Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-05-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-3116-1021/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
2YT-3116-1021/2023
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00445-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
D. Č., K. Č., V. Č.
Civilinė byla Nr. 2YT-3116-1021/2023 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00445-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Č., K. Č., V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. Č. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2023m. vasario 19d. mirė jo motina J. Č., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjo motinos J. Č. vardu. Kadangi pareiškėjo motina J. Č. visą jai priklausantį turtą po savo mirties testamentu paliko pareiškėjui, tai jai mirus jis kreipėsi į notarą ir padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir gavo tai patvirtinantį notaro liudijimą. Tačiau pradėjus tvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus paaiškėjo kad notaras negalės išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo po motinos J. Č. mirties, kadangi ji nebuvo paveldėjusi jos sutuoktiniui V. Č. priklausančios turto dalies. J. Č. sutuoktinis V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi J. Č. buvo V. Č. sutuoktinė, tai kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (1961m. Civilinio kodekso redakcija) turėjo teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Tačiau tam, kad paveldėti V. Č. priklausantį turtą J. Č. per šešis mėnesius nuo sutuoktinio mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba jam priklausantį palikimą priimti faktiškai, t. y. pradėti jį valdyti bei juo disponuoti. Pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po V. Č. mirties per įstatymo nustatytą terminą J. Č. nepadavė. Tikriausiai todėl, kad neturėdama pakankamai teisinių žinių ji buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo dokumentų po sutuoktinio mirties jai tvarkytis nereikia, nes V. Č. jokio kito paveldimo turto neturėjo, o jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra registruotas jos vardu. Kadangi J. Č. praleido įstatymo nustatytą terminą (6 mėn.) pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, todėl dabar, norint pareiškėjui paveldėti visą motinai J. Č. priklausantį turtą, jis turi kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo motina J. Č. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Č. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio V. Č. mirties J. Č. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo šiame name. Kadangi po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi name buvę bei V. Č. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visą laiką prižiūrėjo bei tvarkė jiems priklausantį namą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui V. Č. priklausančiu turtu ir jį valdė. Tai, jog J. Č. pilnai disponavo visu sutuoktiniui V. Č. priklausančiu turtu iš dalies įrodo ir prie pareiškimo pridedami dokumentai dėl vandentiekio įvado įrengimo jiems priklausančioje namų valdoje. J. Č. buvo davusi pareiškėjui notariškai patvirtintą įgaliojimą jos vardu tvarkyti ir valdyti jai priklausantį turtą. Tokiu būdu J. Č. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Č. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 21).

Suinteresuoti asmenys D. Č. ir K. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 20, 22). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad J. Č., mirė (duomenys neskelbtini)d. ( b. l. 4); V. Č., mirė (duomenys neskelbtini). ( b. l. 5); sutuoktuvių liudijimu nustatyta, kad V. Č. ir J. Č. buvo sutuoktiniai (b. l. 6). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro liudijimo , notarinio registro Nr. 1815 nustatyta, kad dėl V. Č. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų, gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo ir 2ojo notarų biurų. (b. l. 7). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad statiniai registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise įregistruoti J. Č. vardu. (b. l. 11). Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad J. Č. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1986 m. liepos 7 d. buvo (duomenys neskelbtini). (b. l. 12). Iš įgaliojimo, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro, nustatyta, kad J. Č. įgaliojo savo sūnų V. Č. tvarkyti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausančius statinius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiojo V. Č. sutuoktinė, turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. J. Č. savo sutuoktinio V. Č. palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 567 str., 587 str.).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio V. Č. mirties J. Č. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)ir jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo šiame name. Jai atiteko ir visi name buvę bei V. Č. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visą laiką prižiūrėjo bei tvarkė jiems priklausantį namą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui V. Č. priklausančiu turtu ir jį valdė. Prie pareiškimo pridėta VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. Č. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)., t. y. toje pačioje vietoje kaip ir gyvenamasis namas. Taip pat prie pareikšimo pridėtas prašymas - paraiška prisijungimo sąlygoms gauti (b. l. 15) patvirtina, kad J. Č. visiškai disponavo visu sutuoktiniui V. Č. priklausančiu turtu. Šie visi duomenys rodo, kad J. Č. sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo motina J. Č. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo motina J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinio V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjo motina faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 13,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis