Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-416/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-02
Bylos Nr.
1-145-416/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00310-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-416/2014Proceso Nr.1-20-9-00310-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.;1.2.29.1.;1.1.7.2.4.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2014-05-02

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant LoretaI Bučenskienei, dalyvaujant prokurorui R. G., gynėjui adv. M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1980-05-04 Šakių raj., lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 300 straipsnio1dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. M. suklastojo dokumentą: 2012 metais, laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2012-06-06, tikslesni data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanke surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2012-05-05 asmuo Blonda-S. A. pardavė, o jis (D. M.) iš jo už 6800 eurų nupirko automobilį „Mercedes Benz E280 CDi“, VIN WDB2112201A920657, ir eilutėje prie įrašo „Pirkėjo parašas“ parašė savo vardą, pavardę bei pasirašė savo parašu, eilutėje „ Pardavėjo parašas“ parašė Blonda-S. A. pavardę ir jo vardu pasirašė, taip melagingai patvirtino, neva jis iš piliečio Blonda-S. A. pirko transporto priemonę „Mercedes Benz“ E280 CDi, nors realiai 2012 m. kovo mėnesį automobilį jam perleido A. J. Kauno automobilių turguje, esančiame Taikos pr. 135 B, Kaunas, ir šio sandorio pagrindu tapo šio turto savininku. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas įregistruoti transporto priemonę VĮ „Regitra“ savo vardu - gauti transporto priemonės registracijos liudijimą, 2012-06-06 nuvyko į VĮ „Regitra“ Tauragės filialo Jurbarko grupę, ten tarnybinėse patalpose, esančiose Pramonės g. 1, Jurbarke, panaudojo šį suklastotą dokumentą - pateikė suklastotą sutartį VĮ „Regitra“ Tauragės filialo Jurbarko grupės vyresniajam specialistui G. A., tačiau automobilio savo vardu neįregistravo nustačius, jog ši transporto priemonė yra paieškoma Šveicarijoje nuo 2012-06-01, kaip pavogta ar neteisėtai nusavinta.

Apklaustas teisme D. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nuo 2013 metų pradžios ieškojo automobilio. 2012-03-12 interneto svetainėje www.autoplius.lt rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Mercedes Benz E280 CDi. Susisiekė su pardavėju A. J. ir suderino kainą - 4700 eurų. Kadangi kalbą ėjo apie daužtą automobilį, kurį po įgijimo reikalinga remontuoti, tokia kaina buvo reali, o pats automobilio legalumas nekėlė jokių abejonių. Kadangi reikėjo laukti, kol automobilis bus pargabentas iš užsienio, į pardavėjo nurodytą sąskaitą, kad automobilis būtų jam rezervuotas, pervedė 700 Lt avansinę įmoką. Kažkur po dviejų savaičių jam paskambino pardavėjas ir pasakė, kad automobilis jau pargabentas į Lietuvą ir yra Kauno automobilių turgavietėje. Į turgų vyko kartu su T. M.. Ten sumokėjo likusią kainos dalį -4500 eurų. Iš pardavėjo gavo automobilį bei jo raktelius bei automobilio šveicarišką registracijos liudijimą. Rašytinė pirkimo pardavimo sutartis surašyta ar jam perduota nebuvo. Tada parsivarė automobilį ir jį remontavo. Užbaigus remontą, reikėjo automobilį priregistruoti. Tam buvo reikalinga jo pirkimo-pardavimo sutartis. Žino tai, nes ir anksčiau buvo pirkęs automobilių, bet su visais dokumentais. Buvo girdėjęs, kad šitą klausimą galima išspręsti interneto pagalba. Internete susirado reikiamo pavyzdžio pirkimo-pardavimo sutarties blanką, jį atsisiuntė ir atsispausdino. Ten buvo aprašyta ir pildymo tvarka. Į atsisiųstą blanką įrašė reikalingus automobilio duomenis iš jo šveicariško registracijos liudijimo. Įrašė pardavėjo pavardę bei savo kaip pirkėjo. Užpildytame dokumente pasirašė savo ranka tiek už tariamą pardavėją bei už save, kaip pirkėją. Tada su šiuo dokumentu ir automobiliu 2012-06-06 apie 9.00 val. nuvyko į VĮ „Regitra“ Tauragės filialo Jurbarko grupę priregistruoti automobilį. Tačiau po automobilio apžiūros ir patikrinimo duomenų bazėse VĮ „Regitra“ darbuotojas automobilį priregistruoti atsisakė, nurodydamas, kad automobilis yra paieškomas Šengeno erdvėje. Taip pat buvo informuota policija. Suprantam, kad tokiais veiksmais padarė nusikaltimą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Jau ir taip dėl savo poelgio nukentėjo, kadangi dėl to prarado darbą policijoje. Prašo į viską atsižvelgti ir taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, jį perduodant sutuoktinei pagal laidavimą.

Liudytojas G. A. parodė, kad dirba VĮ „Regitra“ Jurbarko grupėje vyr.specialistui. 2012 metų birželio mėn. į Jurbarko „Regitros“ grupę kreipėsi kaltinamasis, norėdamas įregistruoti automobilį „Mercedes Benz“. Nustatyta tvarka automobilis buvo apžiūrėtas, jo VIN patikrintas per duomenų bazes. Paaiškėjo, kad jis paieškomas Šveicarijoje. Apie bandymą registruoti šį automobilį nustatyta tvarka buvo informuota policija. Taip automobilis ir dokumentai pateko policijos žinion.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2012 m. Belgijoje nupirko daužtą automobilį „Mercedes Benz“ E280. Kadangi automobilis galėtų būti vogtas, įtarimų nekilo, nes jis buvo daužtas ir parduodamas už realiam tokiam daužtam automobiliui kainą. Už jį sumokėjo pinigus pardavėjui belgui ir surado, kas pargabens automobilį į Lietuvą. Iš pardavėjo gavo tik šveicarišką automobilio registracijos liudijimą bei raktelius. Pardavėjas sakė, kad po keleto dienų iš Šveicarijos bus atgabenta pirkimo pardavimo sutartis, pasirašyta tikro automobilio savininko. Todėl paliko savo duomenis įrašymui į sutartį ir išvyko į Lietuvą. Belgas pažadėjo, kad sutartis iškart po gavimo iš Šveicarijos bus išsiųsta jam į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą, įdėjo skelbimą į svetainę www.autopliusas.lt, kad parduoda daužtą automobilį Mercedes Benz E280 CDi. Netrukus atsiliepė kaltinamasis. Jam automobilis tiko, todėl pervedė 700 Lt avanasą. To paties mėnesio pabaigoje automobilis buvo parvežtas į Lietuvą. Automobilį Kauno automobilių turguje iš jo nupirko kaltinamasis. Kartu su avansu, automobilis buvo parduotas už 4700 eurų. Parduodant automobilį, jo pirkimo pardavimo sutarties nepildė. D. M. pasakė, kad netrukus turi būti atvežta sutartis iš Belgijos ir jam bus apie tai pranešta. D. M. pasakė, kad jam automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nereikalinga. Todėl jam buvo perduotas automobilis, jo šveicariškas registracijos liudijimas bei rakteliai.

Liudytojas T. M. parodė, kad yra D. M. draugas. 2012 metų pradžioje su juo kartu vyko į Kauno automobilių turgų, kur D. M. pirko automobilį Mercedes Benz. Jis buvo daužtas, tačiau galėjo pats važiuoti. D. M. į namus grįžo pirktuoju, o jis parvairavo D. M. automobilį, su kuriuo važiavo į Kauną. Daugiau apie pirkimą jam nieko nežinoma. Tų pačių metų birželio mėn. D. M. jam pasakė, kad turi dėl to automobilio problemų, nes jo nepavyko užregistruoti. Registruojant paaiškėjo, kad jis ieškomas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-04-09 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 98-1-00329-12 medžiaga. Jos metu ir pagrindu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 98-1-00329-12 išimta ir prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-9-00310-13 prijungta originali vokiška pirkimo-pardavimo sutartis, originalus liudytojo D. M. apklausos protokolas, originalus liudytojo A. J. apklausos protokolas. Šios apžiūros pagrindu taip pat prie ikiteisminio tyrimo bylos, prijungti kiti baudžiamosios bylos dokumentai, iš kurių matyti, kad automobilis „Mercedec Benz“, kurį D. M. 2012-06-06 norėjo priregistruoti savo vardu, yra paieškomas Šveicarijoje kaip vogtas ar neteisėtai nusavintas nuo 2013-06-01(t.1, b.l. 14-15); 2012-05-05 vokiška pirkimo-pardavimo sutartimi tarp pardavėjo B. S. A. ir pirkėjo D. M., kuri neva patvirtina, kad 2012-05-05 D. M. iš Šveicarijos piliečio B. S. A. už 6800 eurų įsigijo automobilį „Mercedec Benz“(t.1, b.l.17); 2013-08-23 specialisto išvada, iš kurios matosi, kad 2012-05-05 naudotos transporto-priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus įrašė D. M.(t.1, b.l. 22-23); 2013-10-23 specialisto išvada, iš kurios matosi, kad įrašai - pardavėjo parašas, pirkėjo parašas ir datos įrašas yra parašyti šratinukų pasta. Sutartyje parašytas įrašas Blonda-S ir įrašas E. A. bei visi kiti sutarties įrašai yra parašyti skirtinga rašto medžiaga ir skirtingu rašikliu(t.1, b.l.30-32); 2016-06-06 Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK KPS tyrėjo N. Z. tarnybinio pranešimo kopija, iš kurio matyti, jog pareigūnas N. Z. praneša, kad 2012-06-06 9.00 val. į Jurbarko r. PK buvo gautas VĮ „Regitra“ Tauragės filialo Jurbarko grupės vyresniojo specialisto G. A. pranešimas, kad pil. D. M. bandė priregistruoti automobilį Mercedes Benz E280 CDi, kuris yra paieškomas Šengeno erdvėje nuo 2012-06-01, paieškos iniciatorius Šveicarijos valstybė(t.1,b.l. 42-43); 2012-06-06 VĮ „Regitra“ Tauragės filialo Jurbarko grupės vyresniojo specialisto G. A. pranešimo kopija, iš kurios matyti, kad į VĮ „Regitra“ kreipėsi pil. D. M., kuris pageidavo registruoti paieškomą transporto priemonę Mercedes Benz E280 CDi. Prie pranešimo pridėti asmens pateiktų dokumentų nuorašai, 2 lapai(t.1, b.l. 44).

Tokiu būdu, visų ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko kaltinamojo D. M. kaltę neginčytinai įrodyta. Jis pats pripažįsta įvykdęs jam inkriminuotus veiksmus, teigia suvokęs jų pasekmes bei jų siekęs. Teismas konstatuoja, kad D. M. atliko veiksmus, kurie draudžiami baudžiamojo įstatymo, jo veikia atitinka LR BK 300 str.1d. požymius.

D. M. kaltinamas suklastojęs dokumentą bei jį panaudojęs.

Sutinkamai su LR BK 300 str. dispozicija, pagal šio straipsnio pirmąją dalį atsako asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už nusikalstamos veikos padarymą. Šio nusikaltimo dalykas yra dokumentas, o pagal LR BK 300 str. nusikaltimo dalykas gali būti tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu, arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ar reikšmę esti teisės ar pareigos, arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo tikslas buvo įgyti galimybę legaliai naudotis įsigytu automobiliu, įteisinti jo nuosavybės teisę neturint tam reikalingų dokumentų. Būtent šiam tikslui įgyvendinti buvo suklastoti ir panaudoti suklastoti dokumentai (pirkimo – pardavimo sutartis). Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo veiksmais buvo siekiama iškreipti(į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis) viešojo registro – VĮ „Regitra“ duomenis. Dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu pažeidžia dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Teisinė apyvarta, tai juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju dokumentų suklastojimas ir panaudojimas vertinamas kaip žalos padarymas saugomiems visuomeniniams santykiams, valdymo tvarkai, teisėtiems fizinių ir juridinių asmenų interesams, kadangi buvo siekiama legalizuoti ieškomą transporto priemonę. Kaltinamojo veiksmais buvo siekiama iškreipti teisinę apyvartą. Todėl atsižvelgiant į veikos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, tarp jų ir paties kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas konstatuoja, jog ji pilnai atitinka visus BK 300 str.1d. požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, privalo nustatyti jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 300str.1d., įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).

Kaltinamajai atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis anksčiau nusikaltęs nebuvo nebuvo, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas.

Teismui pateiktas kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės ir perduoti jį jai pagal laidavimą. Teismas konstatuoja, kad šio klausimo sprendimui nepateikti visi būti dokumentai, leidžiantys teismui įsitikinti laiduotojo patikimumu (duomenys apie teistumą, baustumą administracine tvarka), o apsiribota vien potencialaus laiduotojo charakteristika bei prašymu jį apklausti teisme.

Teismas taip pat konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ne tik aukščiau nurodytų formalių laidavimo instituto taikymo pagrindų, bet nėra ir pakankamo faktinio pagrindo. Teismas remiasi suformuota teismų praktika šiuo klausimu (LAT nutartis Nr. 2K–240/2012). BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y., asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Analizuodamas bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad būtent privalomiems 2 punkto reikalavimams kaltinamasis neatitinka. Jis kaltę pripažino tik teisme. Ikiteisminio tyrimo stadijoje atsisakė išreikšti savo poziciją dėl kaltės pripažinimo ar nepripažinimo bei atsisakė duoti parodymus. Tokiu elgesio modeliu kaltinamasis realizavo savo teisę į gynybą, tačiau nepadėjo ikiteisminiam tyrimui greitai išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes ir atskleisti nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė dėl nusikaltimo nuoširdžiai besigailintis yra pakankama sąlyga tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (teismų praktika suponuoja, kad kaltinamajam tai daryti leidžiama bet kurioje proceso stadijoje ir nepriklausomai nuo šios stadijos, tai gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kas turi įtakos parenkant skirtinos bausmės dydį, tačiau to anaiptol nepakanka, kad būtų taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, teismas konstatuoja, kad paveikti kaltinamąjį, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų, bei visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis(BK 41 str.), jam skirtina baudos bausmė. Arešto bei laisvės atėmimo bausmės neskirtinos, kadangi kaltinamoji teisiama pirmą kartą, šios bausmės rūšys būtų akivaizdžiai neproporcingos. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudos bausmė skirtina ženkliai žemesnė nei sanacijos vidurkis už nesunkius nusikaltimus (BK 47 str.3d.2p.).Kadangi kaltinamasis bausmės skyrimo momentui yra nedirbantis, skirtina bauda nėra maža, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas,

NUSPRENDĖ:

D. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str.1d. ir nuteisti 50(penkiasdešimties) MGL(6500,00 Lt) bauda.

Paskirtoji bauda per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos F. M. įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, įmokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 d. skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika