Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-283-1009/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
e2-283-1009/2016
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00155-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Ieškovas
AB SEB bankas
Atsakovas
V. I.
Civilinė byla Nr. e2-283-1009/2016(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00155-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5.; 3.2.6.1.
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,nedalyvaujant ieškovui AB SEB bankas ir jo atstovui,dalyvaujant atsakovams V. I. ir V. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas pareikštą ieškinį atsakovams V. I. ir V. I. dėl įsipareigojimų, kylančių ir paskolos sutarties nevykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. I. ir V. I. 8667,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195,00 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-01-20 V. I., V. I. (toliau - Atsakovai) ir AB SEB bankas (toliau - Ieškovas) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0250618050035-09 (toliau - Sutartis) pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 80000,00 Lt (23169,60 Eur) vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-01-19. Sutarties Bendrosios dalies 10 punkte numatyta, kad atsakovams laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovai netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra nemokėjo dalimis kredito grąžinimo bei palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įspėjo atsakovus Bendrosios dalies 10.1 punkte numatyta tvarka, atsakovai įspėjime nurodyto reikalavimo neįvykdė, vadovaudamasis Sutarties Bendrosios dalies 10 punktu, ieškovas 2011-01-11 nutraukė Sutartį su atsakovais. Atsakovai bankui negrąžino 8667,08 Eur skolos, kurią sudaro 6680,06 Eur negrąžinto kredito, 428,11 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, bei 1558,91 Eur delspinigių.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė V. I. atsiliepime nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad kredito gavėja yra ji, todėl V. I. nėra banko skolininkas. Kreditas buvo paimtas bei panaudotas namo remontui ir gerbūviui. Bankrutuojant 2010-10-18 V. I. įmonei, Bankas nutraukė visas sudarytas sutartis, tuo pačiu ir namo pirkimui imtą paskolą. Pasėkoje to bankas kaip užstatą pasiėmė ir pelningai pardavė namus. Parduodant namus, bankas samdė nekilnojamo turto ekspertus, darė nuotraukas, iš kurių aiškiai buvo galima matyti, kad vartojamo kredito pinigai buvo panaudoti tikslingai, namui atliktas kapitalinis remontas. Jos manymu, bankui pardavus namus, jos įsipareigojimai pagal 2006-01-20 vartojimo sutartį yra pilnai įvykdyti.

Atsakovas V. I. atsiliepime nurodė, kad jis nesutinka su ieškiniu ir prašo jo netenkinti, nurodė analogiškas faktines aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė analogiškas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas

Pagal CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 0250618050035-09 matyti, kad ieškovas AB SEB bankas ir atsakovė V. I. 2006-01-20 sudarė vartojimo kredito sutartį, namo remontui ir gerbūviui. Kredito suma 80000,00 Lt (23169,60 Eur). Grąžinimo terminas 2011-01-19. Iš ieškovo AB SEB banko pateiktos pažymos dėl skolos, matyti, kad skola yra 8667,08 Eur, kurią sudaro 6680,06 Eur kredito suma, 428,11 Eur palūkanų, 1558,91 Eur delspinigių. Atsakovai neginčijo skolos dydžio. 2010-08-12 atsakovė V. I. įspėta dėl kredito sutarties nutraukimo, o 2011-02-18 abu atsakovai informuoti pranešimu dėl kredito sutarties nutraukimo. Ieškovas sumokėjęs 195,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog vartojimo kreditą panaudojo šeimos poreikiams, t. y. namui remontuoti. Asmeninių poreikių tenkinimui nei vienas iš atsakovų gauto kredito nenaudojo. 2006-01-20 vartojimo kredito Specialiosios dalies 2.7 p. taip pat numatyta kredito paskirtis – namo remontui ir gerbūviui. Atsakovai neįrodė, kad pagal sutartį gauta paskola buvo panaudota ne jų šeimos interesais, priešingai – teigė, kad gautą kreditą panaudojo šeimos poreikiams, būtent gyvenamojo namo remontui. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad skola ieškovui pagal 2006-01-20 vartojimo kredito sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė. Be to, kaip matyti sutarties specialiosios dalies 7 punkte atsakovės V. I. sutuoktinis V. I. (atsakovas) patvirtino parašu, kad susipažinęs su sutarties sąlygomis, o teismo posėdžio metu paaiškino, jog su sutuoktine buvo sutarę imti vartojimo kreditą, kurį abu panaudojo namo remontui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas V. I. parašu patvirtindamas, kad susipažino su sutarties sąlygomis, o vėliau gautas lėšas panaudojęs namo, kuriame šeima gyveno, remontui, išreiškė savo valią būti solidariuoju bendraskoliu kartu su atsakove V. I., kaip kredito gavėja, ir jiems sutarties sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.109 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. LR CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovai susidariusį įsiskolinimą būtų padengę, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2006-01-20 vartojimo kredito sutarties Nr. 0250618050035-09 pagrindu tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovai savo pareigos grąžinti kreditą Sutartyje sulygtomis sąlygomis ir terminais tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina 6680,06 Eur skola už negrąžintą kreditą.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktu, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos priskaičiuotos ir nesumokėtos 428,11 Eur dydžio palūkanos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovė sudarydama Sutartį už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo mokėti 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktas). Kadangi atsakovai savo sutartinių prievolių ieškovui tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų jo naudai priskaičiuotus 1558,91 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos (8667,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

LR CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 195,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 97,50 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš atsakovų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 8667,08 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 08 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo po 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, ieškovo AB SEB bankas, į. k. 112021238, buv. Vilniaus m. sav., Gedimino pr. 12, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT07 7044 0630 0000 0064, AB SEB bankas, naudai.

LR CPK 140 str. 4 d. nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Kazlauskienė