Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. B2-253-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
B2-253-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01901-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-253-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.3; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Rusakalnis“ nemokumo administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi UAB „Rusakalnis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta O. P. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi O. P. atstatydinta iš administratoriaus pareigų, naujuoju įmonės bankroto administratoriumi paskirtas T. U. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 14 d.

2. 2018 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d. Aktualus patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi.

3. 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, nutarta pripažinti bankrutuojančią UAB „Rusakalnis“ (į. k. 300774625, buveinės adresas: Kalvarijų g.174-62, Vilnius) bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto. 2021 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta atnaujinti praleistą BUAB „Rusakalnis“ likvidavimo terminą ir nustatyti įmonės likvidavimo procedūras įvykdymo terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

4. Nemokumo administratorius pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Paaiškino, kad visos įmonės bankroto procedūros yra baigtos. Kartu pateikė 2018 m. gegužės 23 d. Aplinkos apsaugos departamento pažymą, likvidacinį balansą.

5. Buvęs įmonės vadovas ir kreditorius T. U. teikia prieštaravimus ir teigia, kad reikalavimo teisė į E. K. buvo parduotos nesilaikant kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos. Taip pat, nėra pateikti duomenys dėl įmonei priklausiusio kondicionieriaus pardavimo ir/ar kitokio realizavimo. Be to, nėra aišku dėl debitorinių reikalavimų į UAB „Ortitas“ 11 897,91 Eur sumai ir į IOOO „L-Interiors“ 33 213,68 Eur sumai realizavimo.

Šalies argumentai

6. T. U. prašo: įpareigoti administratorių pateikti dokumentus, kada, kam ir už kiek buvo parduotas oro kondicionierius, bei pateikti įrodymus, kokiu būdu oro kondicionieriaus pirkėjas sužinojo apie parduodamą kondicionierių; pripažinti oro kondicionieriaus pardavimą neteisėtu ir įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą dėl oro kondicionieriaus pardavimo kainos ir tvarkos; įpareigoti administratorių pateikti visus dokumentus, (tame tarpe kreditorių susirinkimo sprendimus) susijusius su skolų iš debitorių UAB „Ortitas“ ir IOOO „L-Interiors“ išieškojimu, pardavimu arba nurašymu; pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartis į T. U. ir E. K. skolas negaliojančiomis, kadangi šių skolų pardavimas vyko pažeidus kreditorių susirinkimo nustatytą pardavimo tvarką; įpareigoti administratorių sukviesti kreditorių susirinkimą dėl T. U. ir E. K. skolos pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

7. Nemokumo administratorius atsiliepimu su pateiktais prieštaravimais nesutinka ir nurodo, kad reikalavimo teisės buvo parduotos laikantis 2021 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos. Prieštaravimuose minimo kondicionieriaus parduoti pagal 2018 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkime nustatytą tvarką nepavyko, nes pastarasis sugedęs ir buvo nurašytas kaip netinkamas naudojimui. Nurodo, kad vėliau kondicionierius buvo parduotas pagal kreditorių susirinkime nustatytą tvarką.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

8. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju likvidavimo procedūrą pradėjus galiojant ĮBĮ, šio įstatymo nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).

10. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2A-924/2014).

11. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

12. Taigi, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima face (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-415-450/2022, 28 punktas).

Dėl kondicionieriaus pardavimo

13. Bankroto byloje pateiktais duomenimis (DOK-17661), 2018 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkime, devintuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta įmonei priklausantį kondicionierių pardavinėti skelbiant apie tai internetiniuose portaluose tokia tvarka ir kainomis: 1 mėnesį pardavinėti už 400 Eur; 2 mėnesį už 300 Eur; nepardavus per du mėnesius parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

14. Bankroto bylos duomenimis (DOK-11580) nemokumo administratorius 2022 m. vasario 7 d. pranešimu šaukė kreditorių susirinkimą, kondicionieriaus nurašymo klausimu. 2022 m. vasario 14 d. pranešimu kreditoriams nemokumo administratorius nurodė atšaukiantis surinkimą, atsižvelgiant į tai, kad kondicionierius buvo parduotas.

15. 2022 m. vasario 7 d. pranešime dėl 2022 m. vasario 14 d. šaukiamo kreditoriaus susirinkimo, nemokumo administratorius nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo nustatyta kondicionieriaus turto pardavimo tvarka, tačiau kondicionierius nebuvo parduotas. Nurodė, kad kondicionierius buvo nurašytas, kaip netinkamas naudojimui, tačiau šiuo klausimu Bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas nebuvo, todėl iškilo būtinybė nurašymo klausimą išspręsti ir kreditorių susirinkime. Pažymėjo, kad kreditoriams nusprendus minėtą kondicionierių nurašyti, nurašytas kondicionierius bus perduotas Vilniaus m. savivaldybei, kaip tai numatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. T. U. 2022 m. vasario 8 d. pranešimu nemokumo administratoriui prašė parduoti įmonei priklausantį oro kondicionierių už 10 Eur.

16. 2022 m. vasario 10 d. www.skelbiu.lt paskelbta apie kondicionieriaus paskelbimą (DOK-8387). Pagal byloje pateiktą 2022 m. vasario 13 d. mokėjimo pavedimą, kondicionierius parduotas fiziniam asmeniui už 20 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už neveikiantį kondicionierių“. Atsižvelgiantį tai, kad kondicionierius buvo parduotas, 2022 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimas atšauktas.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pritarti pateiktiems prieštaravimams, kad kondicionierius buvo parduotas nesilaikant kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius nepardavė ir/ar neatsakė į siūlymą buvusiam vadovui ir kreditoriui, dėl kondicionieriaus įsigijimo už mažesnę, t. y. 10 Eur sumą, nesuponuoja priešingos išvados.

Dėl reikalavimo teisių pardavimo

18. Bankroto byloje pateiktais duomenimis 2021 m. rugsėjo 10 d. pakartotinio susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu nutarta: 1) reikalavimo teisę (20 272 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 5 d.) į skolininką E. K. pardavinėti tokia tvarka ir kaina: 1 savaitę – už 10000 Eur, 2 savaitę – už 5000 Eur, 3 savaitę – 1000 Eur; 2) reikalavimo teisę (1 982,30 Eur žalos atlyginimo, 38,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 021,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d.) į skolininką T. U. pardavinėti tokia tvarka ir kaina: 1 savaitę – už 1500 Eur, 2 savaitę – už 1000 Eur, 3 savaitę – už 500 Eur.

19. Byloje pateiktais duomenimis reikalavimo teisės parduotos R. S. 2021 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis į E. K. už 2 500 Eur, į T. U. už 500 Eur (DOK-7176).

20. T. U. teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d. trečiojo asmens T. M. pasiūlymą, adresuotą administratoriui, parduoti reikalavimo teisę į E. K. už 1000 Eur. Tačiau sutiktina su administratoriumi, jog nebuvo pateikti duomenys apie šio pasiūlymo faktinį pateikimą nemokumo administratoriui. T. U., be kita ko apeliuoja į reikalavimo teises įsigijusio asmens sąsajas su nemokumo administratoriumi.

21. Nemokumo administratorius (DOK-9803) nurodo, kad T. U. be jokio pagrindo kelia klausimą dėl reikalavimo teisių į E. K. perleidimo neva su administratoriumi susijusiam asmeniui ir į bylą pateikia neaiškias Facebook fotofiksacijas. Nemokumo administratorius tvirtina, kad su R. S. nėra susijęs ir tokio asmens nei dabar, nei T. U. prašymo rengimo metu tarp Facebook draugų neturėjo.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad reikalavimo teisės buvo parduotos nesilaikant kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo tvarkos, o buvusio įmonės vadovo ir kreditoriaus teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, pateikti argumentai dėl turto pardavimo susijusiems asmenims, laikytini deklaratyviais, nesudarantys pagrindo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sandorių negaliojančiais dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo.

Dėl debitorinių skolų išieškojimo

23. Nemokumo administratorius (DOK-9803) dėl UAB „Ortitas“ ir IOOO „L-Interiors“ debitorinių skolų nurodė, kad jam buvo perduotos 2011 m. sutartis (rusų kalba) su IOOO L-interiors ir 2012 m. sutartis su UAB Ortitas, tačiau šioms įmonėms išrašytų sąskaitų faktūrų, patvirtinančių skolos egzistavimo faktą, administratorius tarp perduotų dokumentų nerado. Dėl šios priežasties 2022 m. kovo 10 d. T. U. el. paštu buvo informuotas apie tai, kad šioms įmonėms išrašytos sąskaitos nebuvo rastos, todėl buvo pasiūlyta jas kaip įmanoma skubiau perduoti. T. U. pateikė abstraktų atsakymą, kad neva viską yra perdavęs, o atvykti ir susipažinti su savo paties faktiškai perduotais dokumentais atsisakė. Jokių duomenų apie Baltarusijos įmonę IOOO „L – interiors“ taip pat nepateikė. Pažymi, kad nors savo Prašyme T. U. nurodo, kad UAB „Ortitas“ Panevėžio apygardos teismas bankroto bylą iškėlė 2022 m. sausio 7 d., todėl laiko kreiptis į „Rusakalnio“ debitorius dėl skolų išieškojimo buvo pakankamai, tačiau nutyli faktą, kad dar 2015 m. sausio 21 d. minėtai bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, t. y. 2 metai iki buvo iškelta bankroto byla UAB „Rusakalnis“.

24. Sprendžiant dėl debitorinių reikalavimų realizavimo, pažymėtina, kad nors teigiama, kad debitorinės skolos nepagrįstai nebuvo realizuotos ir/ar nėra priimti sprendimai dėl jų nurašymo, tačiau vien tik sutarčių pateikimas nepagrindžia debitorinės skolos faktinio ir teisinio pagrindo. Taigi, nepateikus faktinių duomenų apie debitorinių skolų egzistavimą, nėra pagrindo sutikti su pateiktais prieštaravimais ir/ar argumentais, kad ne visi bankroto procese veiksmai atlikti.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visi bankroto proceso veiksmai atlikti, atitinkamai ištaisius teismo nustatytus trūkumus, tuo tarpu prieštaravimuose nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo išvadai, kad nemokumo administratoriui turėtų būti pavesta atlikti papildomus bankroto proceso veiksmus ir/ar yra pagrindas pripažinti įmonės turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rusakalnis“ (į. k. 300774625, buveinės adresas: Kalvarijų g.174-62, Vilnius), veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Priimtą sprendimą išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, nemokumo administratoriui.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė