- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 1-656-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
naudodamasi garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. gruodžio 7 d. apie 13.50 val. G. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Vilniaus Trakų Vokės link.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną (duomenys neskelbtini), esančiame statybos objekte jis susipyko su darbininkais, dėl to susinervinęs jis išgėrė 200 gramų „Bajorų“ alkoholinio kokteilio, po ko sėdęs prie automobilio vairo ketino pro (duomenys neskelbtini) važiuoti į (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) prie vairo būtų sėdęs darbininkas, vardu A., kuris jį būtų nuvežęs į (duomenys neskelbtini). Nuo Jeruzalės mikrorajono jis važiavo Trakų Vokės link, kur prie parduotuvės „Maxima“ pastatęs automobilį jis ėjo į parduotuvę nupirkti šiukšlių maišų. Beeinantį į parduotuvę jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio jo šeimoje iki šiol dėl to kyla problemų. Jis labai gailisi, nori viską ištaisyti, nes šeimoje jis yra vienintelis maitintojas, taip pat jis turi išlaikyti tris žmones darbe. Šiuo metu jis dirba toliau, stengiasi dirbti be alkoholio. Jis mažai miega ir jam tenka didelis darbo krūvis, kas tikriausiai turėjo įtakos jo elgesiui. Jam yra paskelbtas asmeninis bankrotas, jos skolos yra nurašytos, taip pat yra paskirtas bankroto administratorius, jis yra sumokėjęs vieną 50 eurų įmoką (pagal teismo priimtą sprendimą jis trejus metus turės mokėti po 50 eurų). Jo vairuotas automobilis priklauso jo sutuoktinei, tačiau automobilis yra pirktas už jo pinigus ir yra tik registruotas sutuoktinės vardu, kuri automobilio pati nevairuoja ir netgi neturi vairuotojo pažymėjimo. 2015 metais teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos 376,60 eurų dydžio baudos jis nemokėjo, nes paskelbė savo kaip fizinio asmens bankrotą. Jo manymu, jo vairuoto automobilio vertė yra iki 1 000 eurų.
3. Teisiamojo posėdžio metu G. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 22.00 val., jis gėrė įvairius alkoholinius kokteilius. Kitą dieną jis sėdo prie automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Tuo metu jis jautėsi gerai, orientavosi aplinkoje, todėl nusprendė važiuoti. Automobilis priklauso jo žmonai R. M. ir yra įgytas santuokoje, žmona šiuo automobiliu nesinaudoja ir automobilį vairuoja tik jis. Jo kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) objektas, kuriame jis dirba. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini) jis užsuko į parduotuvę „Maxima“, nes norėjo apsipirkti. Jam išlipus iš automobilio prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis bus sulaikytas, nes vairavo neblaivus. Pareigūnai, patikrinę jo blaivumą, alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo jis neteko maždaug 2018 metais ir jau yra praėjęs laikotarpis, kuriuo jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau teisės vairuoti jis vis dar neturi, nes nėra išklausęs privalomų vairavimo kursų, po kurių jam būtų leista vairuoti transporto priemones. Jis nesutinka su UAB „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad jo vairuoto „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė Lietuvoje yra 3 020 eurų (b. l. 69-71, 77-78).
5. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. gruodžio 7 d. buvo gautas pranešimas, kad Galvės gatve Trakų Vokės link važiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus, o pranešėjas seka minėtą automobilį. Pranešėjas informavo, kad minėtas automobilis įvažiavo į parduotuvės „Maxima“, esančios Juozapo Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę. Po dviejų minučių jam privažiavus prie automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarojo vairuotojas stovėjo šalia automobilio. Netoliese stovėjo kitas automobilis, kuriame buvęs pranešėjas S. J. paaiškino važiavęs Galvės gatve Trakų link paskui automobilį „Volkswagen Passat“, kuris kelis kartus pavojingai išvažinėjo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą. Susilyginęs su minėtu automobiliu „Volkswagen Passat“ ir atidaręs šoninį durelių stiklą S. J. minėto automobilio vairuotojo norėjo paklausti, ar viskas gerai, bet iš automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo nekoordinuotų veiksmų jis suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl, sekdamas minėtą automobilį, paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu pranešinėjo, kur šis automobilis važiuoja. Alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, prisistatęs G. M., yra neblaivus. G. M. prisistatęs vyras paaiškino alkoholį vartojęs prieš valandą, o savo asmens dokumentus palikęs namuose (b. l. 23-25).
6. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0760 šaknelėse nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. 14.08 val. G. M. iškvepiamame ore nustatyta 2,46 promilių alkoholio, o 2020 m. gruodžio 7 d. 14.26 – 1,93 promilės alkoholio (b. l. 13).
7. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0760 patikros sertifikato Nr. 1361451 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. spalio 15 d., patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 15 d. (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas pažymi, kad G. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelėse užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. apie 13.50 val. G. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Vilniaus Trakų Vokės link.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
9. G. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, taigi G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
10. Spręsdamas dėl G. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad G. M., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. G. M. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (b. l. 48), tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas siejamas su teistumu tik už tyčinius nusikaltimus, tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, kas reiškia, kad G. M. nėra recidyvistas, taigi minėtas teistumas nėra BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors G. M. dirba (b. l. 50), tačiau jis nėra sumokėjęs Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos baudos, nemoka jam skirtų administracinių nuobaudų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi jam iškelta fizinio asmens bankroto byla, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad G. M. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, G. M. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2018 m. balandžio 22 d. nutarimu G. M. buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 97-102), tačiau jam skirta nuobauda savo tikslų nepasiekė – G. M. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. M. antrą pagal švelnumą – arešto bausmę, jos terminą nustatant šiek tiek ilgesnį už minimalų – trisdešimt parų.
11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, G. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. M. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – dešimčia parų.
12. G. M. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 14.00 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 13.36 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 56-58), taigi G. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir G. M. skirtina galutinė devyniolikos parų arešto bausmė.
13. Minėta, kad G. M. dirba, anksčiau už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam jis nebuvo teistas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant (įvertinus tai, kad G. M. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam) maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant G. M. intensyvią priežiūrą bei kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką G. M. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 06.00 val. iki 22.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichoaktyvių medžiagų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
14. Minėta, kad G. M. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
15. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
16. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors G. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
17. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs G. M. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija G. M. iškvepiamame ore (1,93 promilių) beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad G. M. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, teisė vairuoti iš jo yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, taigi G. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
18. Teismas taip pat pažymi, kad G. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. M. (b. l. 36), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų: nors G. M. ir paaiškino, kad minėtas automobilis buvo pirktas už jo pinigines lėšas, tačiau vien tik ši aplinkybė neleidžia teismui pagrįstai teigti, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. BK 72 straipsnio 4 dalies prasme perleido G. M.: kaip matyti iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, prieš registruojant minėtą automobilį R. M. vardu minėtas automobilis nebuvo registruotas G. M. vardu. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio nuosavybės teise turėti transporto priemonę, taigi aplinkybė, kad R. M. neturi teisės vairuoti automobilį, pati savaime nepatvirtina egzistuojant jai nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio konfiskavimo galimybę. Vertindamas galimybę konfiskuoti R. M. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2021 m. sausio 14 d. sprendime byloje Nr. C‑393/19 išaiškino, kad pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieniems metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas. Teisingumo Teismas pripažino, kad šioje nuostatoje aiškiai nenurodytas asmuo, kurio turtui gali būti taikoma konfiskavimo priemonė: joje nurodytos tik su nusikaltimu susijusios „priemonės“, nesvarbu, kas juos turi, ar yra jų savininkas. Vis dėlto Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į šio pamatinio sprendimo 3 konstatuojamąją dalį, iš kurios matyti, kad būtina atsižvelgti į sąžiningų trečiųjų asmenų teises. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad iš esmės šio pamatinio sprendimo nuostatos taip pat taikomos tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimui, kartu reikalaujant, be kita ko, kad jų teisės būtų saugomos, kai jie veikia sąžiningai. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nurodė atsižvelgti į Chartijos 17 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti. Teisingumo Teismas sutiko, kad pagal šią nuostatą užtikrinama teisė į nuosavybę nėra absoliuti prerogatyva. Iš tiesų pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį gali būti nustatyti joje įtvirtintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią garantuojamos teisės esmę. Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į turto konfiskavimu sukeliamą reikšmingą asmenų teisių pažeidimą, nes galutinai netenkama nuosavybės teisės į turtą, pažymėjo, kad, kalbant apie sąžiningą trečiąjį asmenį, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas buvo naudojamas nusikalstamai veikai padaryti, toks konfiskavimas siekiamo tikslo požiūriu yra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią teisės į nuosavybę esmę. Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį konfiskavimas negali apimti sąžiningo trečiųjų asmenų turto.
19. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. M. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 3 020 eurų (b. l. 37), tačiau, kaip nurodyta automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole, ant minėto automobilio kėbulo yra daugybiniai subraižymai, įlenkimai ir kiti defektai (b. l. 15-18), taigi iš G. M. išieškotina (konfiskuotina) automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 2 000 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
20. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 79-82), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintinos.
21. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos G. M. ir R. M. nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad G. M. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtina, laikino G. M. ir R. M. nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.
G. M. skirtos bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dešimčia parų.
Į bausmę įskaityti G. M. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai, ir G. M. skirti galutinę devyniolikos parų arešto bausmę.
G. M. skirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant G. M. intensyvią priežiūrą, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 06.00 val. iki 22.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichoaktyvių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš G. M. 2 000 eurų.
G. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Laikino G. M. ir R. M. nuosavybės teisių į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 000 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-656-990/2021“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 000 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.