- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2YT-25825-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11426-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., D. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., D. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja savo sutuoktinio P. B. (toliau – ir sutuoktinis, palikėjas) palikimą priėmė faktiniu valdymu (registracijos Nr. CBP-14099).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog ji bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktiniu valdė nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis mirė. Jam mirus palikimo priėmimo byla pas notarą užvesta nebuvo, nes vienintelė pirmos eilės įpėdinė, pareiškėjos ir velionio dukra, L. K., taip pat antros eilės įpėdinis, pareiškėjos ir velionio anūkas, D. K., į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tuo tarpu pareiškėja palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti: visą laiką nuo velionio mirties mokėjo visus mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno ir tebegyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinio mirties minėtas butas jai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po jo mirties bute (kartu ir velioniui priklausančioje buto dalyje) ji liko gyventi ir gyvena iki šiol. Be to, po sutuoktinio mirties ji toliau aktyviai naudojasi ne tik butu, bet ir žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Šio sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypas, todėl pareiškėja jį visą laiką nuo pat sutuoktinio mirties prižiūrėjo, puoselėjo sodą, mokėjo mokesčius bendrijai. Pareiškėja ne tik nekilnojamuoju turtu naudojosi, prižiūrėjo, bet ir jį išlaikė ir tebeišlaiko. Pareiškėja pažymi, kad nekilnojamasis turtas niekada nebuvo faktiškai atidalintas, nuosavybės dokumentuose kaip savininkė nurodoma tik pareiškėja, todėl visi mokesčių pranešimai už visą nekilnojamąjį turtą, nepaisant jo bendrosios jungtinės nuosavybės dalių buvo skaičiuojami ir siunčiami tik pareiškėjai. Taigi pareiškėja visą laiką nuo pat jos sutuoktinio mirties nepertraukiamai valdė nekilnojamąjį turtą kaip savo (prižiūrėjo, rūpinosi komunalinių mokesčių mokėjimu, gyveno bute, puoselėjo sodą, šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi), todėl laikytina, kad aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiniu valdymu (registracijos Nr. CBP-14099).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-82597).
Suinteresuoti asmenys D. K. ir L. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir patvirtina visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Prašo tenkinti pareiškimą (registracijos Nr. DOK-88550, Nr. DOK-88554).
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir P. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dukters L. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre P. B. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjai ir P. B. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs. (duomenys neskelbtini) P. B. mirė. Po palikėjo mirties pareiškėjos ir P. B. dukra, kaip pirmos eilės įpėdinė, L. K. bei pareiškėjos ir P. B. anūkas, kaip antros eilės įpėdinis, D. K. dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjo mirties nebuvo užvesta. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja toliau gyveno sutuoktiniams nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo, naudojosi palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais, prižiūrėjo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kuriame puoselėjo sodą, mokėjo mokesčius.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po jos sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėja buvo palikėjo sutuoktinė. Kadangi pirmos eilės įpėdinė palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).
Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sutuoktinio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos T. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.