Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, atstovui Vidmondui Vėgeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį joms pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į Seimo nario atlyginimą, kuris Ginčo laikotarpiu jai buvo nesumokėtas. Pareiškėja teigia, kad Seimo statuto 15¹ straipsnyje nustatyta, jog, remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, Seimo valdybos sprendimu Seimo nario atlyginimą galima tik mažinti, todėl Seimo valdyba, sustabdydama Seimo nario atlyginimo mokėjimą pareiškėjai, pažeidė įstatymo nuostatas. Taip pat nurodo, kad Seimo nario pareigas Ginčo laikotarpiu ji vykdė, t. y. paruošė ir Seimui svarstyti pateikė 50 įstatymų projektų (45 iš jų – Ginčo laikotarpiu). Seime yra daug Seimo narių, lankančių posėdžius, tačiau neruošiančių įstatymų projektų ir gaunančių visą Seimo nario atlyginimą.

5. Nustatyta, kad: pareiškėja Seimo nare nepertraukiamai buvo nuo 2012-11-16, kai prisiekė Seimo posėdyje, iki 2014-06-19, kai Seimas 2014-06-19 nutarimu Nr. XII-962, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2014-06-03 išvadą Nr. KT20-I1/2014, jos Seimo nario mandatą panaikino; Seimo valdyba 2013-05-03 vykusiame Seimo valdybos posėdyje (protokolo Nr. SV-P-29), apsvarsčiusi klausimą dėl Seimo narės N. V. nedalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėn., bendru sutarimu, atsižvelgusi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2013-05-02 posėdžio protokolą Nr. 101-P-6, nutarė sumažinti vienu trečdaliu 2013 m. balandžio mėn. atlyginimą Seimo narei N. V., be svarbios pateisinamos priežasties praleidusiai daugiau kaip pusę Seimo posėdžių, ir pavesti Seimo kancleriui vykdyti Seimo statuto 15¹ straipsnio nuostatas (b. l. 18–21); Seimo valdyba 2013-05-24 vykusiame Seimo valdybos posėdyje (protokolo Nr. SV-P-33), apsvarsčiusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pažymą dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose 2013 m. balandžio mėn., bendru sutarimu nutarė pavesti Seimo kanceliarijai laikinai sustabdyti atlyginimo mokėjimą Seimo narei N. V. (b. l. 22–27); Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 gegužės mėn. iki 2014-06-19 Seimo kanceliarija Seimo narei N. V. darbo užmokesčio nemokėjo (b. l. 29), tai darydama vadovavosi Seimo valdybos 2013-05-24 posėdyje priimtu protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. SV-P-33) (b. l. 60); Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2015-06-18 raštu Nr. S-2015-3957 teismui pateikė informaciją apie N. V. dalyvavimą nuo 2013-04-09 iki 2014-06-19 vykusiuose Seimo posėdžiuose, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, iš kurios matyti, kad per visą šį laikotarpį pareiškėja dalyvavo tik viename 2013 m. balandžio mėn. vykusiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje iš keturių. Taip pat nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2014-06-03 išvadoje Nr. KT20-I1/2014, kurioje vertino Seimo narės N. V. veiksmų (t. y. nedalyvavimo be pateisinamos priežasties Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose) atitiktį Konstitucijai, be kita ko, konstatavo, kad: Seimo narė N. V., be pateisinamos priežasties nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika; vien tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruoti įstatymų, kitų Seimo aktų projektai, kuriuose nurodyta, kad kartu su kitais Seimo nariais juos teikia Seimo narė N. V., nereiškia, kad, be pateisinamos priežasties nedalyvaudama Seimo plenariniuose posėdžiuose, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurio narė yra, posėdžiuose, ji esą tinkamai vykdė Seimo nario pareigas. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėja, būdama Seimo nare, praleido visus tuo metu vykusius Seimo posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius, todėl, vykdydama Seimo valdybos 2013-05-24 protokolinį sprendimą Nr. SV-P-33, Seimo kanceliarija pareiškėjai už šį laikotarpį nemokėjo Seimo nario algos.

6. Seimo valdyba 2013-05-24 protokoliniame sprendime (protokolo Nr. SV-P-33) expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pavedė Seimo kanceliarijai laikinai sustabdyti atlyginimo mokėjimą Seimo narei N. V.. Tačiau įvertinus prašymo, patikslinto prašymo ir prie jų pridėtų dokumentų (inter alia (lot. be kita ko), Seimo valdybos 2013-05-03 posėdžio protokolo Nr. SV-P-29 ir 2013-05-24 posėdžio protokolo Nr. SV-P-33) turinį, darytina išvada, kad abu nurodytus sprendimus Seimo valdyba priėmė, be kita ko, vadovaudamasi Seimo statuto 15¹ straipsnio 1 dalimi.

7. Konstitucinis Teismas 2016-10-05 nutarime Nr. KT26-N13/2016 (b. l. 93–97), priimtame pagal šią administracinę bylą nagrinėjančio teismo prašymą ištirti Seimo statuto 15¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, pripažino, kad Seimo statuto 15¹ straipsnio (2005-12-23 redakcija) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „iš Konstitucijos, inter alia [lot. be kita ko] jos 128 straipsnio 2 dalies suponuojamos valstybės turto, inter alia [lot. be kita ko] valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sampratos ir konstitucinio atsakingo valdymo principo, kyla imperatyvas įstatymu užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą“, kad „Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie <..> yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t. y. juose nuolat nedalyvaujančiam be svarbios pateisinamos priežasties, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija“ ir kad „Seimo nariams, kurie be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose ir dėl to netinkamai vykdė konstitucinę Seimo nario priedermę atstovauti Tautai, Konstitucijos požiūriu negalėjo būti ir nebuvo sukurti jokie teisės ginami lūkesčiai gauti Seimo narių atlyginimams mokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas“.

8. Šioje byloje nustatyta, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėja būdama Seimo nare praleido visus tuo metu vykusius Seimo posėdžius, kuriuose vyko iš anksto numatyti balsavimai, bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius. Vadinasi, Ginčo laikotarpiu Seimo narė N. V. nevykdė konstitucinės Seimo nario pareigos dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

9. Remiantis šiame teismo sprendime pacituotų Konstitucinio Teismo 2016-10-05 nutarimo Nr. KT26-N13/2016 nuostatų analize ir įvertinus nagrinėjant šią administracinę bylą nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nors pagal Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Seimo statuto 15¹ straipsnio (2005-12-23 redakcija) 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nebuvo galimybės Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimą mažinti daugiau negu vienu trečdaliu, Seimui (Seimo valdybai, Seimo kanceliarijai), iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos gavus informaciją apie tai, kad Seimo narė N. V. nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nevykdo konstitucinės Seimo nario pareigos dalyvauti Seimo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tiesiogiai iš Konstitucijos kilo pareiga užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir šiai Seimo narei už tą laiką nemokėti Seimo nario algos. Todėl nagrinėjamu atveju Seimo valdybos 2013-05-24 priimtas protokolinis sprendimas, kurio pagrindu Seimo kanceliarija pareiškėjai Ginčo laikotarpiu nemokėjo Seimo nario atlyginimo, atitinka Konstituciją (inter alia (lot. be kita ko) jos 128 straipsnio 2 dalį, konstitucinius valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo, atsakingo valdymo principus ir iš jų kylantį imperatyvą – užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad Seimo valdyba Ginčo laikotarpiu neteisėtai nemokėjo jai Seimo nario algos, vien dėl to, kad tokia galimybė nebuvo numatyta tuo metu galiojusio Seimo statuto 15¹ straipsnio 1 dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Pabrėžtina, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir Konstitucinio Teismo 2016-10-05 nutarime Nr. KT26-N13/2016 pateiktam Konstitucijos aiškinimui (žr. šio teismo sprendimo 7 punktą), kitoks teismo vertinimas, esą Seimo valdyba, 2013-05-24 priimdama protokolinį sprendimą Nr. SV-P-33 nepagrįstai rėmėsi Seimo statuto 15¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje, pažeidžiant Konstituciją (jos 60 straipsnio 3 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo principus), apskritai nebuvo įtvirtinta galimybė Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose, to mėnesio atlyginimą sumažinti daugiau negu vienu trečdaliu, ir nepagrįstai Ginčo laikotarpiu pareiškėjai nemokėjo Seimo nario atlyginimo, būtų formalus ir neatitiktų konstitucinės teisingumo sampratos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (žr., pvz., 2006-09-21 nutarimą), kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

11. Teismo išvados, kad Seimo valdybos 2013-05-24 protokolinis sprendimas, kurio pagrindu Seimo kanceliarija Ginčo laikotarpiu pareiškėjai nemokėjo Seimo nario atlyginimo, atitiko Konstituciją, nepaneigia ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos veikla ruošiant įstatymų projektus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2016-10-05 nutarime Nr. KT26-N13/2016 pateiktus išaiškinimus (pagal kuriuos jokie teisės ginami lūkesčiai gauti Seimo narių atlyginimams mokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas neatsiranda Seimo nariams, kurie be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose ir dėl to netinkamai vykdė konstitucinę Seimo nario priedermę atstovauti Tautai), ši faktinė aplinkybė sprendžiant kilusį administracinį ginčą yra teisiškai nereikšminga.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjai Seimo nario atlyginimas buvo nesumokėtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, priteisti jai Seimo nario atlyginimą už Ginčo laikotarpį, vidutinį Seimo nario atlyginimą už uždelsimo laiką ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos N. V. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.