- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-702-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57375-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalimi, neatlikta bausmė sumažinta trečdaliu, paskirta galutinė dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (12000 Lt) dydžio bauda. Ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams ir 100 MGL (12000 Lt) dydžio bauda. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs penkių mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi bauda pakeista penkiasdešimties parų arešto bausme (arešto bausmę atlikęs);
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 273 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu bei 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi veika iš BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 273 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, veika iš BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs vienerių metų penkių mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė dvejų metų trijų mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);
6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį, paskirta galutinė dvejų metų penkių mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmė;
7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, taip pat su pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendį paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs vienerių metų keturių mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant jį du kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančioje institucijoje bei uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su neatliktos bausmės dalimi pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžius ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, paskirta galutinė trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį, paskirta galutinė subendrinta trejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nustatyta galutinė dvidešimt aštuonių parų arešto bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d., duomenų apie bausmės atlikimą byloje nėra);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. 2017 m. lapkričio 3 d., apie 18.23 val., Vilniuje, Švitrigailos -Pelesos-S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jis atsisėdo į automobilį, kurį vairavo jo pažįstamas, turintis teises, blaivas. Jie važiavo su reikalais į miestą, į Pelesos gatvę. Bevažiuojant atgal, maršrutinio transporto stotelėje baigėsi kuras. Jis pats buvo išgėręs, bet nevairavo. Draugas išėjo iš mašinos, įlipo į autobusą ir nuvažiavo namo. Jis liko vienas, jam reikėjo pastumti automobilį iki taksi parko, kad automobilis nemaišytų eismui. Jis išlipo iš automobilio, atidarė duris, paėmė už vairo ir durų, bandė automobilį stumti. Važiavo „Audi“ automobilis, atsitrenkė į bamperį. Jo stumiamas automobilis nebuvo užvestas, automobilį jis pastūmė daugiausia penkis metrus. Jam bestumiant automobilį, kitas automobilis atsitrenkė į jo stumiamo automobilio bamperį. Buvo iškviesta policija. Jam atrodo, kad jo stumiamo automobilio raktelis buvo spynelėje, vairas sukinėjosi, degimas įjungtas nebuvo. Kam reikalingas degimas, jei nebuvo kuro, ten automatas. Ji automobilį stūmė atgal, toje vietoje buvo nuokalnė, automobilis riedėjo. Atsitrenkė mašina, nes jis nematė kitos mašinos. Į stumiamą automobilį jis nebuvo įlipęs. Jeigu jis būtų automobilį pastūmęs, kur jam reikia, jis būtų įlipęs į automobilį jį sustabdyti. Gailisi dėl to, kad taip įvyko. Yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Jis buvo paėmęs draugą, kad pastarasis vairuotų. Automobilis, kurį jis stūmė, yra jo draugo V., kurio pavardės jis neprisimena. Automobilį iš šio draugo jis pasiskolino, nes jam reikėjo važiuoti su reikalais. Automobilis draugui buvo grąžintas. Minėtą automobilį draugas pirko už 4500 Eur, taip jam nurodė draugas, kai tik įsigijo automobilį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytojas policijos pareigūnas G. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d., apie 19.10 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Švitrigailos-Pelesos-S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, o vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus į eismo įvykio vietą, sankryžoje rasti susidūrę automobiliai „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mercedes Benz S350“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio „Audi“ vairuotojas E. Č. paaiškino, kad važiuodamas Švitrigailos g., pirma eismo juosta pamatė, kad vairuotojas iš „Prūsų“ stotelės į pirmą eismo juostą stumia automobilį „Mercedes Benz“. Pamatęs tai jis sustojo pirmoje eismo juostoje. Persirikiuoti negalėjo, nes tuo metu Švitrigailos g. link Kapsų g. važiavo automobiliai. Jam stovint pirmoje eismo juostoje minėtas automobilis galine dalimi įsirėmė į jo stovinčio automobilio „Audi“ priekinę dalį. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas J. A. paaiškino, kad pats stūmė „Mercedes Benz“ automobilį atbulai valdydamas jo vairą, nes automobilyje pasibaigė benzinas, ir atsitrenkė į „Audi“ automobilį. Susidūrimas įvyko S. Dariaus ir S. Girėno g., prie „Prūsų“ sustojimo, prie pat Švitrigailos g. – Pelesos g. – S. Dariaus ir S. Girėno g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Teisės vairuoti transporto priemonę J. A. neturėjo. Alkotesteriu J. A. buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas. J. A. buvo perduotas Patrulių rinktinės pareigūnams, kurie neblaivų vairuotoją pristatė į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 26).
Liudytojas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d., apie 18.00 val., Vilniuje jis vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Švitrigailos g. link Kapsų g. Pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą Švitrigailos-Pelesos-S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžą, degė žalias šviesoforo signalas. Pravažiavęs sankryžą jis pamatė, kad priekyje, Švitrigailos g., iš maršrutinio transporto sustojimo aikštelės atbulas rieda automobilis „Mercedes Benz“. Jis (t. y. E. Č.) tuo metu jau buvo pravažiavęs sankryžą ir tik pamatęs riedantį automobilį iš karto sustojo pirmoje eismo juostoje. Stovėdamas matė, kad minėtas „Mercedes Benz“ automobilis rieda link jo automobilio, spaudė garso signalą. Matė, kad prie vairo sėdėjo vyras, valdė vairą, o kitas vyras, laikydamas rankas ant priekinio bamperio, stūmė automobilį. Vėliau už vairo sėdėjęs vyras irgi stūmė „Mercedes Benz“ automobilį, viena koja išlipęs iš automobilio stūmė jį atbulai. Visą laiką vairą valdė ir automobilį „Mercedes Benz“ vairavo tas pats vyras. Jis (t. y. E. Č.) sustojo pravažiavęs sankryžą apie keturis metrus ir pradėjo spausti garso signalą, nes matė, kad „Mercedes Benz“ automobilis stumiamas ir nestabdo. Iki jo buvo apie 10-15 m. atstumas. Persirikiuoti niekur negalėjo, nes antra eismo juosta važiavo automobilių eilė. Jam stovint „Mercedes Benz“ automobilis galine dalimi stumiamas atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį. Vyras, kuris padėjo stumti „Mercedes Benz“ automobilį, iškart pasišalino link Pelesos g. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas pripažino savo kaltę, pasakė, kad nepastebėjo jo automobilio. Jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir jam kilo įtarimas, ar „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas yra blaivus. Iš šio burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojui alkotesteriu nustatė girtumą. Iki atvykstant pareigūnams minėtas asmuo alkoholio nevartojo, visą laiką buvo jo akiratyje. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis, tačiau žala jam nėra didelė (b. l. 28).
E. Č. rašytiniame 2017 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jis važiavo su žmona ir vaiku nuo Švitrigailos g. link oro uosto. Pravažiavęs sankryžą sustojo, nes atgal buvo stumiamas „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir pradėjo minėtam automobiliui pypsinti signalu. Jis pypsėjo apie dešimt sekundžių. Atbulom stumiamas „Mercedes Benz“ automobilis įvažiavo jam į priekinę keleivio pusę. Persirikiuoti jis (t. y. E. Č.) negalėjo, nes antra eismo juosta važiavo daug automobilių. Išlipęs vairuotojas pripažino kaltę, buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija, bet kai reikėjo užpildyti duomenis apie vairuotojo pažymėjimą, „Mercedes Benz“ vairuotojas jo nepateikė, nes neturėjo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo su mažu vaiku. Vairuotojas pradėjo jam siūlyti 100-200 Eur, kad nebūtų kviečiama policija, bet jis iškvietė pareigūnus. Eismo įvykis įvyko apie 18 val. Vairuotojas iš automobilio išlipo, jam apie 50 metų, su odine striuke ir džinsais. Kartu su juo (t. y. E. Č.) važiavo žmona G. Č. ir viską matė, taip pat važiavo jo mažametis vaikas (b. l. 29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės L. Š. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 3 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu G. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Švitrigailos-S. Dariaus ir S. Girėno g., prie taksi parko įvyko eismo įvykis tarp „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pasitiko minėto „Audi“ automobilio vairuotojas E. Č., kuris paaiškino, kad važiavo Švitrigailos gatve tiesiai per sankryžą, link oro uosto, pravažiavęs sankryžą sustojo pirmoje eismo juostoje, nes pamatė priešais jį link jo atbulomis stumiamą minėtą „Mercedes Benz“ automobilį. Persirikiuoti į antrąją eismo juostą jis nespėjo, nes ta juosta važiavo didelis srautas automobilių. Tuo metu į jo priekinį bamperį trenkėsi „Mercedes Benz“. Kitas eismo dalyvis, kuris vairavo „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – J. A. Vyras paaiškino, kad automobilį vairavo jo dukterėčios vyras, o jis sėdėjo šalia, keleivio pusėje, važiavo tiesiai Švitrigailos gatve per sankryžą ir dešinėje pusėje esančioje stotelėje sustojo, nes baigėsi benzinas. Paskui dukterėčios vyras įsėdo į autobusą ir kažkur išvažiavo. Tada J. A. stūmė automobilį „Mercedes Benz“ atbulomis link sankryžos, nes norėjo automobilį palikti stovėti saugiai kiemuose. Stumdamas nematė, kad atsitrenks į tiesiai važiavusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam į priekinę dešinę automobilio dalį atsitrenkė kairiąja galine automobilio dalimi. Kadangi pirmieji į įvykio vietą buvo atvažiavę kolegos patruliai, vairuotojui alkotesteriu nustatė 2,41 prom. girtumą. Liudininkų nėra, kamerų, užfiksavusių eismo įvykį, nematyti. Įvykio metu vairuotojai nenukentėjo. Automobilis „Mercedes Benz“ uždarytas į saugomą aikštelę, esančią Eišiškių plente. Eismo įvykis įformintas (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4 būrio vyriausiosios patrulės R. A. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d., apie 18.25 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Švitrigailos-S. Dariaus ir S. Girėno g. sankryžoje eismo įvykis, vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad įvykis įvyko S. Dariaus ir S. Girėno-Pelesos g. 1, dalyvauja automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas tamsaus gymio, galimai romų tautybės, akivaizdžiai girtas, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, automobilyje buvo jo mažametis sūnus. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį „Mercedes Benz“ vairavo J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu „Drager“ jam nustatytas 2.41 prom. girtumas. Kartu su J. A. buvęs vaikas N. A., gim. (duomenys neskelbtini), perduotas atvykusiam dėdei. Automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo E. Č., jis buvo blaivus. E. Č. parašė paaiškinimą, kuriame išdėstė įvykio aplinkybes (b. l. 5).
Iš 2017 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, eismo įvykio situacija, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykių, pridedami papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 19-20, 21).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d., 18 val. 34 min. 52 sek. J. A. nustatytas 2.41 prom. girtumas (b. l. 7).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11319/2017(01) matyti, kad J. A. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 3 d., 19.50 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1923 matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d., 19.45 val. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą atvykusiam J. A. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis vartojęs etilo alkoholio (b. l. 11).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad pagal 2017 m. lapkričio mėnesio leidinį automobilio „Mercedes Benz S 350“ (sedanas, benzinas) (2003 m.) kaina su PVM yra 5160 eurų (b. l. 12).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nuo 2017 m. birželio 21 d. yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keletą kartų buvo perleistas, pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 94-97, 99-104).
Motyvuojamoji dalis
J. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis J. A. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jis būdamas neblaivus atsisėdo į automobilį, kurį vairavo jo pažįstamas, turintis teises, blaivas. Jie važiavo su reikalais į miestą, į Pelesos gatvę. Bevažiuojant atgal, maršrutinio transporto stotelėje baigėsi kuras. Draugas išėjo iš mašinos, įlipo į autobusą ir nuvažiavo namo. Jis liko vienas, jam reikėjo pastumti automobilį iki taksi parko, kad automobilis nemaišytų eismui. Jis išlipo iš automobilio, atidarė duris, paėmė už vairo ir durų, bandė automobilį stumti. Stumiamo automobilio raktelis buvo spynelėje, vairas sukinėjosi, degimas įjungtas nebuvo. Jis automobilį stūmė atgal, toje vietoje buvo nuokalnė, automobilis riedėjo ir atsitrenkė į kitą mašiną. Jeigu jis būtų automobilį pastūmęs, kur jam reikia, jis būtų įlipęs į automobilį jį sustabdyti. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka kitų BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų bylos įrodymų turinį. Antai liudytojas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d., apie 18.00 val., Vilniuje jis vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Švitrigailos g. link Kapsų g. Pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą Švitrigailos-Pelesos-S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžą, degė žalias šviesoforo signalas. Pravažiavęs sankryžą jis pamatė, kad priekyje, Švitrigailos g., iš maršrutinio transporto sustojimo aikštelės atbulas rieda automobilis „Mercedes Benz“. Matė, kad prie vairo sėdėjo vyras, valdė vairą, o kitas vyras, laikydamas rankas ant priekinio bamperio, stūmė automobilį. Vėliau už vairo sėdėjęs vyras irgi stūmė „Mercedes Benz“ automobilį, viena koja išlipęs iš automobilio stūmė jį atbulai. Visą laiką vairą valdė ir automobilį „Mercedes Benz“ vairavo tas pats vyras, kuris jam pasirodė neblaivus (b. l. 28). Tokie E. Č. parodymai esminėse detalėse atitinka ir kaltinamojo parodymus, be to, jie iš esmės tapatūs ir jo rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms (b. l. 29). Maža to, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas G. B. (b. l. 26), kurio parodymai taip pat nuoseklūs, jie atitinka patrulių L. Š. ir R. A. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b. l. 4, 5). Be to, iš 2017 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, eismo įvykio situacija, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, pridedami papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 19-20, 21). Pažymėtina, kad KET 14 punktas numato draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį numatyta už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiuo atveju matyti, kad J. A. valdė automobilį norėdamas jį perstatyti, automobilio vairo užraktas buvo atrakintas tam, kad automobilis galėtų keisti kryptį. Pats kaltinamasis patvirtino, kad norėjo automobilį perstatyti, taigi jo veika buvo tyčinė. Pažymėtina, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko neblaivus, nes iš alkotesterio rodmenų matyti, jog 2017 m. lapkričio 3 d., 18 val. 34 min. 52 sek. nustatytas 2.41 prom. girtumas (b. l. 7). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11319/2017(01) matyti, kad J. A. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 3 d., 19.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 10). Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1923 matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d., 19.45 val. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą atvykusiam J. A. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis vartojęs etilo alkoholio (b. l. 11).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl J. A. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę J. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. A. – yra vidutinio amžiaus, specialaus vidurinio išsilavinimo, teistas, veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui (b. l. 57-62), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir keletą kartų už vairavimą esant neblaiviam, sistemingai daro kitus administracinius nusižengimus (b. l. 45-55), nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, tarp jų ir didelis kiekis jo padarytų administracinių nusižengimų bei jų pobūdis (padaryti esant neblaiviam) rodo, kad J. A. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios, jis linkęs nesilaikyti teisės ir moralės normų, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis J. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. A.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 2,22 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. A. vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į tai, kad jis anksčiau net kelis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. A., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,22 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam. Tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, kurie patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nuo 2017 m. birželio 21 d. yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. A., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, dirbantis. Sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės teismas pažymi, kad iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, jog pagal 2017 m. lapkričio mėnesio leidinį automobilio „Mercedes Benz S 350“ (sedanas, benzinas) (2003 m.) kaina su PVM yra 5160 eurų (b. l. 12). Pats kaltinamasis parodė, kad automobilį jo pažįstamas pirko už 4500 Eur. Teismui kilus abejonių dėl automobilio kainos buvo išreikalauti VĮ „Regitra“ duomenys apie sandorius, susijusius su šio automobilio perleidimu. Iš pateiktų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad paskutinis šio automobilio įvertinimas prieš kaltinamojo J. A. 2017 m. lapkričio 3 d. padarytą nusikalstamą veiką buvo šios transporto priemonės pardavimas 2017 m. birželio 21 d. už 3500 Eur (b. l. 102). Teismo vertinimu, toks automobilį perkančio ir parduodančio asmenų įvertinimas, sugretinus su EMPREKIS nustatyta verte, taip pat su kaltinamojo parodymais yra gana objektyvus, todėl teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina būtent 3500 Eur automobilio vertė. Pažymėtina, kad nors automobilis dar du kartus perleistas nurodant gerokai mažesnes jo vertes, tačiau tokias vertes teismas atmeta, nes jos nustatytos jau po veikos ir žinant apie šiuo automobiliu padarytą nusikaltimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – 40 parų areštą.
Paskirti J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. A. automobilio „Mercedes Benz S350“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.