Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, trečiajam asmeniui E. L., nedalyvaujant atsakovei I. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. A. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos ir nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečias asmuo E. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta CPK 123 str. 3 d. tvarka (70 b.l.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovės neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų ar pareiškimų iki teismo posėdžio pradžios nėra gauta. Konstatuotina, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir vaiko interesais byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Parengiamojo teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė H. A. paaiškino, kad šiuo metu gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini). Gyventi sekasi gerai, jos puikiai sutaria, mokslai sekasi gerai. Su mama beveik nebendrauja, o jei ir bendrauja tai nuolat susipyksta. Neseniai parašė mamai žinutę, bet ji neatrašė. Po to paskambino močiutė ir pasakė, kad ji mamai daugiau nerašinėtų, nes ji baigia išprotėti. Kai gyveno su mama, tai mama rūpindavosi ja kol negerdavo. Gerdavo maždaug nuo 10 mėnesio dienos, nes močiutė tuo metu gaudavo pensiją. Nuo tada jos abi gerdavo apie dvi savaites. Mama gerdavo praktiškai kiekvieną mėnesį. Kai mama ir močiutė gerdavo, ji pati savimi pasirūpindavo, pati valgyt pasidarydavo, drabužius susiruošdavo. Kai jos gerdavo, namuose nebūdavo sąlygų ruošti pamokas, pailsėti. Į mokyklą tekdavo eiti susinervinus, nepailsėjus. Išgėrusi mama prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji net nežino už ką. Būdavo, kad paima už gerklės ir prispaudžia prie sienos. Kartą trenkė ranka, tai ji motinai įspyrė. Su mama gyventi tikrai nenori, jai patinka gyventi su globėja. Pas globėją jai visko užtenka, ji viskuo aprūpinta ir viskuo patenkinta. Be to, prie jos priekabiaudavo mamos sugyventinis V. M., su kuriuo motina ir dabar gyvena. Kai ji miegodavo, jis ateidavo į lovą, nuklodavo ir sakydavo pasislinkti, grabaliodavosi, kišdavo rankas po apatiniais drabužiais, darydavo tokias nesąmones, o mama žiūrėdavo, bet visiškai nereaguodavo. Į jos draudimus nereaguodavo, jeigu pabėgdavo, jis vis tiek pagaudavo ir trankydavo tada. Taip buvo gal kokius tris-keturis kartus. Mamos patėvis nėra jos išžaginęs, jis tik kišdavo rankas po apatiniais. Visa tai prasidėjo, kai atvyko gyventi į V., prieš kokius dvejus metus ir tęsėsi iki kol neatėjo gyventi pas globėją. Patėvis jai rašydavo žinutes, kad ji ateitų į mišką vidurį vasaros, kad eis grybauti, arba tokias „Labas, aš Kęstas, man 16 metų, norius susitikti“. Kad tai patėvis rašo, ji išsiaiškino paskambinusi tuo numeriu (63-64 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas išeinant už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 376 str. 3 d.).

Atsakovė I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra H. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvystė nenustatyta (9-10 b.l.). Šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2008 metų, kai skyriuje buvo gauta informacija iš Šančių-Panemunės policijos nuovados apie H. A. netinkamą priežiūrą, girtavimą šeimoje (11 b.l.). Atsakovė gyvena dviejų kambarių ir virtuvės bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas nuomojamas. 2008-08-27 su šeima pradėtas dirbti socialinis darbas. Nuo 2010 metų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos (6 b.l.). Socialinio darbo metu pastebėta, jog I. A. kartu su sugyventiniu V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu gyvenančia jos motina Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), girtauja, namuose lankosi pašaliniai asmenys. Išgėrę sugyventiniai mušasi, neužtikrina dukrai saugios aplinkos. Girtavimo šeimoje metu H. ne vieną kartą teko slėptis pas kaimynę (12-14 b.l.). Atsakovė priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruota, nesikreipė, nesigydė (19 b.l.), tačiau piktnaudžiauja alkoholiu, nors problemos nepripažįsta. Jos teigimu, ji alkoholį vartoja saikingai. Dukters nepriežiūrą ji pateisina savo liga, nes serga cukriniu diabetu ir epilepsija, dažnai silpnai jaučiasi ir dėl to guli lovoje. I. A. nedirba, jai nustatytas 55 % darbingumas, pajamas sudaro socialinė pašalpa - 300 Lt/mėn. Atsakovė yra teista 1995 m. ir 2003 m. už vagystes, 2007 m. už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, 2009 m. ir 2010 m. bausta pagal LR ATPK 50 str., 2011 m. bausta pagal LR ATPK 181 str. 1 d. dėl dukters nepriežiūros (20-24 b.l.). Socialinio darbo metu I. A. įsipareigojimus vykdė vangiai, buvo motyvuojama susirasti darbą, spręsti alkoholio problemą, mokintis tėvystės įgūdžių bei bendravimo su dukra, tačiau atsakovė girtavimo problemos nepripažįsta, gydytis, lankyti AA grupę atsisakė. Dėl nesibaigiančių girtavimų šeimoje, nesaugios aplinkos H. A. 2010-10-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (25 b.l.). Su šeima tęsė darbą „Pastogės“ socialiniai darbuotojai, tačiau per vaiko globos laikotarpį situacija šeimoje nepasikeitė. I. A. visiškai nenori keisti savo gyvenimo būdo, globos institucijoje dukrą lankė retai, priklausomybės alkoholiui neatsisakė. 2011-02-24 „Pastogėje“ vykusioje atvejo peržiūroje, motina savo problemų nepripažino, žadėjo rūpintis dukra, mokintis bendrauti, suprasti vaiko poreikius, lankyti AA grupę, tėvystės įgūdžių grupę, tačiau pažadų netesėjo, nesiekė, kad dukra H. augtų šeimoje. Dėl visko kaltina dukrą, savo problemų nemato. I. A. mano, kad jai motinystės įgūdžių pakanka (27-30 b.l.). 2011-06-17 vaikų gerovės centre „Pastogė“ vykusioje atvejo peržiūroje I. A. kviesta nedalyvavo, duotų įsipareigojimų nevykdė, dukters globoje nelankė, socialinis darbas su šeima teigiamų rezultatų nedavė. Atvejo peržiūros metu nuspręsta H. A. globą Vaikų gerovės centre „Pastogė“ baigti, perkeliant mergaitę į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ paruoštos globėjos E. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimą (31-35 b.l.). 2011-06-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-23 H. A. globėja paskirta E. L., kartu su globėja nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta (45 b.l.). Mergaitė iki šiol gyvena su laikinąja globėja E. L.. Teismo posėdžio metu mergaitė nurodė, kad pas globėją jai gyventi gera. Atsakovės nesirūpinimą dukra patvirtina ir Vaikų gerovės centro darbuotojų aktai (36, 37, 39, 42, 43 b.l.), Pagalbos šeimai tarnybos vedėjos tarnybinis pranešimas (38 b.l.), H. A. apklausos protokolai (40, 41, 44 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad mergaitė galimai buvo tvirkinama atsakovės sugyventinio V. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariatą (71 b.l.). Pagal minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos raštą, 2011-12-15 Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariate, pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 24-1-01372-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 str. (73 b.l.).

Pagal CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tuo tarpu esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. Atsižvelgiant į pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės ir nepilnametės H. A. paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, galima daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti vaiką, jį prižiūrėti, juo rūpintis, išlaikyti. Atsakovės pasirinktas gyvenimo būdas, nenoras gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, smurtas prieš savo vaiką, pažeidžia jos nepilnametės dukters Henrikos teises ir teisėtus interesus, nesudaromos vaikui galimybės ir palankios sąlygos kokybiškam gyvenimui, visapusiškam vystimuisi. Akivaizdu, kad atsakovė gyvena nepaisydama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, nepaiso moralės normų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovė nevykdo. Iš ieškovės, trečiojo asmens atstovės ir nepilnametės H. A. paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė I. A. dėl savo kaltės, t.y. dėl alkoholio vartojimo, pasirinkto gyvenimo būdo, vaiko neaugina, materialiai neremia, jo auklėjimu, vystimusi nesidomi, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaiko vystimuisi, nesudarė, nesudaro ir nesistengia sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, vaikui nesaugu būtų augti su atsakove, juolab paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovė smurtavo prieš mergaitę, o atsakovės nepilnametė duktė H. galimai buvo tvirkinama atsakovės sugyventinio V. M. ir dar savo motinos akivaizdoje. Alkoholio vartojimas, vaiko nelankymas laikinojoje globoje ir nesirūpinimas juo, vengimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir šios problemos nepripažinimas, gyvenimas su sugyventiniu, kuris galimai tvirkino jos dukrą, akivaizdžiai liudija atsakovės abejingumą dukros likimui. Tai, kad ji abejinga savo kaip motinos pareigoms ir nenori auginti savo vaiko patvirtina ir tai, jog ji visiškai abejinga vykstančiam procesui. Nors pasirašytinai žinojo apie prasidėjusį procesą dėl motinos valdžios ribojimo, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad I. A., nors jai buvo suteiktos visos įmanomos socialinės paslaugos ir galimybės pakeisti savo gyvenimą, nepadarė išvadų dėl pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui saugių gyvenimo ir vystimosi sąlygų, priešingai, savo elgesiu žalojo jo psichiką ir sveikatą, nevykdė vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti vaikui saugioje aplinkoje, teismas mano, kad atsakovės elgesys ir ateityje nepasikeis, kadangi atsakovės pasirinktas gyvenimo būdas tęsiasi jau ketverius metus, todėl teismas nusprendžia apriboti motinos valdžią I. A. jos vaiko H. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu neterminuotai, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Teismas mano, kad tik tokiu būdu bus tinkamai apsaugotos nepilnametės H. A. teisės ir teisėti interesai, mergaitė bus apsaugota nuo galimo seksualinio smurto šeimoje. Kasacinis teismas šio kategorijos bylose yra pasisakęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią jos dukters H. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CPK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.). Atsakovei iš esmės pakeitus savo gyvenimo būdą, jai neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl neteminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Teismas, apribojęs atsakovei I. A. motinos valdžią neterminuotai, jos dukters H. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atsižvelgdamas į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių bei nepilnametės H. A. paaiškinimus, į tai, kad H. A. nustatyta laikinoji globa, nustato H. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą. H. A. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja E. L. (CPK 407 str., CK 3.257 str. 3 p., 3.265 str. 1 p.).

Apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Nors atsakovė nedirba, yra tik iš dalies darbinga, nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, galinti dirbti ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius, todėl teismas iš atsakovės I. A. priteisia išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui H. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-13 (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

H. A. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė jos atstovė E. L., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės I. A. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 18,90 Lt, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, 54 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą ir 139 Lt žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters H. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei H. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Nustatyti nepilnametės H. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja E. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą H. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-13 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

H. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę jos atstovę E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18,90 Lt (aštuoniolika litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 193 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio valstybei, viso 211,90 Lt (du šimtus vienuolika litų 90 ct), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ”Swedbank” ( banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.