- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- 2-4417-220/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės įmonės „Registrų centras“, M. P., Valstybinė įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., Valstybinė įmonė Registrų centras, dėl praleisto termino sutarties įregistravimo viešajame registre atnaujinimo ir pirkimo- pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registrų centre teismo sprendimu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. T. (toliau - pareiškėja) civiliniu ieškiniu prašo atnaujinti praleistą terminą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja pardavė suinteresuotam asmeniui M. P. bei teismo sprendimu įregistruoti 1998 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 5596, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl 9/20 dalies pastato-bulvių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies pastato-svarstyklių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Eidintų k., Batakių sen., Tauragės r. sav., priteisti iš M. P. bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1998 m. rugpjūčio 21 d. su M. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 5596, patvirtintos Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K.. Už nekilnojamąjį turtą, M. P. pareiškėjai sumokėjo 7000 Lt dar iki sutarties pasirašymo. Pasirašius sutartį ir gavus pinigus, pareiškėja perdavė jam visą sutartyje numatytą nekilnojamą turtą. M. P. ketino verstis kažkokia veikla, todėl siekė įgyti visą pastatą. 2018 m. sausio 12 d. pareiškėja gavo pranešimą iš Valsybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dėl raginimo susimokėti už nekilnojamąjį turtą, kurį 1998 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė M. P.. Tuomet pareiškėja kreipėsi į Valstybinę įmonę „Registrų centras“ ir tada paaiškėjo, jog M. P. minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagal pirkimo pardavimo metu galiojančias teisines normas, neįregistravo. Pareiškėja tada pati kreipėsi dėl sutarties įregistravimo, tačiau 2018-08-10 gavo sprendimą, kuriuo buvo atsiakyta pagal pareiškėjos prašymą įregistruoti sutartį viešajame registre, nes ją privalėjo pateikti ir įregistruoti pirkėjas, šiuo atveju M. P..
Suinteresuotam asmeniui M. P. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu bei apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 451 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės „Registrų centras“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja pareikštiems pareiškėjos reikalavimams, dėl jų pagrįstumo palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad iš esmės teismui atnaujinus sutarties įregistravimo terminą, pareiškėjai reikėtų pateikti prašymą iš naujo ir tada VĮ „Registrų centras“ priimtų sprendimą dėl parduoto turto įregistravimo pirkėjo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja į teismą kreipėsi ieškinio padavimo tvarka, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą pirkimo- pardavimo sutarčiai įregistruoti. Šio pobūdžio bylos nagrinėtinos pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytą ypatingosios teisenos tvarką, o ne ginčo teisena. Dėl to ieškovė laikytina pareiškėja, o atsakovas M. P. suinteresuotas asmuo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 1998 m. rugpjūčio 21 d. sudarė 9/20 dalies pastato-bulvių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies pastato-svarstyklių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 5596, pagal kurią pareiškėja pardavė M. P. minėtų pastatų dalis už 7000 Lt, kuriuos ieškovė gavo prieš pasirašydama sutartį (sutarties 2 punktas). Sutarties 4 punkte numatyta, jog remiantis tuo metininiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, šalių pasirašyta sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota Žemės ir kitos nekilnojamo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Tauragės filiale. Tačiau M. P. per įstatymo numatytą terminą sutarties neįregistravo, tai patvirtina 2018-08-08 nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
1998 m. rugpjūčio 21 d. sutarties pagrindu ir pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja sutartimi aptartus pastatų dalis perdavė M. P.. Tuo metu atskiras nekilnojamo turto priėmimo-perdavimo aktas nebuvo rašomas, nes to nereikalavo įstatymai. Pareiškėja apie faktą, jog parduotas turtas priklauso vis dar jai sužinojo gavusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-12 raštą Nr. (12.7)FR0706-354. Tuomet ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl daiktinės teisės išregistravimo į nekilnojamuosius daiktus. VĮ 2018-08-10 Nr. (9.7.19) (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo netenkino pareiškėjos prašymo, kadangi praleistas iki 2000 m. galiojusio CK 255 straipsnyje nustatytas terminas bei remiantis Nekilnojamo turto Registro įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, t.y. M. P.. M. P. siekį įgyti aptariamą nekilnojamą turtą patvirtina pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jis siekė likusias dalis įgyti iš kitų savininkų, tai patvirtina ir teismo iniciatyva prie bylos prijungta įsiteisėjusi Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554-607/2011, kurioje spręstas analogiškas klausimas dėl termino atnaujinimo. Minėtoje byloje, M. P. taip pat neįregistravo nuosavybės teisės įgijimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš pateiktų įrodymų darytina išvada, jog M. P. vengia įregistruoti minėtą sutartį, o pareiškėja manydama, jog turtas nebepriklauso jai juo nesidomėjo ir nesirūpino.
Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kuriam buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, naujajam įgijėjui atsirasdavo nuo įregistravimo momento (1964 m. CK 149 straipsnis). Vadovaujantis 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalimi, minėtų taisyklių nesilaikymas pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia.
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą sutarčiai įregistruoti, kadangi nurodo, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. M. P. neveikimo.
Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Sąvoka „svarbios priežastys" yra vertinamoji, įstatymas jų neįvardija, taip pat nenustato kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Spręsti, ar nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, yra teismo prerogatyva. Nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, nes pardavusi nekilnojamąjį turtą, pagal tuo metu galiojusiais teisines normas, sandorį nekilnojamojo turto registro įstaigoje turėjo įregistruoti pirkėjas, o ne pardavėjas, tačiau pirkėjas to nepadarė. Kaip teigia pareiškėja, ji toliau šiuo turtu nesirūpino, nes laikė, kad jį yra jau pardavusi. Kadangi yra nustatyta, kad terminas pirkimo- pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl laikytina, kad sudaryta sutartis yra galiojanti ir praleistas terminas 1998 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 5596, dalies dėl 9/20 dalies pastato-bulvių saugyklos, unikalus Nr. 7798-2006-1014 ir ½ dalies pastato-svarstyklių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). įregistravimo viešajame registre, atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis).
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. Nr. 379 nutarimu patvirtinti Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 28 punktas numato, kad „Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.“ Šiuo konkrečiu atveju teismui patenkinus pareiškėjos prašymą dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarties termino atnaujinimo, pareiškėjai atsiranda galimybė pateikus prašymą registrų centrui išregistruoti jai priklausiusį nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kaip turtą perėjusį kitai šaliai pagal sandorį ( CK 4.47 straipsnio 1p).
Kitu pareiškime nurodytų reikalavimu pareiškėja prašo teismo sprendimu įregistruoti 1998 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 5596, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl 9/20 dalies pastato-bulvių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies pastato. Nurodo, kad atsakovas vengė įregistruoti sutartį, todėl sutarčiai įregistruoti turi būti taikomas galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalies nuostatos. Tačiau teismas pažymi, kad ši įstatymo nuostata yra taikoma tais atvejais, kai pagal nuo 2001-07-01 įsigaliojusį CK yra sudaromos nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartys ir jos yra įforminamos nekilnojamojo turto priėmimo- perdavimo aktu. Kadangi pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta dar prieš įsigaliojant naujam CK, todėl ši sutartis negali būti laikytina turto priėmimo- perdavimo aktu, dėl to šis reikalavimas negali būti pagrįstas, todėl jis yra netenkintinas. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju, turtas gali būti išregistruotas ir įregistruotas kitam savininkui atstačius pareiškėjai įstatymu nustatytą terminą ir jai kreipiantis į nekilnojamojo turto registrą.
Kadangi pareiškėjos prašymas atsižvelgiant į reikalavimus nagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjai grąžintina dalis sumokėto žyminio mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas teikiant ieškinį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Atnaujinti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą 1998 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 5596 dalies dėl 9/20 dalies pastato-bulvių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies pastato-svarstyklių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Gražinti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018-09-03 dalį sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 100 Eur, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Likusioje dalyje pareiškimą netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.