- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2485-762/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00166-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos, tai yra pareiškėjos A. G. tėvas B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui B. D., pareiškėja pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po B. D. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. B. D. 1992 m. vasario 17 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukrai A. G.. Po testamento sudarymo minėtą turtą 1998 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi B. D. perleido savo dukrai A. G.. B. D. mirties dieną liko palikimas 0,6800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Taip pat, pagal jo pateiktą prašymą buvo pradėtas nuosavybės teisės atkūrimo procesas į buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą 2,17 ha žemės. Pareiškėja užbaigė dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo procesą institucijose ir po B. D. mirties Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.27-816583-16704 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,17 ha žemės. Pareiškėja, priėmusi savo mirusio tėvo palikimą, ėmėsi visų reikalingų veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, atliko visus reikiamus veiksmus, įgyvendino paveldėto turto savininko B. D. nuosavybės teises į atstatomą turtą, dalyvavo žemės sklypus paženklinant vietovėje, pasirašė žemės sklypų plane, sudarytame 2001 m. gruodžio mėn., Nekilnojamojo turto registre įregistravo B. D. nuosavybės teises į 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,7400 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Už nuosavybės teisių įregistravimą apmokėjo 2003 m. lapkričio 3 d. (bylos duomenimis 2003 m. lapkričio 13 d.) 38,34 litus. Paveldėtus žemės sklypus pareiškėja valdo kaip savo, jais naudojasi, prižiūri. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėja savo tėvo B. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja yra vienintelė įstatyminė įpėdinė. B. D. sutuoktinė B. D. mirusi (duomenys neskelbtini) Po vyro mirties B. D. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėja taip pat 2020 m. balandžio 30 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vykdydama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria siūlytina iki teismo posėdžio datos, 2020 m. gegužės 11 d., pateikti tikslesnius duomenis ar įrodymus, kokius palikimo priėmimo veiksmus, pasireiškusius faktiniu paveldėto turto valdymu, ji atliko iš karto po savo tėvo mirties, teikia rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė priimti į bylą. Pareiškėja pareiškime nurodė aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, kad po tėvo B. D. mirties, (duomenys neskelbtini) užbaigė dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo procesą institucijose ir 2002 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.27-816583-16704 mirusiajam B. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,17 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Iki nuosavybės teisių atkūrimo B. D. šis žemės plotas (žemės sklypai: 0,15 ha, 0,28 ha ir 1,74 ha) dar esant B. D. gyvam, buvo preliminariai suformuotas ir pažymėtas vietoje, kuriuo tėvas naudojosi, dalį žemės sklypų šienaudavo, dalį apsėdavo rugiais. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja nepertraukiamai perėmė žemės sklypų valdymą, pasirūpino, kad jie būtų nušienauti bei nuimtas javų derlius 1999 m. rudenį bei vėl apsėtas rugiais sekančių metų derliui. Pareiškėja iš karto po tėvo mirties, t. y. nepraleidusi 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį) naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, į kuriuos tėvo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus bei pareiškime išdėstytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pareiškėja pilnai palaiko pareiškimą ir prašo Teismo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad pagal pareiškėją paveldimą turtą sudaro Nekilnojamojo turto registre B. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai: 0,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,7400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Pažymi, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę B. D. atkurtos 1995 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 27-6363 ir mirusiojo B. D. vardu 2002 m. balandžio 3 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-81658-16704. Šių sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus B. D. vardu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatas, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuo atveju, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. D. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui nustačius aplinkybes, patvirtinančias ir leidžiančias pagrįstai konstatuoti, kad Pareiškėja po tėvo B. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus Pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo nagrinėti bylą teisme Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.
Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėja savo tėvo B. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad B. D., miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos A. G. tėvas, todėl palikėjo dukra yra pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. D. sutuoktinė B. D. mirė (duomenys neskelbtini) Po vyro mirties ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Turimais duomenimis, daugiau palikėjo B. D. įstatyminių įpėdinių nėra. Išrašas iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro patvirtinta, kad po B. D. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėjas sudaręs bei įregistravęs nebuvo.
Gyventojų registro duomenimis B. D. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, B. D. 1992 m. vasario 17 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo dukrai pareiškėjai A. G., o po testamento sudarymo minėtą turtą 1998 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi jai perleido.
Pareiškėja nurodo ir iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po palikėjo B. D. mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Nekilnojamojo turto registre B. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai: 0,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,7400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai).
Nuosavybės teisės į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę B. D. atkurtos 1995 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 27-6363 (nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime) ir mirusiojo B. D. vardu 2002 m. balandžio 3 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-81658-16704 (byloje pateiktas sprendimo nuorašas). Šių sprendimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruotos nuosavybės teisės į aukščiau minėtus žemės sklypus palikėjo B. D. vardu.
Pareiškėja nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui B. D., ji pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po B. D. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino.
Savo rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui, ji nepertraukiamai perėmė žemės sklypų valdymą, pasirūpino, kad jie būtų nušienauti bei nuimtas javų derlius 1999 m. rudenį bei vėl apsėtas rugiais sekančių metų derliui. Pareiškėja iš karto po tėvo mirties naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, į kuriuos tėvo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po savo tėvo mirties pareiškėja, priėmusi savo mirusio tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, t. y. jos iniciatyva buvo pradėtas (tęsiamas) B. D. nuosavybės teisės atkūrimo procesas į buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą 2,17 ha žemę, o pareiškėjai užbaigus dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymo procesą institucijose ir po B. D. mirties Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr.27-816583-16704 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,17 ha žemės. Pareiškėja atliko visus reikiamus veiksmus, įgyvendino paveldėto turto savininko B. D. nuosavybės teises į atstatomą turtą, dalyvavo žemės sklypus paženklinant vietovėje, pasirašė žemės sklypų plane, Nekilnojamojo turto registre įregistravo B. D. nuosavybės teises į visą palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktų rašytinių pranešimų matyti, kad pareiškėja 2003 m. lapkričio 13 d. už nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centrui sumokėjo 11,10 Eur (38,34 litus).
Byloje pateiktų ir aptartų rašytinių įrodymų pagrindu tvirtintina, kad pareiškėja A. G. nepraleisdama 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį) rūpinosi palikėjo turtu kaip savo - nepertraukiamai perėmė žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos palikėjo nuosavybės teisės, valdymą, juos prižiūrėjo, naudojosi ir rūpinosi kaip savo turtu, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.