Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai rūpybą ir rūpintoju paskirti sūnų R. J., kuris sutinka būti jos rūpintoju. Teismo posėdyje nurodė, kad jis vienintelis ja rūpinasi, jo sveikatos būklė leidžia tą daryti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos V. J. prašymą tenkino iš dalies. N. V. J. rūpybą, prašymą dėl R. J. skyrimo V. J. rūpintoju atmetė.Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę, nustatė, kad jai reikalinga rūpyba. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sūnaus kaip rūpintojo kandidatūros, padarė išvadą, kad pareiškėjos sūnus R. J. dėl savo moralinių savybių negali būti skiriamas šiuo metu savo motinos rūpintoju. Jis du kartus, paskutinį kartą vos prieš metus, teistas už motinos sumušimą, šiuo metu turi savanaudišką interesą tapti oficialiu motinos rūpintoju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. V. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį dalyje dėl rūpintojo skyrimo ir V. J. rūpintoju paskirti jos sūnų R. J..Nurodo, kad ji yra neįgali, todėl ja rūpinasi ir slaugo kartu su ja gyvenantis sūnus R. J.. Apeliantės teigimu, kol ji nesirgo, turėjo konfliktų su sūnumi, tačiau nuo to momento, kai apeliantė susirgo, jokių konfliktų tarp jos ir sūnaus nėra kilę. Sūnus yra darbštus, tvarkingas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, todėl ir prašo jį skirti rūpintoju. Šiai dienai jis ir atlieka rūpintojo pareigas. Kadangi sūnus rūpinasi pareiškėja, jis negali dirbti, kitu atveju paliktai be priežiūros pareiškėjai iškiltų pavojus gyvybei ir sveikatai. Paskyrus jį rūpintoju, jam eitų darbo stažas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįsigilino į pareiškėjos norus ir interesus. Pareiškėja įsitikinusi, kad niekas geriau už sūnų negalės ja pasirūpinti. Tai, kad sūnus gyvenime padarė klaidų, negali būti motyvu jo neskirti rūpintoju.Išvadą byloje teikiančios institucijos Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė rūpybą, o klausimą dėl rūpintojo skyrimo paliko neišspręstą. Sprendžiant dėl rūpintojo paskyrimo, reikšminga aplinkybė yra asmens, kuriam reikalinga rūpyba nuomonė. Pareiškėja tiek pirmosios, tiek apeliacinė instancijos teismui nurodė, kad ji pageidauja, kad sūnus būtų paskirtas rūpintoju, nes jis ir dabar ją prižiūri.Teigia, kad ankstesni R. J. veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, už kuriuos jis yra nuteistas, yra vertintini neigiamai, tačiau reikia išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, o ne apsiriboti formaliu aplinkybių įvertinimu.Šiuo metu nėra duomenų apie netinkamą R. J. elgesį. Pakartotinai apsilankę V. J. namuose skyriaus darbuotojai įsitikino, kad R. J. tinkamai rūpinasi motina ir pateikė 2018 m. gegužės 4 d. rekomendaciją teismui. Pareiškėjos kiti trys vaikai gyvena atskirai, yra dirbantys, todėl negali motinos prižiūrėti.Globos ir rūpybos institucija prižiūri ir kontroliuoja rūpintojų veiklą, netinkamai vykdant rūpintojo pareigas, jis gali būti nuo šių pareigų nušalintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos sūnus nebuvo paskirtas rūpintoju, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus (CK 3.242 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl blogos fizinės sveikatos būklės (dešinės kūno dalies paralyžius) V. J. negali pilnai savimi pasirūpinti, savęs atstovauti, ginti savo interesų, savarankiškai įgyvendinti savo teisių, vykdyti pareigų, todėl jai rūpybą teismas nustatė pagrįstai.Spręsdamas ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, savo asmeninėmis, moralinėmis savybėmis atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus ir gali įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus, teismas nustatė, kad V. J. sūnus R. J. du kartus, paskutinį kartą vos prieš metus, teistas už motinos sumušimą. Jis nagrinėjamu atveju turi savanaudišką interesą tapti oficialiu motinos rūpintoju, slepia išėjimo iš apsaugos darbuotojo pareigų tikrąsias priežastis, sprendė, kad R. J. dėl savo moralinių savybių negali būti skiriamas savo motinos rūpintoju.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. J. moralines ir kitokias savybes, jo galimybę užtikrinti ir apsaugoti motinos, kuriai teismas nustatė rūpybą, socialinius, ekonominius interesus, bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus ir papildomai surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pretenduojantis tapti rūpintoju asmuo neatitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje rūpintojui keliamų reikalavimų. Nors išvadą teikianti institucija ir rekomenduoja R. J. skirti pareiškėjos rūpintoju, bei pateikdamas rekomendaciją dėl R. J. skyrimo V. J. rūpintoju, nurodo, kad šiuo metu R. J. tinkamai rūpinasi motina. Tačiau vien nurodytos aplinkybės pagal du apsilankymus nepatvirtina, kad rūpintinė bus apsaugota nuo galimo pakartotinio R. J. smurtavimo jos atžvilgiu. Baudžiamajame įsakyme, kuriuo yra nuteistas R. J., nurodoma, kad jis smurtavo prieš motiną vedamas savanaudiškų tikslų, norėdamas užvaldyti motinos turtą. Ir šiuo atveju skundas grindžiamas daugiau R. J., o ne rūpintinės interesais. R. J. registruotas darbo biržoje, pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pareiškėjai V. J. priklausančiame name ir iš jos pajamų : senatvės, našlės pensijos, slaugos išlaidų kompensacijos, iš viso 552,89 Eur per mėnesį. Tapus motinos rūpintoju, jam būtų skaičiuojamas socialinio draudimo stažas (Socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d.), bet savarankiškų pajamų jis neturėtų. Teismas, įvertinęs R. J. apibūdinančius duomenis, pagrįstai suabejojo, ar R. J., tapęs motinos rūpintoju, visada veiks išimtinai motinos interesais, jai tinkamai padės įgyvendinti jos teises ir pareigas. R. J., pateikęs sutikimą rūpintis motina, nepateikė pavedimo sutarties projekto, pagal kurį būtų sprendžiama kokias pareigas, susijusias su motinos turto valdymu, naudojimu ir disponavimu prisiima. Apeliacinės instancijos teismas irgi sprendžia, kad R. J. šiuo metu dėl savo moralinių savybių negali būti skiriamas savo motinos rūpintoju. Civilinė byla buvo pradėta pagal pareiškėjos pareiškimą, pirmosios instancijos teismui nustačius rūpybą ir padarius išvadą, kad prašomo skirti rūpintojo kandidatūra nėra tinkama. Šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvus ir siūlyti pareiškėjai rūpintoju pasirinkti kitą asmenį, baigti kilusios problemos sprendimą. Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Rūpybos institucijos pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti rūpintojo funkcijų atlikimą (CK 3.241 str. 1 d.), ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių jis negali toliau būti rūpintoju – kreiptis į teismą dėl rūpintojo pakeitimo. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismui nustačius rūpybą V. J. ir nepaskyrus rūpintojo, nes prašoma skirti kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų, Pasvalio rajono savivaldybės administracija įpareigotina, suderinus su V. J., surasti kandidatūrą ir pateikti naują pareiškimą dėl V. J. rūpintojo skyrimo. P. V. savivaldos įstatymo 5 straipsnio 12 d. viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų yra socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis yra suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 str.). Socialinė globa pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 ir 8 straipsnį yra viena iš socialiniu paslaugų rūšių – specialioji socialinė paslauga, kuri yra teikiama asmeniui, kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. V. J. nustatyta rūpyba, nes jai reikalinga nuolatinė slauga, tai reiškia, kad ji savarankiškai įgyvendinti savo teisių negali, todėl, kol bus paskirtas rūpintojas, Pasvalio rajono savivaldybės administracija įpareigota suteikti jai tinkamas socialines paslaugas. CK 3.242 str. nustato, kad nustačius V. J. rūpybą, rūpintojas turi būti paskirtas nedelsiant ar kitaip užtikrinta jos rūpyba. Jei nėra paskirtas rūpintojas, kitas tinkamas rūpintojas skiriamas pagal veiksnaus asmens prašymą ar globos( rūpybos) institucijos pareiškimą ( CK 3.279 str. 2 d.).Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių rūpintojo skyrimą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, CPK 509 str. 7-9 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį dėl rūpybos V. J. nustatymo ir R. J. neskyrimo rūpintoju palikti nepakeistą.