Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 3 dalį galutine 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir 199 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 12 d. 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 2 mėnesių 12 dienos laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog šiuo metu nuteistajam dar netaikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.Skunde nurodė, kad teismas neteisus dėl to, jog jis nepatyrė pakankamų suvaržymų ir neigiamų pasekmių. Pataisos namuose jis praleido jau 5 metus, per kuriuos daug ką apsvarstė ir apmastė, patyrė pakankamai neigiamų pasekmių, nes nesulaukusi kol jis grįš iš įkalinimo įstaigos, jį paliko žmona, jis nematė kaip auga jo vaikai, jo ankstesnis ryšys su vaikais buvo artimas, tačiau natūralu, jog dabar jie nuo jo tolsta, kad ir kaip jis tą ryšį bando išlaikyti, prarado daug laiko nebendraudamas su tėvais, seserimi, giminėmis. Dėl padaryto nusižengimo kuomet per naujus metus vartojo alkoholį neturi pasiteisinimo, dėl to jam labai gėda, nes niekad alkoholiu nepiktnaudžiavo, jo padaryti nusikaltimai nėra susiję su alkoholio vartojimu. Nesutinka su tuo, kad nesugeba laikytis nustatytų taisyklių, nes per 5 metus jis nei karto nebuvo nusižengęs, o dėl nepriekaištingo elgesio jis 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją. Labai dėl to gailisi, dar kartą pažymi, kad per 5 metus prasižengė tik šį kartą ir tik naujųjų metų dieną, tai atsitiktinis faktas, kurį prašo vertinti kaip žmogiškąją klaidą.Nurodė skunde, jog yra pasiryžęs pradėti naują gyvenimą, paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamąją vietą, turi draugę, ji kritiškai vertina ankstesnį jo gyvenimo būdą, jam taip pat prieš draugę gėda dėl savo elgesio naujų metų dieną. Nuteistojo skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl ir buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas procesinis sprendimas. Byloje esantys duomenys, sprendžiant Komisijai lygtinio paleidimo galimybę nuteistajam, patvirtino, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog E. K. priklauso žemai rizikos grupei – 15 balų, kurie, gretinant šį vertinimą nuo ankstesnio, pakito, t. y. sumažėjo nuo 24 balų. Vertinant tik šią aplinkybę, akivaizdu nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, pažanga pastebima, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis. Be šio kriterijaus, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Analizuotinos bylos duomenimis aukštesniajam teismui, pritariant apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais buvo atsisakyta patvirtini Komisijos nutarimą, nuteistojo poelgis naujųjų metų dieną pagrįstai sukėlė abejonę dėl E. K. elgesio nepriekaištingumo. Alkoholio vartojimas pataisos įstaigoje netoleruotinas ir tik apibūdina asmenį kaip kad nepakankamai įvertinus siekiamus tikslus nukreiptus į tinkamą resocializaciją. Nusižengus taisyklėms, pareiškėjo padėtis keitėsi, jis buvo perkeltas iš lengvosios grupės į kamerų tipo patalpas, todėl visiškai pagrįstai teismas šias aplinkybes vertino kaip abejones dėl jo ketinimų laikytis įstatymų ir visuomenės normų. Abejones dėl materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo patvirtina ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad praeityje jis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijoje, buvo įtakotas, o dabar gali pasipriešinti tam, tačiau šis alkoholio vartojimo faktas sako ką kita. Šis faktas, kuris apylinkės teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo patvirtinimo visumoje nustatė, kad Komisijos išvada nuteistojo elgesio modelio vertinime nebuvo pilnai pagrįsta, nes dar nepaleistas lygtinai ar atlikęs bausmės pilnai, nuteistojo teigiamos nuostatos nebuvo pakankamai pagrįstos.Skunde nurodyti apgailestavimai ir kritika dėl savo elgesio nesuponuoja aukštesniajam teismui priešingos išvados nei padaryta apylinkės teismo, nes visa kas išdėstyta yra įvertinta reikšmingų aplinkybių visete leidžia neabejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.Apibendrinant visa tai, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimui išspręsti įvertinti reikšmingi duomenys ir aplinkybės, nuteistojo elgesys ir jo pažanga bausmės atlikimo metu ir vietoje, Komisijos nutarimas nebuvo pakankamai pagrįstas, motyvai nurodyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartyje, su jais aukštesnysis teismas sutinka, nurodytos faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos tinkamai, o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, nereiškia, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie lemtų apylinkės teismo nutarties panaikinimą, nes spręsti dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo yra teismo diskrecija objektyviąja prasme. Išanalizuotos bylos kontekste Kauno apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl nuteistojo E. K. skundo argumentai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.