Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiajam A. M., kaltinamajam M. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Jonavos r., teistas 2010-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 52 MGL bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. 2010 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Kaune, Draugystės g. prie (duomenys neskelbtini) -to namo, pažadėdamas parduoti automobilio „Audi” markės detales A. M., iš jo paėmė 3700 Lt, tačiau automobilio detalių nepardavė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą A. M. priklausantį turtą - 3700 Lt.

Kaltinamasis M. R. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, jog kaltinimai nesąmoningi, jis jokiu pinigų tikrai neėmė. Su nukentėjusiuoju kaltinime nurodytoje vietoje buvo susitikę. Iki to gal pora mėnesių atgal jam A. M. buvo siūlęs gabenti kontrabandą už atlygį. Nežino ar taip buvo iš tikrųjų, ar tai tik A. M. kalbos, bet kalbos buvo, kad po kelių dienų tas automobilis, kurį jam siūlė, papuolė į pareigūnų rankas. Jį pradėjo kaltinti, kad jis tą informaciją paviešino, kad jis dabar skolingas 1000 eurų ir turi juos atiduoti. Su A. M. Draugystės gatvėje susitiko, kai jis paskambino susitikti. Jie pabendravo kelias minutes. Pasakęs, kad jį užkniso tie kaltinimai ir jis kreipsis į policiją. Niekam nesijaučia skolingas. A. M. jo telefono numerį turėjo. Visi bendraujantys, važiuojantys į Rusijos pusę apsikeičia numeriais, kad žinoti kokia eilė. Jie buvo kaip bendradarbiai. Dėl grasinimų buvo pasimetęs, policijoje artimų pažinčių neturi, pats yra teistas, į policiją nesikreipė. Draugystės gatvėje buvo pas seną draugę. Nenori detalizuoti, ji vedusi, turi vaiką, pats taip pat vedęs. Parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nes nelabai kam buvo įdomi jo pozicija. Kodėl buvo pakeistas telefono numeris, negali detalizuoti.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad iš M. R. turėjo gauti Audi detales, bet negavo. Tai buvo S line apdailos ir 18 ratai S klasės. M. R. iš anksčiau pažinojo, jie susipažino tada kai dar Jurbarke gyveno, važinėdavo į Rusiją.buvo pirkęs iš jo buferį. Tada M. R. jam sakė atvažiuoti į namus, sakė tik negali išeiti iš namų iki grįš žmona. Paskui vėl atvažiavo, padavė M. R. pinigus, jis išėjo ir viskas. Jis prieš išeidamas sakė, kad pasidės namuose tuos pinigus grįš ir tada važiuos tų detalių. Sėdėjo automobilyje, laukė jo ir galvojo, kam tuos pinigus jam padavė. Paskui jau ėjo ieškoti jo, laiptinės durys buvo su kodu, neįėjo, apėjo aplink namą, paskui įėjo į laiptinę, bet ten nieko nerado, nes ten buvo antros durys, klausinėjo dar gal kas matė, bet niekas nieko nematė. Dar tikėjosi atgauti tuos pinigus, bet neatgavo, todėl kreipėsi į policiją. Į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, gal po kokio pusvalandžio. Po tų pinigų perdavimo dar grįžęs iš užsienio buvo sutikęs M. R. kolonėlėje, paskui šis jam dar skambino, bet jokių pinigų neatvežė. Tuos pinigus yra uždirbęs Švedijoje, kur dirba legaliai.

Liudytojas P. G. parodė, kad M. R. yra jo pažįstamas, kiemo draugas. Buvo apklaustas dėl telefono numerio naudojimosi. Savo telefono numeriu naudojasi apie 3 metus. Įvardintas M. Tele2 numeris priklauso M. R.. Jam nežinoma ar M. R. prekiavo detalėmis.

Liudytojas R. G. parodė atlikęs byloje pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nustatė, kad turėjo vykti kažkoks sandoris. Pardavėjas pasiėmė pinigus įėjo į pastatą, o paskui iš jo neišėjo. Pirkėjas jautėsi apgautas. Buvo nurodyti duomenys, telefonai, kuriais buvo bendraujama. Per telefonų išklotines išėjo ant vieno liudytojo. Nurodė jog tuo telefonu naudojasi kaltinamasis M. R.. Jie kaip ir draugai yra. Pats M. R. niekada neprisipažino, kad jis padarė tą nusikaltimą, bet ir neneigė. Viso to metu jis yra sakęs, kad atsiskaitys ir viskas baigsis. Nukentėjusysis jį nuskriaudusį asmenį pažinojo, nurodė tiktai vardą arba pravardę ir telefono numerį.

Protokolas - pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis 2010-12-17 kreipėsi į policiją dėl to, kad 2010-12-17 apie 13.30 val. prie Draugystės g. (duomenys neskelbtini) -ojo namo susitiko iš matymo pažįstamą M. (jo pavardės ir adreso nežino), iš kurio norėjo pirkti Audi modelio apdailos detales bei lietračius su padangomis už 3700 litų. Minėtus pinigus padavė M., kuris paaiškino, kad nešasi padėti pinigus į namus, palaukęs 10 minučių, paskambino M. į mobilų tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefonas jau buvo išjungtas, tada supratęs, kad jį apgavo (b.l. 6).

2010-12-17 apžiūros protokole ir įvykio vietos apžiūros schemoje užfiksuota įvykio vieta Kaune, prie Draugystės g. (duomenys neskelbtini) namo. Apėjus namą iš priešingos automobilių stovėjimo aikštelei pusės, nustatyta, kad iš kiemo pusės yra įėjimas į namą, durys neužrakintos (b.l. 7-9).

Skambučių išklotinės (b.l. 10-21) ir jų pagrindu surašytas 2011-01-07 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pinigus paėmęs asmuo naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nedelsiant išjungtas, o į tą patį telefono aparatą buvo įdėtos SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. M. iš fotonuotraukos atpažino kaltinamąjį M. R. kaip asmenį, vardu M., kuris 2010-12-17 apie 13.30 val. adresu Draugystės g. (duomenys neskelbtini), Kaune, sukčiavimo būdu išviliojo iš jo 3700 litų ir jų negrąžino (b.l. 39-42).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo M. R. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, kad jis 2010 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Kaune, Draugystės g. prie (duomenys neskelbtini) -to namo, pažadėdamas parduoti automobilio „Audi” markės detales A. M., iš jo paėmė 3700 Lt, tačiau automobilio detalių nepardavė ir neketino parduoti.

Kaltinamojo kaltę patvirtina detalūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo A. M. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis susitarė susitikti su kaltinamuoju dėl autodetalių pirkimo Draugystės gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. A. M. perdavė kaltinamajam 3700 litų, kuris pasakė, kad nuneš pinigus pasidėti į namus ir vėliau negrįžo, detalių nepateikė.

Šių parodymų tikrumą patvirtina tos aplinkybės, kad po pinigų perdavimo kaltinamasis iš telefono aparato išėmė SIM kortelę ir jam nebuvo galima prisiskambinti. Taip pat nukentėjusiojo pateikiamą įvykių versiją įrodo tai, kad kaltinamasis nurodė susitikti ne savo gyvenamojoje vietoje, o visiškai kitame miesto rajone. Kaltinamasis negalėjo motyvuotai argumentuoti, ką jis toje vietoje veikė (esą buvo pas ištekėjusią moterį, kurios nenori painioti), negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl po susitikimo su A. M., išjungė savo mobilaus ryšio telefoną. Kaip nustatyta, gyvenamasis namas, esantis Draugystės g. (duomenys neskelbtini), Kaune, turi ir kitą įėjimą, kurio nematyti iš automobilių stovėjimo aikštelės, todėl yra pagrįsta nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis, įėjęs į namą, pasišalino per kitą išėjimą.

Taip pat nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ta aplinkybė, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigą. Tyrimą atlikęs pareigūnas R. G., apklaustas liudytoju, patvirtino, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs, kad atsiskaitys ir viskas baigsis. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad nukentėjusysis gali turėti tikslą apkalbėti kaltinamąjį.

Kaltinamojo pateikiama versija apie neva iš jo reikalaujamus pinigus dėl pareigūnų atimto automobilio, niekuo nepagrįsta, kaltinamasis dėl jam neva išsakytų grasinimų į policiją nesikreipė, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai būtina tyčia. Sukčiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis naudoja apgaulę svetimam turtui įgyti. Iš aukščiau aptartų aplinkybių galima neginčijamai konstatuoti, kad kaltinamasis iš anksto turėjo tikslą apgaule užvaldyti nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą, t.y. 3700 litų, pateikė nukentėjusiajam melagingą informaciją, kad jis gyvena Draugystės g. (duomenys neskelbtini) name, nesiruošė jam perduoti autodetalių, o gavęs pinigus, išėmė mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, kad nukentėjusysis negalėtų su juo susisiekti. Taigi Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai būtinas subjektyviosios pusės požymis (kaltė tyčios forma), šioje byloje nustatytas, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. R., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryta 3700 Lt dydžio turtinė žala), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neužregistruotas psichikos sveikatos cente neregistruotas, anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.), taip pat paskiriant įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 65 str. 2 d., paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant.

Nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas, kadangi pinigai jam negrąžinti, žala savanoriškai neatlyginta. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, žala padaryta nusikalstamais jo veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 3700 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 3700 litų (tris tūkstančius septynis šimtus) litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. paskirta ir neatlikta bausme - 52 MGL dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir 52 (penkiasdešimt dviejų) MGL (6760 Lt) baudą, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 3700 litų (tris tūkstančius septynis šimtus) litų

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 3700 litų (tris tūkstančius septynis šimtus) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.