Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. S., Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus atstovui R. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. S., būdama (duomenys neskelbtini) individualios įmonės savininke, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, t. y. 2016-02-02, įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. M. įdarbinimą. Tokiais veiksmais R. M. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apklausta teisme R. M. S. parodė, kad pažeidimo esmę supranta, kalta prisipažįsta, išskyrus dėl to, kad tyčia padarė pažeidimą. Nuo 2016-02-01 įmonei reikėjo darbuotojo sandėlyje. Atėjo vyrukas, ji, R. M. S. parodė pastarajam prekes, paaiškino ką turės dirbti. Pažindinimas su darbu truko apie 1 valandą. Kitą dieną J. M. atėjo su dokumentais, turėjo pastarąjį įdarbinti. Apie 10 val. atvyko netikėtas patikrinimas, viskas buvo tvarkoje, priekaištų tikrintojai neturėjo. Tada tikrintojams užkliuvo tas žmogus, J. M.. Pastarojo paklausė ką veikia įmonėje, jis atsakė, kad dirba, tačiau tuo metu jis dar nebuvo priimtas į darbą, nes buhalterė vėlavo, o ji visada tvarko priėmimą. Pasak R. M. S., tuo metu tas vyrukas dar tik atėjo formintis, o priimtas dirbti nebuvo. Darbas įmonėje prasideda nuo 8 val. J. M. buvo tik pasakyta, kad dirbs, dėl to paaiškinime parašė, kad dirba. Anot R. M. S., J. M. pasimetė, pastarajam pasakė, padiktavo vienas iš tikrintojų kaip reikia parašyti paaiškinimą.

Apklaustas teisme Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus atstovas R. R. paaiškino, kad turėjo atlikti patikrinimą, atvykę pradėjo atlikinėti patikrinimą, ir einant prie kasų pastebėti dirbantys du vyriškiai. Paprašius vieno vyriškio pateikti darbo pažymėjimą, pastarasis pasakė, kad jo neturi, vėliau pranešė, kad nespėjo suforminti. Paaiškinime asmuo nurodė, kad dirbo ne pirmą dieną. Pasak R. R., sutapimas, kad buhalterė atėjo vėliau, pastaroji turėjo ateiti iš ryto.

Apklaustas teisme liudytojas J. M. parodė, kad pirmą dieną sutarė, kad skambina, valandą laiko po salę vaikščioja, kitą dieną sutarė, kad dirbs. Pirmą kartą buvo atėjęs vasario 1 d. Jam, J. M. parodė, kaip sandėlyje viskas randasi, kaip rinkti prekes. Tarėsi, kad iš karto įdarbins. Kai atėjo vasario 2 d., nebuvo šeimininkės ir nebuvo buhalterės. Pasak J. M., pirmą dieną tik valandą laiko buvo, susipainiojo rašydamas protokolą, antrą dieną planavo sudaryti sutartį. Pirmą dieną nesudarė sutarties, nes neturėjo su savimi dokumentų. Jį, J. M. būtų įdarbinę bandomajam laikotarpiui.

Patikrinimo 2016-02-02 akte Nr. 10-IL-2597 nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) individuali įmonė vykdo maisto produktų, prekių, alaus, tabako gaminių mažmeninę prekybą, cigarečių, tabako gaminių didmeninę prekybą. Įmonė turi licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais Nr. T0033P, bei licencija verstis mažmenine prekyba alumi, t.y. kt. produktais Nr. 0016P00. Darbo vietoje, įmonėje patikrinimo metu dirbo R. G., T. Ž., I. G.. Pagal Sodra duomenų bazės duomenis minėti asmenys oficialiai įdarbinti. Įmonės sandėlyje nustatyta, kad dirba J. M., kuris dirba oficialiai neįdarbintas.

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo R. R. 2016-02-05 tarnybiniame pranešime, kad 2016-02-02 buvo atliktas netikėtas (duomenys neskelbtini) individualios įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtos įmonės sandėlio patalpose darbines funkcijas (sandėliuoja dėžes su įvairiais gaminiais) atlieka J. M., su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. J. M. raštiškai paaiškino, kad 2016-02-02 dirbo bandomuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje ir su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo. J. M. parodė, kad įmonėje dirbo antrą dieną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi R. M. S., būdama (duomenys neskelbtini) individualios įmonės savininke, leido dirbti J. M., su J. M. susitarė dėl darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo laiko. Šios aplinkybes liudija, kad tarp J. M. ir R. M. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau R. M. S. nebuvo jų įteisinusi teisės aktų nustatyta tvarka bei apie asmens įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Apie tai, kad R. M. S. nebuvo sudariusi su J. M. darbo sutarties neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau teigia, kad tikrinimo metu J. M. dar nebuvo priimtas į darbą, nes buhalterė vėlavo, o ji visada tvarko priėmimą, tuo metu J. M. dar tik atėjo formintis, o priimtas dirbti nebuvo. J. M. paaiškinimu, patikrinimo 2016-02-02 aktu Nr. 10-IL-2597, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo R. R. 2016-02-05 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad J. M. realiai dirbo R. M. S. naudai, esant darbo teisinių santykių požymiams, t. y. paklusdamas darbo tvarkai, susitarusiam dėl darbo funkcijų, bei VSDFV teritoriniam skyriui nepranešus apie darbuotojo J. M. įdarbinimą. R. M. S. versija, jog J. M. pasimetė, pastarajam pasakė, padiktavo vienas iš tikrintojų kaip reikia parašyti paaiškinimą, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių tyrėjų nešališkumu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad yra R. M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino įvykdžiusi pažeidimą, gailisi dėl savo veiksmų, yra asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, bausta administracine tvarka, dirbanti. Tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas po patikrinimo buvo pašalintas, pasirašyta darbo sutartis, į pažeidimo trumpalaikiškumą, realios žalos nesukėlė, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ , 286-287 str., teismas

nutaria:

R. M. S. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti 200 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.