Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., pareiškėjo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskiui, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2011 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui J. Š.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde paaiškina, kad nuobauda paskirta neteisėtai, tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, tarnybinis patikrinimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, nenustatytos faktinės aplinkybės.

Paaiškina, kad pagal tarnybinio patikrinimo nustatytus duomenis, telemetrinės įrangos siunčiamas signalas dingo 2010 12 20, 17.30 val., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas tarnybiniu automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrėją T. P. į įvykio vietą Stirnų g. Vilniuje, o automobilis buvo apžiūrėtas tik 2010 12 28, kai sistemoje buvo pastebėtas įrangos gedimas, t. y. praėjus 8 dienoms. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išaiškinta, kas naudojosi automobiliu nuo 2010 12 20 iki 2010 12 28 ir galimai sugadino telemetrinę įrangą. Įvertinta tik tai, kad signalas dingo būtent pareiškėjui vairuojant automobilį, tai, kad įrangos pažeidimai, nustatyti 2010 12 28, padaryti mechaniškai ir savaime atsirasti negalėjo. Minėtu automobiliu naudojasi 5 asmenys. Pareiškėjas telemetrinės įrangos negadino, nes neturi techninio išsilavinimo, kad suprastų, kurioje vietoje įranga sumontuota, nesupranta jos veikimo schemų, tuo labiau negalėtų jos sugadinti per 20 min. Taip pat pareiškėjas aiškina, kad nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl jis turėtų šią įrangą gadinti. Telemetrinės įrangos pagalba policijos įstaigos budėtojas ar kiti kompetentingi pareigūnai gali kompiuterio ekrane stebėti tarnybinio automobilio buvimo vietą, važiavimo greitį, daug kitų parametrų. Pareiškėjas tarnybinį automobilį naudoja tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, jokių teisės pažeidimų nedarė, bet kokiu atveju neturėjo jokio tikslo kažką nuslėpti ar neteisėtai pasielgti, nes nevykdo patruliavimo, o tik vežioja tyrėjus į įvykio vietą. Motyvų ir tikslų nenustatė ir tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vienas iš įrangos elementų – manipuliatorius – buvo sugadintas nenustatytu laiku, nors jam neveikiant įranga veikė. Mano, kad šis faktas patvirtina, kad įranga buvo sugadinta kitu metu. Tikrinimo metu nustatyta, kad jis, būdamas tarnybiniame automobilyje, sėdėdamas vairuotojo vietoje, neišlipdamas iš automobilio, atsuko varžtus ir nuėmė apsauginę plastmasę, esančią apačioje po vairu ties pedalais. Pareiškėjas paaiškina, kad faktas, jog jis nebuvo išlipęs iš automobilio, nustatytas. Tačiau atsukti varžtus ir nuimti plastmasę sėdint automobilyje yra neįmanoma. Mano, kad nuobauda jam paskirta pažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos nuostatas, kadangi nuobauda paskirta nenustačius pareiškėjo kaltės.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo motyvus ir argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teisme apklausus liudytojus yra pagrindas teigti, kad įranga galėjo sugesti ir pati, jokių duomenų, kad įrangą sugadino pareiškėjas, nenustatyta. Priešingai, liudytojas M. D. patvirtino, kad įranga 2010 m. pabaigoje pastoviai gedo, arba atsijungdavo, arba rodė ne tai, kas realiai vyko. Be to, nei šis liudytojas, kuris ėjo budėtojo pareigas, nei automobilį 2010 12 20 perėmęs kitas vairuotojas, niekaip neužfiksavo, kad automobilyje sugedusi įranga.

Paaiškina, kad 2010 12 28 buvo gautas Vilniaus AVPK Informatikos ir ryšių skyriaus (toliau – IRS) vyresniojo specialisto J. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad per dokumentų valdymo sistemą MOSS 2010 12 27 iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau - PK) operatyvaus valdymo poskyrio (toliau - OVP) viršininkės M. D. buvo gauta informacija, kad tarnybiniame automobilyje „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuota telemetrinė įranga nuo 2010 12 20 neturi ryšio su palydovu. Tą pačią dieną apie 11.30 val. automobilis buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Informatikos ir ryšių skyrių ir apžiūrėtas. Neradus akivaizdžių gedimų, buvo informuota UAB „Teltonika“ ir susitarta, kad automobilį „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jie galės pasiimti remontui tik 2010 12 28, 10 val., apie tai buvo informuotas automobilio vairuotojas. Peržiūrėjus automobilio „VW Bora“ Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau - VPVS) duomenis, buvo nustatyta, kad automobilis paskutinį kartą VPVS sistemoje buvo užregistruotas 2010 12 20, 17 val. 30 min. 33 sek., Stirnų g. rajone. Buvo atliekamas tarnybinis tyrimas. UAB „Teltonika“ 2010 12 29 pateikė raštą „Dėl automobilio VW Bora, v/n (duomenys neskelbtini) remonto“, kuriame nurodyta, kad 2008 06 08 pagal pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Teltonika“ į automobilį įdiegė policijos valdymo sistemą. Policijos atstovas 2010 12 28 automobilį pristatė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontui. Tą pačią dieną pradėjęs remonto darbus įmonės atstovas nustatė, kad sumontuota įranga yra iškomplektuota ir atjungta, t. y. fiziškai pažeistos garantinės plombos ((duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini)), atjungta telemetrinės įrangos maitinimo jungtis ir atsukta GPS antena, ką draudžia PPVS techninės įrangos garantinės priežiūros tvarkos 3.4. punktas. Pajungus telemetrinę įrangą ir pradėjus ją tikrinti, buvo nustatyta, kad neveikia manipuliatorius MNP 100. Nustatyta, kad nutrauktas manipuliatoriaus laidas. Pašalinus gedimus, telemetrinė įranga veikė be priekaištų. Gedimai buvo nurodyti ir Darbų atlikimo ir įrangos perdavimo akte. Nurodyta, kad gedimai galėjo atsitikti tik esant mechaniniam ar fiziniam poveikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį 2010 12 20 nuo 8.00 val. iki 20.00 val. vairavo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK OVP postinis J. Š.. Į įvykio vietą 2010 12 20 automobiliu išvyko postinis J. Š., kartu vyko Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau - NTS) tyrėjas T. P.. Tyrėjas T. P. paaiškino, kad tą dieną jis budėjo popietinėje pamainoje (nuo 12.30 val.). Prisiminė tik, kad apie 16.00 val. – 17.00 val. budėtojo nurodymu su vairuotoju J. Š. tarnybiniu automobiliu VW Bora“ važiavo į prekybos centrą „Panorama“. Prie prekybos centro jie galėjo privažiuoti apie 17.00 val., gal 17.15 val. J. Š. sustojo šalia prekybos centro pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli „Pergalės“ fabriko, o T. P. tuo metu pro įėjimą, esantį Narbuto g. pusėje, nuėjo į prekybos centro vidų, kur atliko procesinius veiksmus. J. Š. liko sėdėti automobilyje. Iš prekybos centro pareigūnai sugrįžo tiesiai į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK. Važiuojant buvo kamščiai, todėl į 1 PK jie grįžo apie 18.20 val. T. P. kartu su J. Š. tuo pačiu automobiliu važiavo į prekybos centrą „Ozas“. T. P. manymu, J. Š. dar kažkur turėjo nuvažiuoti tarnybiniais reikalais, be to jam jau pasibaigė pamaina, todėl J. Š. tyrėjo nelaukė ir paleidęs prie prekybos centro „Ozas“ nuvažiavo. Parduotuvėje T. P. užtruko maždaug iki 21.00 val., jo paimti atvažiavo jau kitas vairuotojas, bet tuo pačiu automobiliu „VW Bora“. Iš prekybos centro vairuotojas ir T. P. grįžo į 1 PK.

Tarnybinio patikrinimo metu raštu buvo kreiptasi į UAB „Teltonika“ su prašymu paaiškinti, ar įrangos signalo dingimas 2010 12 20 apie 17.30.33 val. VPVS duomenų bazėje galėjo sutapti su konstatuotų sugadinimų padarymu. UAB „Teltonika“ 2011 03 17 atsakė, kad signalo dingimas yra susijęs su telemetrinės įrangos atjungimu, GPS antenos atsukimu ir MNP 100 manipuliatoriaus laido nutraukimu.

J. Š. pateiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, nurodyta, kad tokiais veiksmais jis padarė 145,00 Lt materialinę žalą.

Paaiškina, kad paskutinis visiškas VPVS signalo dingimas sistemoje užregistruotas 2010 12 20 17.30 val., kai automobilis stovėjo aikštelėje Stirnų g. prie prekybos centro „Panorama“, automobilio variklis buvo įjungtas, visos 4 automobilio durys – uždarytos, akumuliatoriaus įtampa buvo >14V, o vidinės baterijos įtampa visą laiką buvo standartinė (-6.9V), stabili ir nemažėjo. Po signalo dingimo jis nebuvo matomas iki 2010 12 28 11.35 val., kai UAB „Teltonika“ specialistas pradėjo įrangos remonto darbus. VPVS sistemoje atsirado visi duomenys, kurie buvo matomi iki signalo dingimo 2010 12 20, 17.30 val. Manipuliatoriaus MNP 100 statusas VPVS sistemoje atsirado 2010 12 28, 11.40 val., kai buvo sujungtas nutrauktas manipuliatoriaus laidas.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Tarnybinis ginčas yra dėl pareiškėjui J. Š. 2011 05 02 įsakymu Nr. 10-TE-211 paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame įsakyme nurodyta, kad nuobauda paskirta remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2011 04 14 išvadą Nr. 10-7-IS-319.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad konstatuojant tarnybinį nusižengimą būtina nurodyti, kokį teisės aktą, kuriuo patvirtinta vidaus tarnybos tvarka, pareigūnas pažeidė ar kokių pareigų neatliko arba netinkamai atliko, be to, būtina nustatyti pareigūno kaltę.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2011 04 14 Tarnybinio patikrinimo dėl telemetrinės įrangos, sumontuotos tarnybiniame automobilyje „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo išvada (t. I, b. l. 6-13, toliau – Išvada). Išvadoje, atlikus surinktų įrodymų tyrimą, konstatuojama nusižengimo esmė: 2010 12 20 16.49 val. automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Vilniaus AVPK 1 PK OVP postinio J. Š., išvažiavo iš Žirmūnų g. 139A (1 PK kiemas) ir pajudėjo link prekybos centro „Panorama“. Automobilis į prekybos centro antžeminę stovėjimo aikštelę įvažiavo 17.15 val., joje sustojo 17 val. 16 min. 10 s., stovėjo nejudėdamas iki VPVS signalo dingimo 17.30 val. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo tyrėjas T. P., kuris nuėjo į prekybos centrą ir ten buvo mažiausiai iki 18.05 val. Nuo 17.15 val. automobilyje buvo vienas J. Š., kuris nebuvo išlipęs iš automobilio, visą laiką automobilis buvo užvestas, visos 4 durys buvo uždarytos ir neatidarinėjamos, automobilis nejudėjo iš vietos. Tai patvirtina VPVS sistemos duomenys bei paties pareigūno paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad VPVS signalo dingimo metu automobilyje buvo tik postinis J. Š., konstatuojama, kad automobilyje esanti įranga negalėjo būti fiziškai paveikta pašalinių asmenų. Todėl išvadoje konstatuojama, kad 2010 12 20 17 val. 30 min. 33 sek. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje postinis J. Š. nuėmė apsauginę po vairu esančią plastmasinę plokštę, pažeidė apsaugines plombas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atjungė telemetrinės įrangos maitinimo ir duomenų perdavimo jungtį bei atsuko GPS anteną, dėl tokių J. Š. veiksmų nustojo veikti automobilyje sumontuota VPVS telemetrinė įranga ir automobilis tapo nematomas VPVS stebėjimo sistemoje. Dėl to policijos budėtojai prarado galimybę stebėti tarnybinio automobilio buvimo vietą, judėjimo kryptį bei greitį ir kitus svarbius parametrus, būtinus operatyviai valdyti policijos pajėgas ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pagrindinių policijos uždavinių įgyvendinimą. Nurodoma, kad tokiais veiksmais J. Š. nesilaikė Vilniaus m. VPK viršininko 2008 01 25 įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtinto Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato veiklos (darbo) reglamento 226.10. punkto, nustatančio, kad vykdydami tiesiogines funkcijas darbuotojai privalo užtikrinti materialinių vertybių saugumą ir racionalų jų naudojimą, neleisti pašaliniams asmenims jomis naudotis, reikalavimų. Tokie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda. Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu negauta neginčijamų įrodymų, kad postinis J. Š. nutraukė manipuliatoriaus MNP100 maitinimo laidą, kadangi manipuliatoriaus signalas VPVS nebuvo matomas nuo 2010 10 04 5.00 val. Dėl pastarojo sugadinimo atkreiptas OVP viršininkės M. D. dėmesys, nurodant siekti, kad ateityje tokio pobūdžio atvejai nepasikartotų, būtų vykdoma nuolatinė tarnybinių automobilių naudojimo kontrolė, o apie pastebėtus VPVS gedimus pranešama nedelsiant. Išvadoje tiriama visa surinkta medžiaga. Nustatyta, kad gedimą konstatavo UAB „Teltonika“ 2010 12 28, gedimai padaryti fiziškai pažeidžiant garantines plombas, atjungiant telemetrinės įrangos maitinimo jungtį ir atsukant GPS anteną. Taip pat nustatyta, kad nutrauktas ir manipuliatoriaus maitinimo laidas. Taip pat remiamasi tuo, kad VPK 1 PK OVP viršininkė M. D. 2010 12 27 VPVS gedimų registravimo sistemoje įrašė pranešimą apie tai, kad įranga nuo 2010 12 20 neturi ryšio su palydovu. Paskutinis ryšys įregistruotas 2010 12 20 17 val. 30 min. 33 s. Išvadoje aprašoma, kur automobilis buvo tuo metu, kai dingo ryšys. Nurodoma, kad nustatyta, jog tuo metu automobilį vairavo pareiškėjas. Nustatyta, kad tyrėjas T. P. pareiškėjo vairuojamu automobiliu grįžo į 1 PK apie 18.50 val., po to jie vėl vyko tuo pačiu automobiliu į prekybos centrą „Ozas“. Vairuotojas J. Š. tyrėjo nelaukė ir nuvažiavo, po to apie 21 val. tuo pačiu automobiliu tyrėją paėmė kitas vairuotojas. Paimti paaiškinimai ir iš kitų asmenų: M. S. D., kuris 2010 12 20 dirbo budėtoju, V. M., kuris nurodė apie kitus automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimus 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais, M. V., kuris 2010 m. spalio mėnesį remontavo automobilį. Pateikti duomenys apie tai, kad automobilis 2010 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo remontuojamas tris kartus. Taip pat pateikti duomenys dėl šiame automobilyje esančios VPVS įrangos gedimo – manipuliatoriaus gedimas fiksuotas 2010 09 06, 4.08 val., 2010 10 04 5.00 val. dingo manipuliatoriaus MNP 100 rodikliai, po to manipuliatorius nustojo funkcionuoti. Nustatyta, kad negauta duomenų, kada buvo nutrauktas manipuliatoriaus laidas. Automobilis į autoūkį buvo sugrąžintas 2010 10 09, 9.41 val., ten stovėjo iki 2010 10 28, buvo remontuojami gedimai, nesusiję su VPVS gedimu, tačiau 2010 10 15, 8.42 val. buvo atjungtas automobilio akumuliatorius, tuomet VPVS įrenginys energiją pradėjo imti iš vidinės įrenginio baterijos, įtampa mažėjo ir 16.02 val. sistema rodė užrašą „nepasiekiama“, apskritai dingo bet koks signalas, automobilis tapo nematomas VPVS sistemoje. 2010 10 26 9.51 val. automobilio duomenys vėl tapo matomi VPVS sistemoje. Išvadoje nurodomi ir kiti atvejai, kai dėl akumuliatoriaus atjungimo automobilyje VPVS sistemoje automobilis vėl buvo nematomas 2010 m. lapkričio mėnesį ir gruodžio 3 d. – 4 d. Paskutinis automobilio dingimas iš sistemos buvo 2010 12 20 17.30 val. ir dėl šio atsijungimo kaltinamas pareiškėjas.

Kaip matyti iš Išvados, taip pat iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent J. Š. sugadino VPVS įrangą, nėra. Pareiškėjo kaltė grindžiama tik tuo, kad signalo dingimo metu jis buvo automobilyje, kad UAB „Teltonika“ konstatavo, jog sugadinimai tyčiniai, t. y. netiesioginiais įrodymais.

Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo medžiagą bei teisme apklaustų liudytojų parodymus, daroma išvada, kad nepakanka įrodymų teigti, jog įrangą tyčia sugadino pareiškėjas. Visų pirma, nustatyta, kad 1 PK OVP nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad nėra palydovinio ryšio su automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) beveik 7 dienas. Tuo tarpu Išvadoje ši aplinkybė nurodoma kaip pareiškėjo padaryto nusižengimo pasekmė – nurodoma, kad dėl nusižengimo PK prarado galimybę tinkamai valdyti policijos pajėgas ir pan. Nors M. D. teisme aiškino, kad nebūtinai tas automobilis buvo naudojamas nuo 2010 12 20 iki 2010 12 27, tačiau iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad automobilis buvo naudojamas 2010 12 20 po 20 val. iki galimai netgi 22 val. (T. P. parodymai). Tuo laiku sistema jau neveikė, tačiau jokios reakcijos iš 1 PK dėl to nebuvo. Taip pat yra kitų duomenų, kad automobilis buvo naudojamas ir kitomis dienomis. Be to, ir automobiliui stovint sistema automobilį fiksuoja ir parodo jo buvimo vietą.

Teisme apklausti liudytojai, kurių parodymais nebuvo neabejotinai nustatyta, kad įrangą sugadino pareiškėjas. Liudytoja R. B., VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistė, fotografavo padarytus sugadinimus (jos darytos nuotraukos yra t. I, b. l. 90-93, t. II, b. l. 1-4). Nors liudytoja tiksliai neprisiminė, kur ir kada darė nuotraukas, tačiau iš kitų liudytojų parodymų nustatyta, kad ji fotografavo automobilio įrangą, kai ją jau išardė UAB „Teltoninka“ darbuotojas. Ji užfiksavo UAB „Teltonika“ darbuotojo išardytą įrangą ir šio darbuotojo paliktus instrumentus.

Liudytojas J. L. parodė (dirba VPK IRS), kad sistema yra sumontuota automobilyje po prietaisų panele, tačiau pareigūnai neturi teisės prieiti prie tos įrangos, jos iš išorės nesimato. Tik statusų perjungiklis gali būti remontuojamas policijoje. Šis liudytojas dalyvavo automobilio apžiūroje Birželio 23-iosios gatvėje Nr. 10. Jis paaiškino, kad jokių pažeidimų iš išorės nebuvo matyti, nors liudytojas mano, kad ir tinkamai apžiūrėti automobilį nebuvo jo pareiga. Tada buvo paskambinta į UAB „Teltonika“, buvo pasiūlyta automobilį atvaryti kitą dieną. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad gali pasižiūrėti ir matyti sistemoje, kad šis automobilis nerodomas. Tačiau, tik gavę pranešimą šio skyriaus darbuotojai tikrina, kada automobilis dingo iš sistemos. Galima suprasti, kad jie neturi pareigos kam nors pranešti, kad kokio nors automobilio sistemoje nematyti.

Liudytojas Z. G. teisme parodė, kad dirbo VPK IRS 2010 m. gruodžio mėnesį. 2010 12 27 ryte per duomenų sistemą skyriuje gautas pranešimas, kad automobilis nėra matomas VPVS. Automobilis apžiūrėti buvo atvarytas 2010 12 27. Liudytojas apžiūrėjo automobilį tik iš išorės, jam nežinoma, kur yra sumontuota įranga. Įrangą įmontuoja UAB „Teltonika“, šiai įmonei buvo pranešta, kad automobilio stebėjimo sistema neveikia. Taigi, iš išorės jokių gedimų šis liudytojas nematė.

Liudytojas R. U. dirba UAB „Teltonika“. Liudytojas parodė, kad jis apžiūrėjo automobilį, išorinių sugadinimų nebuvo matyti. Liudytojas paaiškino, kad kai nėra išorinių gedimų, nuimama apatinė plastmasė, jis pats atsuko plastmasę. Pamatė, kad atjungta atsukant nuo dėžutės GPS antena, atjungta maitinimo jungtis, pažeista plomba, atsuktas laidas, jungtis ištraukta iš maitinimo, o be šios jungties automobilio stebėjimo sistema neveikia. Liudytojas paaiškino, kad byloje esančiose nuotraukose matomi jo įrankiai. Liudytojas aiškino, kad maitinimo jungtis negali nutrūkti dėl vibracijos, nes ji fiksuojasi, tačiau, jeigu jungtis nebuvo tinkamai pritvirtinta, tai nuo vibracijos ji gali iškristi. Tačiau liudytojas garantavo, kad jungtis yra visada gerai tvirtinama. Paaiškino, kad traukiant jungtį pažeidžiama ir plomba. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar sugadinimus galima padaryti neišlipus iš automobilio, tačiau jis pats ardė įrangą išlipęs iš automobilio. Paaiškino, kad prie įmontuotos įrangos iš keleivio pusės negalima prieiti, plastmasės nuardymui būtinas atsuktuvas. Paaiškino, kad įranga veikia, jeigu manipuliatorius sugadintas.

Liudytojas M. D. paaiškino, kad automobilyje 2010 m. pabaigoje VPVS įranga veikė labai blogai, ryšys dažnai trūkinėjo arba rodė ne tai, kas realiai vyksta – rodė, kad automobilis kažkur važiuoja, kai jis stovi policijos kieme. Paaiškino, kad nusėdus akumuliatoriui, ryšys dingsta. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, kad dirbo (jis dirbo budėtoju ir pastoviai galėjo stebėti, ar yra palydovinis ryšys su automobiliu) 2010 12 20, ar dirbo per Kalėdų šventes, ir negalėjo paaiškinti, kodėl nuo 2010 12 20 iki 2010 12 27 niekas nepastebėjo, kad automobilis nerodomas sistemoje. Mano, kad dėl to, jog sistema dažnai nerodė ryšio, pvz. ir tais atvejais, kai automobilis yra požeminiame garaže. Paaiškino, kad jis nedalyvauja, kai automobilius vienas vairuotojas perduoda kitam, kad pernai tai nebuvo žymima ir žurnale, dabar jau žymima. Aiškino, kad jis perduoda viršininkei M. D., jeigu nėra ryšio su automobiliu. Liudytojas automobilio neapžiūrėjo.

Liudytoja M. D. teisme parodė, kad ji yra 1 PK OVP viršininkė. Liudytoja parodė, kad pamainos pasikeitimo metu pamainos darbuotojas informavo, kad sistema nerodo automobilio, kad automobilis neturi ryšio su palydovu, tada liudytoja užregistravo gedimą. Liudytoja pati nesiaiškino, kodėl sistema nerodo automobilio, nes tai yra techniniai dalykai, kurių liudytoja nesupranta. Paskambino atsakingas darbuotojas, atrodo tai buvo Informatikos ir ryšių skyriaus pareigūnas, ir pasakė, kad reikia patikrinti automobilį. Liudytoja liepė darbuotojui nuvaryti automobilį patikrinti. Darbuotojas (atrodo V. M.) nuvarė automobilį patikrinti, grįžęs jis pasakė, kad automobilyje sumontuotos įrangos laidai nutraukti ir tai padaryta žmogaus. Liudytojos nuomone, ji už sistemos valdymą neatsako, ji atsako tik už operatyvų reagavimą dėl įvykio. Parodė, kad už automobilyje įmontuotą įrangą atsako VPK Informatikos ir ryšių skyrius. Už automobilį yra atsakingas tas asmuo, kuris tuo metu automobiliu naudojasi, o kai automobilis stovi VPK kieme ir niekas juo nesinaudoja, už jį atsakingas tos pamainos budėtojas. Taip pat liudytoja nepripažino, kad turi pareigą pastoviai stebėti, ar yra ryšys su automobiliais. Liudytoja tik žinojo, kad ryšys dingsta, kai išsikrauna akumuliatorius, jį pakrovus, ryšys vėl atsiranda. Liudytoja negalėjo nurodyti, kaip aptariamu metu vyko pamainos keitimas. Paaiškino, kad jeigu pamainos pasikeitimo metu automobilio nėra, nes juo yra išvykę į įvykio vietą, tai vairuotojas laukia, kada galės perimti automobilį. Nurodė, kad pamainų pasikeitimo žurnale rašomas realus automobilio vairuotojų pasikeitimo laikas, nes nuo to priklauso darbo laiko apskaita. Aiškino, kad pamainos keitimas vyksta jos kabinete. Liudytoja nežinojo, ar kitą dieną kas nors dirbo su automobiliu „VW Bora“. Parodė, kad kiekvienas vairuotojas elektroniniame kelionės lape fiksuoja, su kokiu automobiliu jis tuo metu dirba. Informaciją apie kelionės lapus turi autoūkis.

Liudytojas A. S. (A. S.) teisme parodė, kad jis perėmė 2010 12 20 automobilį, jam iš budėtojų dalies niekas nesakė, kad dingęs ryšys, jis nematė jokių gedimų ar instrumentų. Liudytojas paaiškino, kad paprastai rašoma, kad automobilis atiduodamas ir priimamas būtent tą valandą, kai keičiasi pamaina. Nurodė, kad negali būti tokio tikslumo (pvz. 20.00 val. atiduodama ir priimama), bet automobilis perimamas maždaug tuo laiku. Perėmimas fiksuojamas kompiuterinėje sistemoje.

Liudytojas T. P. teisme parodė, kad 2010 12 20 J. Š. vežė jį į prekybos centrą „Panorama“. Kai liudytojas nuėjo aiškintis į prekybos centrą, J. Š. liko automobilyje. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek laiko jis buvo prekybos centre, tačiau parodė, kad apklausa paprastai užtrunka apie 10 min. Automobilyje liudytojas nematė jokių daiktų, atsuktuvo ar replių, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Liudytojas atsiminė, kad skubėjo grįžti į komisariatą. Po to pagal iškvietimą važiavo į prekybos centrą „Ozas“. J. Š. liudytojo jau nebelaukė. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar J. Š. iš karto jam pasakė, kad nelauks ir jo paimti atvažiuos kitas vairuotojas. Parodė, kad vairuotojas nelaukia, jeigu keičiasi pamaina. Liudytoją paėmė kitas vairuotojas Andžejus, automobiliu „VW Bora“, nors tiksliai neatsimena. Kai A. atvažiavo paimti liudytojo, sugadinimų automobilyje liudytojas nematė. Liudytojas neatsiminė, kada tiksliai atvažiavo jo paimti, parodė, kad tai galėjo būti tarp 21 val. ir 22 val.

Taigi, nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti, nei to, kad įrangą sugadino būtent pareiškėjas, nei to, kad iš išorės matė kokius nors sugadinimus ar kad matė automobilyje instrumentus. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti, kad įranga atsijungdavo dažnai, kad to fakto, jog įranga neveikia, niekas nestebėjo, o jeigu ir stebėjo, niekam nebuvo nustatyta pareiga (liudytojų žodžiais) iš karto nustatytu būdu reaguoti į tai, kad automobilis sistemoje nėra matomas. Tai patvirtina ir tas faktas, kad apie gedimą 1 PK OVP skyriaus viršininkė sužinojo tik 2010 12 27. Tai, kad automobilis, kaip aiškino M. D., galėjo būti tas 7 dienas nenaudojamas, nereiškia, kad tai galėjo būti priežastis, jog niekas nepastebėjo gedimo, nes tuomet automobilis vis tiek matomas sistemoje. Tačiau paaiškinimas, kad automobilis galėjo būti nenaudojamas tokiu metų laiku (Kalėdų šventės), yra mažai tikėtinas.

VPK atstovė yra nurodžiusi, kad J. Š., 2010 12 20 apie 18.50 val. nuvežęs tyrėją T. P. į prekybos centrą „Ozas“, jį paliko, po to tyrėjo atvažiavo paimti kitas vairuotojas apie 21 val. (T. P. parodė, kad gali būti tarp 21 ir 22 val.), kas rodo, jog J. Š. tą laiko tarpą kažkur vyko automobiliu asmeniniais tikslais, reiškia jis turėjo tikslą sugadinti įrangą. Visų pirma, tokio kaltinimo nėra Išvadoje ir tokios aplinkybės Išvadoje nebuvo tiriamos. Antra, automobiliai yra perimami tarp pamainų tiksliai nenurodant laiko, o liudytojas A. S. negalėjo atsiminti, kokiu realiu laiku jis perėmė automobilį. Kelionės lape nurodyta, kad automobilis perduotas ir priimtas 20.00 val. (t. I, b. l. 30). Kur buvo J. Š. tarp 18.50 val. ir 20 val., kada realiai buvo perduotas automobilis, nenustatyta ir niekas to nesiaiškino, todėl atsakovo atstovės paaiškinimai vertintini kaip prielaida. T. P. negalėjo tiksliai atsiminti, ar J. Š. jam iš karto pasakė, kad išvyksta į PK, ar jis tiesiog tuo nesidomėjo, vėliau jo atvažiavo paimti tuo pačiu automobiliu kitas vairuotojas. Šioje situacijoje svarbu yra tai, kad iš karto dingus ryšiui, PK turėjo būti susidomėta, kas atsitiko, turėjo būti aiškinamasi, kur J. Š. buvo nuo 18.50 val. iki 20 val. ar dar ilgiau, ir tik tuo atveju būtų pagrindas teigti, kad jis sąmoningai sugadino įrangą, nes jam reikėjo kažkur važinėti savo tikslais. Neatlikus nurodytų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad J. Š. tą vakarą kažkur vyko savo asmeniniais tikslais ir dėl to sugadino įrangą.

Nustatyta, kad automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta naudotis 12 pareigūnų (t. I, b. l. 63), šis skaičius keitėsi (t. I, b. l. 65, 66, 67-69, t. II, 105-131, 132-133, 134-137, 174), tačiau tai nebuvo keletas pareigūnų. Nustatyta, kad automobilis buvo taisomas VPK autoūkyje ir 2010 12 27 (t. I, b. l. 109-110, 158, 164, 167), dar iki įrangos gedimo nustatymo.

Dėl įrangos gedimo laiko taip pat yra abejonių, kadangi tiek kompiuterinėse laikmenose, tiek bylos dokumentuose (t. I, b. l. 149) matyti, kad automobilis sistemoje tapo nepasiekiamas 18.30.34 val. Nors iš esmės tai nekeičia tiriamos situacijos, nes tuo metu J. Š. dar turėjo budėti, tačiau tai kelia abejonių pačios sistemos tikslumu.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad iš esmės 1 PK nebuvo stebima, o jeigu buvo stebima, tai niekam nebuvo pranešama apie Vieningos pajėgų valdymo sistemos gedimus, automobilių perdavimo tvarka tarp juo besinaudojančių pareigūnų buvo nustatyta tokia, kad ji tiksliai nerodė tikrojo automobilio perdavimo laiko, automobilyje VPVS įrangos dalis (manipuliatorius) buvo sugadinta jau nuo 2010 m. spalio mėnesio, ir perduodant automobilį apie tai nebuvo pranešama ar buvo pranešama, tačiau nereaguojama, automobiliu naudojasi daug pareigūnų.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nėra tiesioginių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas savo asmeninių poreikių tenkinimo, sugadino pareiškėjas. UAB „Teltonika“ atstovas nepaneigė, kad yra galimybė, jog įrangos jungtis atsijungtų nuo vibracijos. Nors jis teigė, kad laidai UAB „Teltonika“ yra gerai prisukami ir tokio savaiminio atsijungimo būti negali, tačiau nustatyta, kad buvo pažeistos įrangos plombos, viduje padaryti sugadinimai. Todėl negalima atmesti galimybės, kad tokius sugadinimus padarė bet kuris kitas pareigūnas ar garažo darbuotojas (tuo labiau, kad sistema atsijungdavo ne kartą), kuris ar kurie laidus po to vėl sujungė (pasinaudojus automobiliu), dėl to laidai buvo sujungti netinkamai ir kažkuriuo momentu savaime atsijungė. Sugadinimų išoriškai nesimato (išskyrus manipuliatoriaus sugadinimą, dėl kurio pareiškėjas nekaltinamas), todėl nėra pagrindo kaltinti J. Š. vien todėl, kad jis dirbo laidų atsijungimo momentu, kai dingo ryšys. Svarbu ir tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo išsiaiškinta dėl kokios priežasties 2010 12 20 ar kitą dieną 1 PK nebuvo fiksuotas gedimas, kur J. Š. buvo nuo 18.50 val., kokiu realiu laiku jis grąžino automobilį, tuo pačiu nesiaiškinta dėl kelionės lapų išrašymo tvarkos (negali būti tokio tikslaus automobilių perdavimo, koks atvaizduojamas kelionės lape). Iš karto nustačius gedimą, kas ir turėjo įvykti, nes budėtojas mato VPVS duomenis, automobilis nebūtų perduotas kitam vairuotojui ir būtų daugiau galimybių nustatyti, kas kaltas dėl sistemos įrangos sugadinimo. Šiuo atveju, visas kaltinimas remiasi tik prielaida, kad J. Š. sugadino įrangą, nes signalo dingimo metu jis buvo automobilyje.

Vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tai reiškia, kad tiriant nusižengimą turi būti nustatyti visi sudėties elementai. Tai yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (2011 04 18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-602/2011 (joje nurodytos kitos bylos). LVAT 2011 04 18 nutartyje nurodyta, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad būtent J. Š. padarė neteisėtą veiką, kuria yra kaltinamas, taip pat nenustatyta jo kaltė pažeidus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 01 21 įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtinto Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato veiklos (darbo) reglamento 226.10. punktą, nustatantį, kad VPK darbuotojai privalo užtikrinti materialių vertybių saugumą ir racionalų jų naudojimą, neleisti pašaliniams asmenims jomis naudotis. Minėta, kad išoriškai automobilio sugadinimai nebuvo matomi, todėl būtina buvo įrodyti, kad pareiškėjas tyčia gadino įrangą. Pareiškėjas Išvadoje kaltinamas ir dėl pasekmių (ne vien dėl materialinių nuostolių). Kaltinimas formuluojamas taip: dėl pareiškėjo veiksmų automobilis ilgą laiką nebuvo matomas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Tuo tarpu šios pasekmės kilo tik dėl to, kad 1 PK visiškai nereaguojama į tai, kad automobilis nerodomas sistemoje, nors galimybė 1 PK OVP budinčiajam pamatyti, kad automobilio sistema atsijungė, atsiranda iš karto tik atsijungus sistemai. Todėl dėl Išvadoje nurodytų pasekmių pareiškėjas iš viso negali būti kaltinamas.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas įsakymas panaikinamas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 str.,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-211 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui J. Š.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.