė vieną kartą savo koja jam (kaltinamajam) į veidą. Dėl to jis (kaltinamasis) labai susierzino, išėjo iš P. Ž. buto ir nuėjo į savo buto sandėliuką, iš kurio pasiėmė plastikinį vamzdį, skirtą vandentiekio tiesimui. Tuomet jis (kaltinamasis) vėl atėjo į P. Ž. butą, rankose turėjo minėtą vamzdį. Mano, jog L. M. tuo metu nebuvo išėjęs iš P. Ž. buto, kadangi šis buvo tame pačiame bute. Tuomet tiek jis (kaltinamasis), tiek L. M. pradėjo mušti S. Ž. tuo vamzdžiu, kurį jis (kaltinamasis) ir atsinešė. Jie pakaitomis mušė S. Ž. Jeigu gerai prisimena, jis (kaltinamasis) sudavė S. Ž. gal 3 ar 4 kartus į kojas, kadangi šis tuo metu gulėjo ant lovos ir bandė kojomis atsiginti. L. M. sudavė S. Ž. taip pat gal 4 smūgius į kojas. S. Ž. visą laiką bandė gintis savo rankomis ir kojomis. Jei gerai prisimena, tai S. Ž. rankomis dengėsi savo veidą. Sudavę minėtus smūgius, jis (kaltinamasis) su L. M. išėjo iš P. Ž. buto ir į jį daugiau negrįžo. Vamzdį, kuriuo jie mušė S. Ž., kitą dieną jis (kaltinamasis) išmetė į šiukšlių konteinerį. Po šio įvykio jis (kaltinamasis) ir L. M. bandė susisiekti su S. Ž. ir jo atsiprašyti, jie norėjo atlyginti jam savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau S. Ž. su tuo nesutiko. Tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo (kaltinamojo) ir S. Ž. Jis (kaltinamasis) labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Šio įvykio metu jis buvo šiek tiek neblaivus, tačiau mano, jog neblaivumas neturėjo jokios įtakos tokiems jo veiksmams. Jis yra dirbantis, todėl prašė skirti jam adekvačią bausmę (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 133 – 136, 141 – 144).

Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis pažįsta S. Ž. maždaug 10 metų. Jie yra pažįstami, tačiau draugais niekada nebuvo. S. Ž. kartais užsuka pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jis pats (kaltinamasis) gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. jis (kaltinamasis) kartu su P. B. rūkė kieme, prie jo (kaltinamojo) namo laiptinės. Po to jie sugalvojo nueiti pas jo (kaltinamojo) kaimyną P. Ž. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kad ten bus ir S. Ž., nors tą pačią dieną tiek P. Ž., tiek ir S. Ž. jis (kaltinamasis) kartu su draugu buvo parvežę iš Kauno. Jie įėjo į P. Ž. butą, kurio durys buvo atrakintos. Įėjus į P. Ž. butą, jame buvo pats P. Ž., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir ant tos pačios lovos sėdėjo ir S. Ž., kuris, pamatęs juos, pradėjo šaukti sakydamas, kad šie išeitų iš P. Ž. buto. Tuomet jis (kaltinamasis), priėjęs prie S. Ž., sudavė šiam vieną kartą dešine ranka į krūtinę. Nuo šio smūgio S. Ž. atsilošė ant lovos ir pradėjo spardytis nukreipdamas savo kojas į jį (kaltinamąjį). Tuo pat metu P. B. buvo šalia, todėl S. Ž. savo koja sudavė vieną smūgį P. B. į veidą. Tada P. B., nieko nesakęs, kažkur išėjo ir labai greitai sugrįžo jau su plastikiniu vamzdžiu savo rankose. Tuomet jis (kaltinamasis) kartu su P. B. pradėjo mušti S. Ž. Tiek P. B., tiek ir jis (kaltinamasis) sudavė S. Ž. smūgius plastikiniu vamzdžiu. P. B. sudavė tuo plastikiniu vamzdžiu gal kokius 4 ar 5 smūgius S. Ž. į kojas. Jis (kaltinamasis) taip pat sudavė S. Ž. gal 4 smūgius tuo pačiu plastikiniu vamzdžiu į kojas. Nors jis (kaltinamasis) smūgiavo į kojas, tačiau gali būti, kad tuo metu, kai S. Ž. gynėsi, tai šiam sudavė ir į rankas. Jis (kaltinamasis) negali tiksliai pasakyti, į kurias S. Ž. kojų vietas sudavė smūgius, nes to neprisimena. Nustoję mušti S. Ž., jis (kaltinamasis) kartu su P. B. išėjo iš P. Ž. buto ir daugiau į jį negrįžo. Jiems išeinant iš to buto vamzdis, kuriuo jie mušė S. Ž., buvo P. B. rankose. Jis (kaltinamasis) nežino, kur vėliau dingo tas plastikinis vamzdis. Tiek jis (kaltinamasis), tiek ir P. B. bandė susisiekti su S. Ž., kad galėtų jo atsiprašyti, tačiau S. Ž. nepriėmė jų atsiprašymų. Taip pat jie norėjo ir atlyginti S. Ž. padarytą žalą, tačiau S. Ž. net nesileido į jokias kalbas. Jis (kaltinamasis) pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl to labai gailisi. Tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo (kaltinamojo) ir S. Ž., anksčiau jie buvo tik apsižodžiavę. Šio konflikto metu jis (kaltinamasis) buvo blaivus, nors tą pačią dieną pats buvo išgėręs vieną skardinę alaus (t. 1, b. l. 101 – 104, 109 – 112).

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų P. B. ir L. M. prisipažinimų bei paaiškinimų jų kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19 val. 5 min. jis buvo pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jiems besėdint, pas juos atėjo P. Ž. kaimynai, iš kurių vienas buvo L. M., o kitas – vardu P. Atėjus minėtiems kaimynams, jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant sofos. Tuomet L. M., priėjęs, kryptingai bei tikslingai sudavė kaire ranka jam į krūtinę. Po šio smūgio L. M. ir P. išėjo iš buto. Tačiau po kelių minučių minėti asmenys sugrįžo ir atsinešė plastikinį vamzdį, kuriuo tiek L. M., tiek ir P. sudavė jam smūgius į kairę ranką ir į abi kojas. Po šių suduotų smūgių L. M. ir P. vėl išėjo iš P. Ž. buto. Tuomet ir jis pats (nukentėjusysis) išėjo į autobusų stotelę pasitikti iš Panevėžio miesto grįžtančios draugės V. K., kuriai atvykus, jie pasikalbėjo ir jis iškvietė policiją. Kuomet jį mušė L. M. ir P., dėl to jis jautė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis S. Ž. papildomos apklausos metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. apie 11.00 val. jis kartu su savo broliu P. Ž. grįžo iš Kauno į brolio namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Kauno juos parvežė L. M., kuris buvo kartu su savo draugu. Jo (nukentėjusiojo) brolis P. Ž. paskambino L. M. ir paprašė, kad šis parvežtų juos iš Kauno, tačiau L. M. tuo metu buvo neblaivus, todėl jis pasikvietė savo draugą, kuris galėjo vairuoti automobilį ir todėl tąkart L. M. atvažiavo kartu su tuo savo draugu. Iki kol jie grįžo iš Kauno tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Jiems grįžus į jo (nukentėjusiojo) brolio P. Ž. namus, L. M. kartu su P. Ž. išgėrė pusę 0,5 l butelio degtinės ir P. Ž. liepė L. M. išeiti iš to buto. Tuomet L. M. geranoriškai išėjo ir net nesipriešino, jis neatrodė susierzinęs. Maždaug po pusės valandos į P. Ž. butą vėl atėjo L. M. Tuo metu tame bute buvo tik jis (nukentėjusysis) vienas, nes jo brolis P. Ž. buvo išėjęs pas savo kaimynę. Užėjęs į kambarį, L. M. pats pasiėmė degtinės butelį ir įsipylė stikliuką degtinės, ją išgėrė, apsisuko ir išėjo iš P. Ž. buto. Po to, apie 19.00 val. jis (nukentėjusysis) buvo kartu su broliu P. Ž. šio bute, žiūrėjo televiziją ir P. Ž. išgėrinėjo likusią degtinę. Tuo metu į P. Ž. butą atėjo nekviesti L. M. su kitu savo draugu P. B., kurie yra P. Ž. kaimynai. Vienas iš minėtų asmenų savo rankose turėjo pusę butelio degtinės, kurią jie norėjo išgerti P. Ž. bute. Kitaip sakant tiems asmenims reikėjo tik vietos išgertuvėms. Tačiau P. Ž. liepė L. M. ir P. B. išeiti ir neleido jiems gerti alkoholio savo bute. Tuo metu jis (nukentėjusysis) pastebėjo, jog tiek L. M., tiek ir P. B. buvo nepatenkinti dėl to, kad P. Ž. liepė jiems išeiti iš jo buto. L. M. ir P. B. išėjo iš P. Ž. buto. Tuomet P. Ž. vadinamu „naktinuku“ (ne raktu) užsirakino savo buto duris ir jie toliau žiūrėjo televiziją. Po kelių minučių jie išgirdo buto durų spynos rakinimo garsą ir pamatė, kaip į P. Ž. butą įėjo L. M. kartu su P. B., kurie iš karto pradėjo eiti link jo (nukentėjusiojo). Tuo metu jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant lovos, o L. M., priėjęs prie jo, kažkurios rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į krūtinės sritį ir dėl to jis (nukentėjusysis) pajautė fizinį skausmą krūtinės srityje. Tuo metu jis (nukentėjusysis) sušuko, kad kviečia policiją, nes matė, jog L. M. yra agresyvus. Tada šalia stovintis P. B. užsimojo dešine ranka ir smūgiavo jam (nukentėjusiajam) į veidą, tačiau, sėdėdamas ant lovos, jis pasisuko šonu ir išvengė to smūgio. Tuomet, būdamas jau gulimoje padėtyje, jis (nukentėjusysis) pradėjo gintis savo kojomis, spardytis, nes norėjo juos atitraukti nuo savęs, kad šie prie jo daugiau neprieitų. Mojuodamas savo kojomis jis (nukentėjusysis) galėjo suduoti smūgius L. M. ir P. B., tačiau tie smūgiai nebuvo stiprūs. Tačiau jis tiksliai nežino, ar tikrai jiems pataikė, nes tiesiog gulėdamas ant nugaros jis savo kojomis bandė nusistumti L. M. ir P. B., kurie, keiksnodamiesi, išėjo iš jo brolio P. Ž. buto. Tuomet P. Ž. vėl užrakino savo buto duris tuo pačiu „naktinuku“. Po kelių minučių P. B. su L. M. vėl iš išorės atsirakino P. Ž. buto duris ir įėjo į tą butą. Tuo metu jis (nukentėjusysis) pastebėjo P. B. rankose maždaug 80 cm ilgio storą plastikinį vamzdį. L. M. ir P. B. keikėsi, jį (nukentėjusįjį) koliojo, vadino necenzūriniais bei įžeidžiančio pobūdžio žodžiais. Tuomet L. M. pasiėmė minėtą plastikinį vamzdį iš P. B. ir, priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) pradėjo jį mušti tuo vamzdžiu. Jis (nukentėjusysis) kaire ranka užsidengė savo veidą, kad nepataikytų į jį, o L. M. tuo metu smūgiavo į įvairias jo kūno vietas. L. M. tuo plastikiniu vamzdžiu sudavė jam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tai yra į kairę alkūnę, dešinį šoną ties sėdmeniu, į dubens kaulus, į kairį šoną sėdmenų srityje ties dubens kaulu, į dešinės kojos kelio išorinę dalį. Tuo metu jis (nukentėjusysis) šaukėsi pagalbos, kvietėsi kaimynus, o jo brolis P. Ž. buvo stipriai neblaivus ir sėdėjo ant tos pačios lovos tik kitoje jos pusėje. L. M. ir P. B. norėjo atimti iš jo telefoną, kad šis neiškviestų policijos pareigūnų. Tačiau jo telefonas buvo po jo paties kūnu, todėl P. B. ir L. M. nepastebėjo to telefono. Tada L. M. perdavė tą plastikinį vamzdį P. B. ir liepė šiam mušti jį tuo pačiu vamzdžiu. Tuomet P. B. pradėjo smūgiuoti tuo vamzdžiu, tačiau jis (nukentėjusysis) atsigynė nuo tų smūgių spardydamasis savo kojomis. Nepaisant to, P. B. plastikiniu vamzdžiu vis tiek sudavė jam ne mažiau kaip 3 smūgius į tas pačias vietas, į kurias buvo sudavęs ir L. M. Jis (nukentėjusysis) negali tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai smūgių jam sudavė L. M. ir P. B. Tiek dėl L. M., tiek ir dėl P. B. jam suduotų smūgių jis jautė sukeltą fizinį skausmą. P. B. ir L. M. nuolat keikėsi, o, baigę jį mušti, jie išėjo iš jo brolio P. Ž. namų ir išsinešė tą vamzdį, tačiau tuoj pat jie apsisuko ir vėl sugrįžo. Tuomet P. B., vėl priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) tuo pačiu vamzdžiu smogė jam, tačiau jis (nukentėjusysis) koja nuspyrė tą vamzdį ir išvengė to smūgio. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad iškvies policiją, o P. B. mojuodamas vamzdžiu per stalą išvertė peleninę su pelenais. Tuomet jis (nukentėjusysis), susiradęs savo telefoną, kuris buvo po juo pačiu, bandė surinkti pagalbos numerį, tačiau L. M. atėmė iš jo rankų telefoną ir pradėjo šį tikrinti, ar nėra skambinta pagalbos numeriu 112. L. M. ir P. B. visą laiką koliojosi ir vėl išėjo iš jo brolio P. Ž. buto. Tuo metu jis (nukentėjusysis) jau buvo atėmęs iš L. M. savo telefoną. Apie 19 val. 20 min. jis (nukentėjusysis) išėjo iš savo brolio P. Ž. buto ir nuėjo pasitikti savo draugės, tačiau laiptinėje dar susitiko L. M. ir P. B., kurie vėl pradėjo jį kolioti, tačiau su jais dar buvo ir L. M. draugė, kuri neleido L. M. jo pulti. Po to, jis (nukentėjusysis) susitiko su savo drauge, kuriai viską papasakojo ir išsikvietė policijos pareigūnus. Medikų pagalbos jam nereikėjo, tačiau jis jautė fizinį skausmą dėl jam suduotų smūgių. Jis atsisako reikšti civilinį ieškinį byloje, kadangi pats neturi pinigų bylinėjimosi išlaidoms. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus iš karto po pirmosios jo apklausos. Jo manymu, L. M. ir P. B. prieš jį smurtavo, nes jie manė, jog tai jis primokė savo brolį P. Ž., kad šis neleistų jiems tame bute vartoti alkoholio ir dėl to jie neturėjo kur tai daryti. Jis turi pretenzijų tiek L. M., tiek ir P. B. Toks konfliktas tarp jo ir L. M. įvyko jau nebe pirmą kartą, tačiau jis (nukentėjusysis) pirmą kartą kreipėsi į policiją. Jam atrodo, kad P. B. yra nestabilios psichikos, kadangi jis daro viską, ką jam paliepia L. M. Viso šio įvykio metu jis (nukentėjusysis) buvo visiškai blaivus. L. M. arba P. B. turi jo (nukentėjusiojo) brolio P. Ž. buto raktą, kuris buvo pagrobtas maždaug prieš metus laiko. Jo brolis P. Ž. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau įprastai jis nevartoja alkoholio su L. M. ir P. B. (t. 1, b. l. 1 – 11, 14 – 17, 34 – 38).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 22 d. jis dirbo policijos ekipaže A1703 kartu su vyriausiuoju patruliu P. G. Apie 19 val. 25 min. policijos komisariato budėtojas jiems nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 20 minučių pranešėjos draugą sumušė du pažįstami asmenys. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko S. Ž. ir jo draugė. Bendraujant su S. Ž., šis nurodė, kad buvo atvykęs pas savo brolį P. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). S. Ž. būnant kartu su broliu P. Ž., į šio butą įėjo du brolio kaimynai – L. M. ir jo draugas P., kurie, vos tik įėję į butą, ėjo tiesiai link jo (S. Ž.), ir priėję iš karto pradėjo jį mušti. S. Ž. sėdint ant sofos, L. M. ir P. pradėjo smūgiuoti jam į krūtinės sritį. S. Ž. nenurodė, kiek konkrečiai smūgių sudavė kiekvienas tas asmuo, tik paminėjo, kad prieš jį smurtavo tiek L. M. tiek ir P. Po to, minėti smurtavę asmenys išėjo iš P. Ž. buto, tačiau visai netrukus jie antrą kartą grįžo į butą jau turėdami plastikinį vamzdį, kuriuo pradėjo mušti S. Ž. Kuris iš tų asmenų atsinešė tą plastikinį vamzdį, S. Ž. nenurodė. S. Ž. nurodė, jog tuo vamzdžiu jį mušė pasikeisdami tiek L. M., tiek ir P. S. Ž. nenurodė, kiek konkrečiai smūgių ir į kurias vietas sudavė konkretus asmuo, tik paminėjo, kad smūgiai jam buvo suduoti į rankas ir kojas. Bendraujant su S. Ž., šis neatrodė išsigandęs, buvo ramus, viską pasakojo nuosekliai ir paminėjo, jog net pats nesuprato, dėl kokios priežasties jį sumušė jo brolio P. Ž. kaimynai. Patikrinus S. Ž. blaivumą, jam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Užėjus į S. Ž. nurodytą butą ir apžiūrėjus ten esančias patalpas, nerado minėto plastikinio vamzdžio, kuriuo ir buvo suduoti smūgiai. S. Ž. teigė, jog tą plastikinį vamzdį išsinešė P. arba L. M. Įvykio vietoje nebuvo nei L. M., nei P. S. Ž. nenurodė, kur šie asmenys gyvena, tačiau jis paminėjo, kad tie asmenys yra jo brolio P. Ž. kaimynai. Policijos pareigūnas P. G. ieškojo minėtų asmenų tame daugiabutyje name, tačiau jų nerado. Ant S. Ž. kūno nesimatė jokių akivaizdžių sužalojimų, tačiau šis nurodė, kad smūgių sudavimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to jis kreipsis į teismo medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 68 – 71).

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytojas M. R. (t. 1, b. l. 80 – 83).

Liudytojas P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. jis kartu su savo broliu S. Ž. grįžo iš Kauno. Juos parvežė L. M. draugas, su kuriuo važiavo ir pats L. M. Jis pats paprašė L. M., kad šis parvežtų juos iš Kauno, nes jie turėjo daug daiktų. Tikslios valandos neprisimena, galbūt apie vidurdienį L. M. parvežė juos į jo (liudytojo) namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus, alkoholio jie nevartojo, tačiau L. M. jau buvo neblaivus. Grįžus, jis (liudytojas) kartu su broliu S. Ž. nuėjo į namus. Po kurio laiko pas juos atėjo ir L. M., su kuriuo jis (liudytojas) dar išgėrė pusę 0,7 litro talpos butelio degtinės. Tąkart L. M. atėjo nekviestas. Kuomet jis (liudytojas) gėrė degtinę su L. M., S. Ž. žiūrėjo televiziją ir degtinės jis negėrė. Po to, L. M. išėjo iš jo (liudytojo) buto. Apie 19.00 val., jam su broliu būnant namuose, išgirdo durų skambučio garsą, į kurį jis (liudytojas) nereagavo, tik priėjo prie durų ir pro akutę pamatė, kad už durų stovi L. M. ir todėl neatidarė durų. Jo buto durys buvo užrakintos iš vidaus „naktinuku“ užraktu. Po kurio laiko, būnant kambaryje, jis (liudytojas) vartojo alų ir išgirdo rakinamas jo buto duris. Staiga į jo butą įėjo L. M. ir P. B. Neprisimena, kuris iš jų įėjo pirmas. Tuo metu jis pats sėdėjo ant sofos, arčiau lango, o kur sėdėjo jo brolis S. Ž., tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad šis sėdėjo kitoje stalo pusėje. Staiga L. M. ir P. B. priėjo prie jo brolio S. Ž., kurį L. M. pradėjo mušti. Jis (liudytojas) neprisimena, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė L. M., tačiau šis rankomis smūgiavo kelis kartus. Kiek prisimena, S. Ž. pradėjo mušti L. M., o po to jį mušė ir P. B. Jis (liudytojas) neprisimena ir to, kiek smūgių S. Ž. sudavė P. B., bet tikrai buvo daugiau negu vienas smūgis. Be to, L. M. sudavė smūgius S. Ž. ir plastikiniu vamzdžiu. Jis (liudytojas) nežino, ar P. B. sudavė smūgius S. Ž. plastikiniu vamzdžiu. Šio įvykio metu jis pats (liudytojas) buvo stipriai neblaivus, todėl negali itin nuosekliai paaiškinti, kaip viskas ten įvyko. Jis taip pat negali pasakyti, ar L. M. ir P. B. buvo atėję tik vieną kartą į jo namus ir mušė jo brolį, ar jie buvo atėję kelis kartus. Jis (liudytojas) negalėjo apginti savo brolio S. Ž. nuo L. M. ir P. B., nes pats buvo stipriai neblaivus ir ne viską suvokė, kas ten vyksta. L. M. turi jo buto raktus, kuriuos jis pagrobęs jau seniai. Jo manymu, tai buvo pirmas toks konfliktas tarp jo brolio S. Ž., L. M. ir P. B. L. M. maždaug prieš metus jau buvo smurtavęs prieš jį patį (liudytoją), tačiau tąkart jis nesikreipė į policiją. L. M. ir P. B. tikrai smurtavo prieš S. Ž. Jis (liudytojas) nežino, dėl ko L. M. ir P. B. mušė S. Ž. Jo (liudytojo) namuose nebuvo jokio plastikinio vamzdžio, todėl mano, kad L. M. ir P. B. patys iš kažkur ir atsinešė tą vamzdį (t. 1, b. l. 74 – 77).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. Ž. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena jau apie du metus adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ji pati, tiek ir S. Ž. alkoholio visiškai nevartoja ir niekada nebuvo nuo jo priklausomi. 2019 m. gruodžio 22 d. vėliausio maršruto autobusu ji sugrįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Autobusų stotelėje ją pasitiko sugyventinis S. Ž. Tuo metu buvo jau po 19.00 valandos. S. Ž. visuomet būna linksmas, tačiau tąkart jis buvo nusiminęs, susinervinęs ir labai susijaudinęs, netgi šiek tiek drebėjo iš jaudulio. Jiems grįžus į namus, S. Ž. parodė jai ant jo kūno esančius sužalojimus. Aiškiai matėsi kraujosruvos ir paraudimai ant S. Ž. rankų, abiejų kojų, taip pat lyg ir ant veido. Buvo prakirsta ir kažkuri jo koja. Ji pasiteiravo, kas jam nutiko ir kas jį taip sumušė. Tuomet S. Ž. pradėjo pasakoti, kad jis su savo broliu P. Ž. buvo šio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur abu žiūrėjo televiziją, o P. Ž. tuo metu pats vienas išgėrinėjo alkoholį. S. Ž. tiesiog pas brolį laukė jos, sugrįžtančios į (duomenys neskelbtini). S. Ž. jai minėjo, jog į jo brolio butą visai nekviesti atėjo P. B. ir L. M. Kiek prisimena, tai S. Ž. minėjo, kad šie asmenys į tą butą buvo atėję du ar daugiau kartų. Ji tiksliai neprisimena, ar pirmą kartą atėję L. M. ir P. B. smurtavo prieš S. Ž., tačiau, jiems išėjus, P. Ž. iš karto užrakino savo buto duris. Tačiau po kurio laiko vėl atėjo P. B. ir L. M., kurie patys atsirakino to buto duris. Tąkart L. M. ir P. B. su savimi atsinešė ir plastikinį vamzdį, kuriuo jie, pasikeisdami, pradėjo mušti S. Ž. S. Ž. jai neminėjo, kuris iš minėtų asmenų pirmas pradėjo jį mušti. S. Ž. jai sakė, kad abu tie asmenys sudavė smūgius jam į įvairias kūno vietas, jis taip pat nenurodė ir kiek konkrečiai smūgių jam sudavė. S. Ž. sakė, jog jis buvo kambaryje, prie pečiaus, sėdėjo ant sofos. S. Ž., atsirėmęs į sofos atlošą, bandė savo rankomis ir kojomis gintis nuo L. M. ir P. B. Tuo metu S. Ž. brolis P. Ž. buvo ant tos pačios sofos, tik jis sėdėjo kitame jos gale. S. Ž. jai sakė, jog P. Ž. nieko nesakė ir nieko nedarė ir net nebandė jo ginti, nes pats bijojo L. M. ir P. B. Atvykus policijos pareigūnams, P. Ž. patvirtino tai, kad tiek L. M., tiek ir P. B. smurtavo prieš S. Ž. Ji pati šio konflikto nematė, jai tik papasakojo S. Ž. Pasitarę su S. Ž., jie nutarė iškviesti policijos pareigūnus. Ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, kad minėti asmenys sumušė S. Ž. L. M. ir P. B. yra P. Ž. kaimynai. L. M. jau ne pirmą kartą smurtavo prieš S. Ž. Kitą dieną S. Ž. kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Įvykio metu S. Ž. buvo blaivus. S. Ž. minėjo, jog įvykio metu L. M. ir P. B. buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 88 – 91).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, matyti, jog S. Ž. pareiškė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val., jam būnant pas savo brolį P. Ž., atėjo šio kaimynai, kurie sumušė jam (S. Ž.) ranką ir krūtinę. Dėl tų kaimynų veiksmų jam (S. Ž.) buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti, jog buvo atlikta ir pirmoji nukentėjusiojo S. Ž. apklausa. Taip pat matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 1 – 11, 14 – 17).

Iš policijoje registruotų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. gruodžio 22 d. 19 val. 25 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos V. K. pranešimas apie tai, kad prieš 20 minučių adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos draugą sumušė du pažįstami asmenys, kurie šiuo metu to namo laiptinėje vartoja alkoholinius gėrimus. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 25 – 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1140/2019 (06) nurodyta, jog S. Ž. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 59).

Iš akistatos protokolų matyti, jog 2020 m. vasario 20 d. akistatų tarp nukentėjusiojo S. Ž. ir kaltinamųjų L. M. bei P. B. metu šie kaltinamieji pripažino, kad 2019 m. gruodžio 22 d. jie, veikdami kartu, bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. Ž. (t. 1, b. l. 115 – 120, 147 – 152).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamieji P. B. ir L. M., veikdami bendrai, mušdami sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo ir tuo jie padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 1 – 5).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji P. B. ir L. M., jiems buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Abu kaltinamieji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji P. B. ir L. M. sutiko ir su prokurorės jiems pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (t. 1, b. l. 188 – 189, 190 – 191).

Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji P. B. ir L. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Abu kaltinamieji yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis P. B. anksčiau buvo teistas vieną kartą, paskirtą bausmę jis yra atlikęs, o jo teistumas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo išnykęs (t. 1, b. l. 172 – 173, 185; BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). P. B. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas (t. 1, b. l. 174 – 175, 176). Kaltinamasis P. B. yra dirbantis, nevedęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (t. 1, b. l. 171, 177, 186). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis P. B. turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme jis yra visiškai pakaltinamas (t. 1, b. l. 179, 182). Byloje nėra daugiau kitų neigiamai P. B. charakterizuojančių duomenų. Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 133 – 136, 141 – 144). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis L. M. iki šiol jau teistas 3 kartus, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 159 – 161; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). L. M., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). L. M. ne kartą baustas ir administracine tvarka ir dar turi neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (t. 1, b. l. 162 – 163, 164). Kaltinamasis L. M. yra dirbantis, nevedęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (t. 1, b. l. 157 – 158, 165 – 166, 169). L. M. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (t. 1, b. l. 168). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 101 – 104, 109 – 112). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas; t. 1, b. l. 159 – 161). Byloje daugiau nėra kitų neigiamai L. M. charakterizuojančių duomenų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamųjų P. B. ir L. M. asmenybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus abiems kaltinamiesiems prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamųjų P. B. ir L. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jie pilnai pripažino savo kaltę, todėl jų atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jiems paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems P. B. ir L. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 121 – 123, 153 – 155). Pradėjus bausmių vykdymą, šios kardomosios priemonės kaltinamiesiems panaikinamos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmę P. B. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo P. B. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam P. B., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam P. B., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę L. M. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo L. M. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam L. M., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam L. M., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistiesiems P. B. ir L. M., jog jie per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdami su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistųjų prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistiesiems P. B. ir L. M.