Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.

Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėja savo tėvo B. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad B. D., miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos A. G. tėvas, todėl palikėjo dukra yra pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. D. sutuoktinė B. D. mirė (duomenys neskelbtini) Po vyro mirties ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Turimais duomenimis, daugiau palikėjo B. D. įstatyminių įpėdinių nėra. Išrašas iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro patvirtinta, kad po B. D. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėjas sudaręs bei įregistravęs nebuvo.

Gyventojų registro duomenimis B. D. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, B. D. 1992 m. vasario 17 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo dukrai pareiškėjai A. G., o po testamento sudarymo minėtą turtą 1998 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi jai perleido.

Pareiškėja nurodo ir iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po palikėjo B. D. mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Nekilnojamojo turto registre B. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai: 0,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,7400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai).

Nuosavybės teisės į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę B. D. atkurtos 1995 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 27-6363 (nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime) ir mirusiojo B. D. vardu 2002 m. balandžio 3 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-81658-16704 (byloje pateiktas sprendimo nuorašas). Šių sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruotos nuosavybės teisės į aukščiau minėtus žemės sklypus palikėjo B. D. vardu.

Pareiškėja nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui B. D., ji pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po B. D. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui, ji nepertraukiamai perėmė žemės sklypų valdymą, pasirūpino, kad jie būtų nušienauti bei nuimtas javų derlius 1999 m. rudenį bei vėl apsėtas rugiais sekančių metų derliui. Pareiškėja iš karto po tėvo mirties naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, į kuriuos tėvo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po savo tėvo mirties pareiškėja, priėmusi savo mirusio tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, t. y. jos iniciatyva buvo pradėtas (tęsiamas) B. D. nuosavybės teisės atkūrimo procesas į buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą 2,17 ha žemę, o pareiškėjai užbaigus dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo procesą institucijose ir po B. D. mirties Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.27-816583-16704 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,17 ha žemės. Pareiškėja atliko visus reikiamus veiksmus, įgyvendino paveldėto turto savininko B. D. nuosavybės teises į atstatomą turtą, dalyvavo žemės sklypus paženklinant vietovėje, pasirašė žemės sklypų plane, Nekilnojamojo turto registre įregistravo B. D. nuosavybės teises į visą palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų rašytinių pranešimų matyti, kad pareiškėja 2003 m. lapkričio 13 d. už nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centrui sumokėjo 11,10 Eur (38,34 litus).

Byloje pateiktų ir aptartų rašytinių įrodymų pagrindu tvirtintina, kad pareiškėja A. G. nepraleisdama 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį) rūpinosi palikėjo turtu kaip savo - nepertraukiamai perėmė žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos palikėjo nuosavybės teisės, valdymą, juos prižiūrėjo, naudojosi ir rūpinosi kaip savo turtu, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.