Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro (toliau tekste ir – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-4 dalimis, (2015m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio iki 2017m. spalio 6 d., redakcija), A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam šiuos įpareigojimus: a) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; c) nebendrauti su išteisintuoju A. R. ir nesilankyti pastarojo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini); d) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, išskyrus gydymo įstaigos A. L. išduodamą metadoną, pastarajam dalyvaujant pakaitinio palaikomojo gydymo metadonu programoje, ir e) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Šiuo nuosprendžiu yra išteisintas A. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, ir neteisėtai platino narkotinę medžiagą, o būtent:

Jis 2016 m. rugsėjo 8 d., vakare, nenustatytą valandą, Kauno m. autobusų stotyje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. Nr. 49, Kaune, iš nepažįstamo asmens už 20 eurų neteisėtai įgijo 200 g narkotinės medžiagos-metadono, kurią parsigabeno autobusu į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą perduoti A. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

1.1. Po ko jis (A. L.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 9.00 val., narkotinę medžiagą – metadoną, 0,5 l talpos plastikiniame buteliuke nuo mineralinio vandens „Vitchy“ neteisėtai autobusu nugabeno į Ukmergės miestą ir neatlygintinai perdavė A. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnų atliktos kratos metu dalis narkotinės medžiagos – 0,006 g metadono – buvo rasta vonioje, nes A. R., pamatęs atvykusius policijos pareigūnus, plastikiniame buteliuke nuo mineralinio vandens „Vitchy“ jam perduotą narkotinę medžiagą – metadoną – išpylė į vonią.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija A. L. veikos kvalifikavimo ir kaltės, taip pat neginčija A. L. BK 75 straipsnyje numatyto jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ( BK 75 straipsnio, patvirtinto 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 ir galiojusio iki 2017 m. spalio 6 d., redakcija ), tik prašo vieneriais metais, tai yra iki 3 metų, padidinti atidėtos bausmės vykdymo terminą, nes prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai taikė BK 27 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio ir 97 straipsnio nuostatas.

6. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A. L. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė, esant išnykusiam teistumui ir, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimą pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui, netinkamai aiškino BK 27 straipsnio, 97 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo paskutinį kartą iš 10 teistumų buvo teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje laisvės apribojimu 6 mėnesiams, šią bausmę jis atliko 2016 m. balandžio 11d. Ši nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis ), asmenys , nuteisti už nesunkius nusikaltimus yra laikomi turinčiais teistumą trejus metus, tokį terminą nuteistojo A. L. atveju skaičiuojant po bausmės atlikimo ( BK 97 straipsnio 3 dalies 3 p. „a“ p.p,, 5 dalis), todėl pripažintina, kad A. L., atlikęs laisvės apribojimo bausmę 2016 m. balandžio 11 d., turėjo teistumą iki 2019 m. balandžio 11 d. Nusikalstamą veiką, kuri buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, A. L. padarė 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. dar esant neišnykusiam teistumui.

7. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingas išvadas dėl neva išnykusio teistumo, nepagrįstai nepripažino A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tokiu atveju toks asmuo, padaręs nurodytais atvejais tyčinius nusikaltimus, yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Vertinant minėtas aplinkybes, kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte prokuroras nenurodė A. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu, taip pat neprašė tokios aplinkybės pripažinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nekliudo tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti apeliaciniame procese, kai tuo klausimu prokuroras pateikė apeliacinį skundą.

8. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, skundžiamas teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pripažįstant, kad nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką A. L. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą ir pripažįstant jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo yra prašoma nuteistajam A, Leonavičiui nustatyti ilgesnį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą: vietoje teismo paskirto 2 metų laikotarpio, nustatyti 3 metų laikotarpį, atmetamas kaip nepagrįstas. Įstatymo leidėjas, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatęs, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis sunkius, nesunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ( aukščiau paminėta įstatymo redakcija), nėra reglamentavęs, kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti nustatyta mažesnė ar ilgesnė bausmės vykdymo atidėjimo trukmė. Kolegija mano, kad, nustatant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, reikėtų vadovautis bendrais principais, numatytais BK 41 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmę ir jos paskirtį, taip pat bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Apeliacinė instancija sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas nuteistajam A. L. atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, yra priimtas, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ( pagal pobūdį nusikaltimas įvertintas kaip mažiau pavojingas, nei tokios rūšies nusikaltimai ) paties kaltininko asmenybę, į tai, kad jis yra pakeitęs gyvenimo būdą, gydosi nuo priklausomybės opioidams, taip pat, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo termino pagrįstumą, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau nei trys metai, per tą laiką A. L. daugiau nenusikalto. Apeliacinė instancija, nekeisdama teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo termino atidėjimo trukmės, mano, kad paskirtas 2 metų terminas yra pakankamas nuteistojo A. L. įvertinimui, ar jis gali būti pataisytas be realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat per šį pakankamos trukmės terminą, vykdant jam paskirtas pareigas, jam bus suteikta galimybė ir toliau daryti pažangą, keičiant savo gyvenimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio teismo išvadą, kad A. L. jam inkriminuotą veiką padarė pirmą kartą, turėdamas išnykusį teistumą, ir pripažinti, kad A. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui.

Pripažinti A. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.