Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-05-21 · Civilinė byla Nr. 2-200-783/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
2-200-783/2014
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00047-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Atsakovas
O. D.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-200-783/2014Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00047-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija:
42.10; 44.5.1.; 73.2.6.1.; 116.4.KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 21 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:atsakovei O. D., jos atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. D. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamas advokato T. Dumbliausko, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 9864 Lt draudimo išmokos grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės O. D.. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovė 2011-09-30 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-10-06 buvo apdrausta transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, taip pat šalys susitarė dėl draudimo įmokų ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.3., 1.3.1., 1.3.2. punktai). 2011-12-14 atsakovės valdoma (vairuojama) transporto priemonė „Mitsubishi Colt“, kelio Pasvalys – Biržai 12 – 14 km sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „Kia Carnival“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykio metu sugadinta transporto priemonė „Kia Carnival“, šios transporto priemonės remonto kaina, kaip nustatyta, sudarytų 15060,10 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Ieškovas, atlikęs tyrimą dėl transporto priemonės „Kia Carnival“ remonto tikslingumo, padarė išvadą, kad šią transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga bei, kompensuodamas padarytą žalą, ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 9864 Lt dydžio draudimo išmoką. Kadangi atsakovė eismo įvykio metu nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, kurią buvo įsipareigojusi sumokėti pagal Draudimo sutartį (ją sumokėjo tik po eismo įvykio), draudikas, išmokėjęs išmoką, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, (toliau – Taisyklės) 64 punktu, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Ieškovas mano, jog atsakovė, Draudimo sutartyje nustatyta tvarka nesumokėjusi draudimo įmokos ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone „Mitsubishi Colt“ padariusi žalos, privalo grąžinti ieškovui nukentėjusiajam dėl eismo įvykio asmeniui išmokėtą draudimo išmoką 9864 Lt. Ieškovas ragino atsakovę įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Taip pat ieškovas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės prašo priteisti ieškovui 5 % dydžio metinės palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė O. D. pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl jos kaltės 2011 m. gruodžio 14 d. sukelto eismo įvykio vairuojant automobilį MITSUBICHI COLT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 9864 Lt dydžio žala, kurią jos atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino eismo įvykyje nukentėjusiajam asmeniui. Tačiau atsakovė nesutiko, kad pažeidė draudimo santykių sutartinius įsipareigojimus, atsiliepime nurodžiusi, jog 2011-09-30 sudariusi Draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-10-06 buvo apdrausta transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, susitarė dėl draudimo įmokų ir mokėjimo tvarkos, 2011 m. spalio 7 d. sumokėjo 19 litų, 2011 m. spalio 14 d. tiesioginiu debetu buvo nuskaityta dar 19 Lt dydžio įmoka. Pagal nustatytą tarp šalių suderintą grafiką, kita įmoka – 17 Lt dydžio – turėjo būti sumokėta 2011 m. lapkričio 7 d., tačiau įmoka tiesioginio debeto būdu tą dieną nebuvo nuskaityta, tačiau mano, jog atsižvelgus į tą aplinkybę, jog 2011 m. spalio 14 d. buvo nuskaityta 19 litų, tai yra 2 Lt didesnė suma nei pagal grafiką suderinta, tie 2 litai buvo kaip avansinė įmoka už 2011 m. lapkričio mėnesio mokėjimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kitą įmoką sumokėjo 2011 m. gruodžio 14 d., šią įmoką ieškovas priėmė. Teigia, jog ieškovo nurodyti argumentai dėl išmokos reikalavimo, kai atsakovas (-ė) nesumoka dalies įmokos, tačiau ši norma netaikoma, kai atsakovas (-ė), nors ir pavėluotai, sumoka draudimo įmoką ir šią įmoką ieškovas priima. Be to, atsakovė atsiliepime pažymi, jog, visų pirma, ieškovas nesilaikė ir TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, jei draudėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir ieškovas juos laiko esminiais sutarties pažeidimais, visų antra, nustatytu terminu negavęs draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, visų trečia, įstatymų nustatyta tvarka pranešęs draudėjui, draudikas turi teisę sustabdyti draudimo apsaugą (Draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, jog draudimo sutartis - yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003, 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006). Atsakovė nurodo, jog Sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad šiai Sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių draudimo sutarties sąlygų bei kitų teisės aktų nuostatos. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. N-47 „Dėl Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 63-2286) 27 punkte nustatyta, kad draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalyje, 7 dalyje numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Tokia pati draudėjo informavimo tvarka numatyta ir ieškovo atsakovei kartu su Sutartimi pateiktos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021. Taisyklių 6.5. punkte numatyta, kad draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, < ... >, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 9 dalį, toks pranešimas draudėjui siunčiamas paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalyje, 7 dalyje, numatytas draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmes. Draudikas (ieškovas) nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją (atsakovą) dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, pavėluotą draudimo įmokų mokėjimą nelaikė esminiu Sutarties pažeidimu ir sutarties su atsakovu nenutraukė, nesiėmė kitų įstatyme numatytų priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad draudikas, kaip stipresnioji sandorio šalis, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, dėl ko jai atsiranda pagrindas reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Be to, atsakovė nurodė, jog Ieškovas ieškinyje neginčija to fakto, kad visos draudimo įmokos pagal draudimo sutartis atsakovės ieškovui buvo sumokėtos ir priimtos. Net jeigu ir būtų pagrindo laikyti, kad atsakovė priklausančios mokėti draudimo įmokos laiku nesumokėjo, pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį tam atvejui, kai draudimo įmoką draudėjas sumokėjo pavėluotai, svarbu pažymėti, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai. Kadangi šioje teisės normoje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėta draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma, todėl teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas, ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos grąžinimas. Ieškovas gavo draudimo sumas pagal draudimo sutartį, kurias ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, draudimo įmokas priėmė. Be to, minėto įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys numatė, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 d. iki numatome draudimo sutarties nutraukimo dienos, grąžinant tam tikrą dalį sumokėtos draudimo įmokos, tačiau ieškovas to nepadarė, nepareiškė pretenzijos dėl įmokų mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją. Tai rodo, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato CK 6.217 straipsnio 2 dalis. Atsakovė taip pat mano, kad šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeistas ir CK 1.5 straipsnis. Nesant esminio draudimo sutarties pažeidimo bei atsakovei sumokėjus visas draudimo įmokas pagal Sutartį ir visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį bei atsižvelgus į kitas šioje byloje esančias faktines aplinkybes, 11 straipsnio 7 dalis turi būti netaikoma, kadangi ji negali būti naudojama nesąžiningai. Vien dėl tų priežasčių ieškinys turėtų būti atmetamas. Be to, atsakovė atsiliepime nurodė, jog Ieškovas nukentėjusiajam draudimo išmoką išmokėjo 2011 m. gruodžio 19 d., o ieškinį atsakovei pareiškė 2014 m. sausio mėnesį, tai yra jau suėjus ieškinio senaties terminui, numatytam CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, todėl prašo taip pat taikyti senatį bei ieškinį atmesti ir tuo pagrindu.

Ieškovo atstovas advokatas T. Dumbliauskas dublike į atsiliepimą nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad įmokas mokėjo draudimo sutartyje nustatyta tvarka, nes 2011 m. spalio mėnesį jai sumokėjus įmoką du kartus, nuskaitymai lapkričio mėnesį nebuvo vykdomi, gruodžio mėnesį įmoka nebuvo laiku įskaityta dėl nepakankamo lėšų kiekio bankinėje sąskaitoje. Šį faktą atsakovė pripažino, sumokėjusi įmoką grynaisiais, tačiau jau po eismo įvykio. Kaip ir ieškinyje, ieškovo atstovas akcentavo TPVCAPDĮ 11straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 64 punktą, kuriuose numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Mano, kad Draudimo sutartyje nustatyta tvarka nesumokėjusi draudimo įmokos ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone „Mitsubishi Colt“ padariusi žalos, atsakovė privalo grąžinti ieškovui nukentėjusiajam dėl eismo įvykio asmeniui išmokėtą draudimo išmoką 9864 Lt.

Atsakovės atstovas advokatas M. Šivickas triplike į dubliką prieštaravo ieškovo atstovo argumentams, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Draudimo sutartį, sudarytą su ieškovu, pats ieškovas neginčija to fakto, kad visos draudimo įmokos pagal draudimo sutartį ieškovui buvo sumokėtos ir priimtos. Mano, kad jeigu ir būtų pagrindas laikyti, kad atsakovė priklausančias jai mokėti draudimo įmokos laiku nesumokėjo, pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas. Be to, aiškindamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, atsakovės atstovas mano, kad šiame punkte nurodytas civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai, nes ieškovas, gavęs visas jam priklausančias draudimo įmokas ir jas priėmęs, reikalauja taip pat grąžinti ir visą 100 procentų dydžio išmokėtą draudimo išmoką, kas prieštarauja ir teisingumo principui. Be to, draudikas nepareiškė pretenzijos dėl įmokų sumokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį. Mano, kad šie ieškovo veiksmai patvirtina, jog ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas T. Dumbliauskas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė O. D. teismo posėdyje palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog sudariusi transporto priemonės „Mitsubishi Colt“ privalomojo draudimo sutartį sutarė, jog įmokos bus nuskaičiuojamos tiesioginio debeto būdu nuo jos sąskaitos, sumokėjo pradinę įmoką. 2011 m. gruodžio 14 d. padariusi eismo įvykį sužinojo, kad viena įmoka dėl lėšų stygiaus sąskaitoje nebuvo sumokėta, todėl ji tą pačią dieną padarė įmoką. Vėliau įmokos buvo nuskaičiuojamos kas mėnesį iki 2012 m. kovo mėnesio, kol sutarties ji dėl transporto priemonės perleidimo nenutraukė. Teigia, jog piktybiškai nesilaikyti sutartimi nustatyto grafiko nenorėjo, tai, kad viena įmoka nebuvo nuskaityta, įvyko dėl lėšų stygiaus jos sąskaitoje dėl laiku jai nepervestų išmokų. Mano, jog dėl šio nesusipratimo neturėtų būti iš jos reikalaujama visa suma, nes ji ne tik kad sumokėjo trūkstamą sumą, tačiau ir vėliau, iki sutarties nutraukimo, mokėjo jai priklausančias įmokas. Be to, savo transporto priemonę buvo apdraudusi ir KASKO draudimu, jam taip pat laiku nebuvo nuskaičiuota įmoka, tačiau draudikas vis tiek jai išmokėjo priklausančią išmoką.

Atsakovės atstovas advokatas M. Šivickas taip pat, kaip ir jo atstovaujamoji, prašė ieškinį atmesti, išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime bei triplike. Palaikė pozicijas, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė sutartinių savo įsipareigojimų iš esmės nebuvo pažeidusi, tai, kad vieną įmoką uždelsė sumokėti, ji ištaisė iškart po to, kai sužinojo apie tai, vėliau ir toliau mokėjo jai priklausančias įmokas, o ieškovas šias įmokas priiminėjo ir laikė tinkamu sutarties įsipareigojimų laikymųsi, draudimo sutarties nenutraukė. Taip pat atstovas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą, per kurį jis turėjo teisę kreiptis į teismą, teismo posėdyje palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Iš atsakovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ ir O. D. 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 6 d. buvo apdrausta transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Šalys susitarė, jog O. D. 206 Lt dydžio draudimo įmoką sumokės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 17 Lt (pirma įmoka 2011-10-07 – 19 Lt) (Draudimo sutarties 1.3., 1.3.1., 1.3.2. punktai), O. D. sudarė su AB SEB banku dėl įmokų nuskaičiavimo tiesioginio debeto būdu. O. D. pirmą įmoką (19 Lt dydžio) sumokėjo 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. spalio 14 d. tiesioginio debeto būdu nuo O. D. sąskaitos buvo nuskaičiuota 19 Lt įmoka. 2011 m. gruodžio 14 d. O. D. vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, kelyje Pasvalys – Biržai sukėlė eismo įvykį, dėl kurio padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui P. L. 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo 9864 Lt dydžio draudimo išmoką. Po kilusio eismo įvykio O. D. 2011 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 17 Lt draudimo įmoką, tiesioginio debeto būdu nuo O. D. sąskaitos AB „Lietuvos draudimas“ naudai įmokos buvo nuskaičiuotos 2012 m. sausio 6 d. (15 Lt), 2012 m. vasario 6 d. (17 Lt), 2012 m. kovo 14 d. (17 Lt). 2014 m. sausio 16 d. per EPP gautas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei O. D. dėl draudimo išmokos grąžinimo, 2014 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono apylinkės teisme pagal šį ieškinį iškelta civilinė byla.

Ieškinys atmetamas. Iš faktinių aplinkybių nustatyta, jog tarp šalių draudiko (AB „Lietuvos draudimas“) ir draudėjo (atsakovės O. D.) yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, atsakovė apdraudė transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam galiojant, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio draudikas nukentėjusiajam išmokėjo nustatyto dydžio draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką ir manydamas, kad draudėja pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, draudikas per nustatytą vienerių metų terminą galėjo apginti savo pažeistas teises teisme pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 7 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas nustatęs, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, 2011 m. gruodžio 21 d. įgijęs teisę pareikšti atsakovei O. D. ieškinį dėl sutartinių draudimo santykių nesilaikymo, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014 m. sausio 16 d., tai yra daugiau nei vieneri metai praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pareikšti ieškinį suėjo 2012 m. gruodžio 21 d.), prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškovas nepateikė (priešingai, pateiktame dublike apie atsakovės atsiliepime prašomą taikyti ieškinio senatį nepasisakė), pats teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas, esant atsakovės reikalavimui, taiko ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Pritaikius ieškinio senatį ir atmetus ieškinį, teismas nesvarsto ir nepasisako dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus dėl 1522 Lt patirtų išlaidų (222 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1300 Lt atstovavimo išlaidų), atsakovė O. D. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi ieškinys yra atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis