Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.2; 2.1.14; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. sausio 29 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. Modrowskis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje, lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Lenkijos įmonėje (duomenys neskelbtini) remonto apdailos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. M. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 16.00 val., nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdamas su savimi žinomai netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys, iki kol 2023 m. rugsėjo 17 d. 21.00 val. Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Jaskonių kaime šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui.

Kaltinamasis J. P. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. dirbo Norvegijoje, susipažino su ukrainiečiu S., kuris jam už 500 JAV dolerių padėjo gauti netikrą vairuotojo pažymėjimą. Šį vairuotojo pažymėjimą laikė pas save, jo nenaudojo. Gyvena su neįgalia sugyventine E. A., kurios tėvas gyvena Baltarusijoje. 2023 m. rugsėjo 17 d. su jo automobiliu „Ford Galaxy“ vyko iš Lenkijos per Lietuvą į Baltarusiją pas sugyventinės tėvą, automobilį vairavo jis. Važiuojant per Raigardo pasienio kontrolės punktą pasienio pareigūnams pateikė reikiamus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnui paprašius pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, dėl ko buvo sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padarė išvadas, šiuo metu išlaikė teorinį egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti, 2024 m. sausio 23 d. laikys praktinį vairavimo egzaminą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę disponavus žinomai netikru dokumentu patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, S. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 21.00 val. į Raigardo pasienio kontrolės punkto teritoriją automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją vyko Lenkijos Respublikos pilietis J. P. M. su keleive Rusijos Federacijos piliete E. A.. Tikrinimo metu J. P. M. pateikė jo vardu išduotą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tikrinant kilo įtarimas, jog jis yra suklastotas. Detaliai patikrinus dokumentą antroje kontrolės linijoje buvo nustatyta, kad dokumento viršuje, dešinėje pusėje nebuvo atspausdintų valstybės kontūrų, dokumento tinklelis atspausdintas ne ofsetu bei netinkama ultravioletinė apsauga, nuotrauka atspausdinta ne termotransferine spauda, aiškiai matėsi nekokybiškas mikrotekstas. Apie pažeidimą nedelsiant informavo pamainos vyresnįjį (b. l. 24-26).

Liudytoja E. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu gyvena septynerius metus. 2023 m. rugsėjo 17 d. kartu su sugyventiniu vyko į Baltarusiją ir vykstant per valstybės sieną sugyventinis buvo sulaikytas pasienio pareigūnų dėl klastoto vairuotojo pažymėjimo pateikimo. Kada ir kokiomis aplinkybės sugyventinis įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, nežino (b. l. 31-34).

VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos specialisto P. P. tarnybiniame pranešime dėl Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo galimai klastotės užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. nuo 19.00 val. Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje Raigardo pasienio kontrolės punkte vykdė posto pamainos vyresniojo sargybos funkcijas. 21.00 val. jaunesnysis specialistas S. K. informavo, kad automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko Lenkijos Respublikos pilietis J. P. M. su keleive E. A.. J. P. M. pateikė jo vardu išduotą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį detaliai patikrinus antroje kontrolės linijoje nustatyta, jog tai yra visiška klastotė: dokumento viršuje dešinėje pusėje nėra atspausdintų valstybės kontūrų, dokumento tinklelis atspausdintas ne ofsetu, netinkama ultravioletinė apsauga, nuotrauka atspausdinta termosublimacine spauda, nekokybiškas mikrotekstas, dokumentas pagamintas ne iš polikorbonato, reverso kairėje pusėje, viršutiniame kampe nėra užrašo MIA UKRAINA, taip pat nekokybiškai atliktas mikrotekstas (b. l. 11).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas S. K. pateikė iš kaltinamojo patikrinimo metu paimtą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 12-17).

Vairuotojo pažymėjimo apžiūros protokole užfiksuota, kad vairuotojo pažymėjimas yra 85 x 54 mm dydžio, plastikinis, jo aversinėje dalyje kairės pusės viršuje yra Ukrainos valstybės kodas „UA“, Ukrainos valstybės vėliavos fone trimis kalbomis užrašai: „Ukraina“, „vairuotojo pažymėjimas“, žemiau nurodyti duomenys: 1. Pavardė – M., 2. Vardas – J. 3. Gimimo data ir vieta – (duomenys neskelbtini), 4a. Dokumento išdavimo data – 28.12.2018, 4b. Dokumento galiojimo data – 28.12.2048, 4c. Dokumento išdavimo vieta – TSC8044, 5. Dokumento numeris – (duomenys neskelbtini), 7. Asmens parašas, 8. Vyriškio iki pečių nuotrauka, 9. Vairavimo kategorijos – A, B. Dokumento reversinėje pusėje nurodyti duomenų paaiškinimai, vairavimo kategorijų išdavimo ir galiojimo datos: A – 28.12.2018 – 28.12.2048, B – 14.12.2018 – 28.12.2048, apačioje viduryje – dokumento serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kad vairuotojo pažymėjimas pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ne ant vertybinio polikarbonatinio pagrindo, o ant plastikinės kortelės, atspausdintas ne reikiamais poligrafiniais spaudos būdais, o spalviniu termo spausdintuvu, neturi reikiamos tikros dokumentinės apsaugos – ofsetinio dokumento tinklelio, tikros kinegraminės plėvelės, fluoresencinio užpildymo, tikrų mikrotekstinių užrašų, imituotas lazeriu atliekamas dokumento serijos numeris reverso pusėje, pateikta specialisto vienareikšmiška išvada, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras (b. l. 18-21).

VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto E. M. 2023 m. rugsėjo 17d. tarnybiniame pranešime Nr. 166-1160 dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Palenkės rinktinės Sienos skyriaus pareigūnai informavo, jog pagal turimas duomenų bazes Lenkijos Respublikos pilietis J. P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), neturi (neturėjo) Lenkijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo (b. l. 37).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis J. P. M. 2023 m. rugsėjo 17 d., nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką, turėdamas su savimi laikė netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki šį vairuotojo pažymėjimą 21.00 val. panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas jį VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui. J. P. M. žinodamas, kad jo vardu pagamintas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jį laikė bei panaudojo ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Už J. P. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, kurios savo turiniu iš esmės nesiskiria, todėl teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos ir bausmės už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, skyrimas reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimą. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis, tačiau byloje kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų nėra galimybės, kadangi nėra visų būtinųjų jo taikymo sąlygų. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų bausmės švelninimui, teisę paskirti švelnesnę bausmę numato BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis J. P. M. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). J. P. M. yra Lenkijos Respublikos pilietis, gyvena su neįgalia sugyventine E. A. (b. l. 48, 27), neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 58-61), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas (b. l. 50), duomenų, kad butų įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas nėra, dirba Lenkijos įmonėje (duomenys neskelbtini) remonto apdailos darbuotoju, 2023 m. lapkričio 30 d. jam amputuotas kairės kojos pirštas dėl embolijos, diagnozuota galūnių arterijų aterosklerozė, dėl ko būtina tęsti gydymą specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 159), šiuo metu lanko B kategorijos vairavimo kursus (b. l. 158). J. P. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimu žala nepadaryta, neigiamų pasekmių nesukėlė, duomenų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra, priešingai iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, nes po padaryto nusikaltimo pradėjo lankyti B kategorijos vairavimo kursus, kas rodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą.

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad padarytas nusikaltimas realios žalos valdymo tvarkai nesukėlė, kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos būklę, tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, padarė išvadas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pripažintina, kad šiuo atveju BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos arešto ar laisvės atėmimo bausmės skyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl kaltinamajam skirtina švelnesnės rūšies bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – minimaliai artima bauda, kuri teismo vertinimu šiuo atveju labiausiai atitiktų bausmės paskirtį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2014, Nr. 2K-36/2014, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-478/2013).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. P. M. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. 21.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. 13.34 val. (dvi paros) buvo laikinai sulaikytas (b. l. 81-85, 86-88), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam J. P. M. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal šio straipsnio 7 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė užstatą panaudoti baudai sumokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtą 3 900 Eur užstatą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėjo E. A., kuri į bylą pateikė sutikimą, kad sumokėtas užstatas būtų užskaitytas į kaltinamajam paskirtą baudą (b. l. 93), su tuo sutiko ir kaltinamasis (b. l. 102). Tuo pagrindu, 3 900 Eur užstatas, įmokėtas 2023 m. rugsėjo 18 d. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, nukreiptinas į skirtinos baudos išieškojimą.

Byloje yra gautos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2023-16747 ir Nr. APD-2024-00540, iš kurių matyti, kad išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam, nagrinėjamoje byloje sudaro 301,24 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio normas teismas privalo priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Vertinant šios nuostatos taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra Lenkijos Respublikos pilietis, nemokantis proceso (lietuvių) kalbos, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo privalomas ir gynėjo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. P. M. gynėjas skirtas imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo jo valios, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos voke Nr. 1 – perduotinas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei, jos prašymu (b. l. 22), pareigūnų profesiniams įgūdžiams tobulinti ir jų mokymams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. M. (J. P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nubausti 123 MGL dydžio, t. y. 6 150 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. P. M. (J. P. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 82 MGL dydžio, t. y. 4 100 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. P. M. (J. P. M.) laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. 21.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. 13.34 val. (dvi paros), prilyginant vieną sulaikymo parą 2 MGL dydžio baudai, ir skirti J. P. M. (J. P. M.) galutinę bausmę – 78 MGL dydžio, t. y. 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų), baudą.

Kardomąją priemonę – 3 900 Eur užstatą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir šį 3 900 Eur užstatą, įmokėtą 2023 m. rugsėjo 18 d. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, nukreipti į J. P. M. (J. P. M.) paskirtos baudos išieškojimą.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos voke Nr. 1 – perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.