Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 1995 m. birželio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį;

2) 1996 m. gegužės 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 4 dalį;

4) 2003 m. liepos 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

5) 2004 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį;

6) 2005 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;

7) 2005 m. spalio 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalis;

8) 2006 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;

9) 2007 m. vasario 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

10) 2009 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams;

11) 2009 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta bausmė – 20 parų arešto;

12) 2009 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

13) 2009 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kuris 2009 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo pakeistas ir paskirta bausmė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo;

14) 2009 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

15) 2010 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalį 2 punktą – 5 metai laisvės atėmimo; 2010 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2010 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. G. paskirtų bausmių bendrinimo, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, 2013 m. vasario 18 d. paleistas, atlikęs bausmę;

16) 2013 m. gegužės 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2013 m. kovo 7 d. nusikaltimas) – 40 parų areštu;

17) 2013 m. birželio 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013 m. gegužės 9 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę bausmę paskirti – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, paleistas 2014 m. lapkričio 25 d. atlikus bausmę;

18) 2015 m. gegužės 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, kuris 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo pakeistas ir paskirta bausmė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 4 metai laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2019 m. kovo 12 d. apie 00.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose, vieną kartą ranka sudavė Ž. M. į veidą, pataikydamas į nosį, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, po to sugriebė Ž. M. už plaukų ir nutempė ją į koridorių bei vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į galvą, už kairės ausies, šiais savo veiksmais padarė Ž. M. poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, taip nežymiai sutrikdė Ž. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Ž. M. pažįsta apie savaitę laiko. 2019 m. kovo 12 d. apie 19.00 val. Ž. M. jį pakvietė į svečius. Tuo metu, kai Ž. M. pakvietė į svečius, jis buvo kartu su jos buvusiu sugyventiniu G., pavardės nežino. R. G. Ž. M. pasakė, kad G. yra kartu. Ž. M. į svečius pakvietė abu. Jis nepamena, ar Ž. M. minėjo, kad namuose bus sugyventinis R., pavardės nežino. Apie 21.00 val. jis kartu su G. nuvažiavo į Ž. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja buvo R.. Tuo metu R. G. ir G. buvo blaivūs. Ž. M. ir R. kambaryje, kuriame yra durys į balkoną, vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. M. ir R. buvo apgirtę. R. G. išgėrė dvi stiklines 6 laipsnių stiprumo sidro. Apie 22.00 val. tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, jie dėl kažko susiginčijo. Tuo metu G. išėjo parūkyti. Į konfliktą įsikišo Ž. M.. R. G. Ž. M. pasakė, kad ji nesikištų, tačiau ji neklausė, toliau tarp jų lindo. Jis tiksliai nepamena, tačiau atrodo, kad pastūmė Ž. M. ar jai alkūne sudavė į kažkurią vietą. Viskas vyko labai greitai, todėl neįsidėmėjo visų įvykio aplinkybių. Jis nematė, ar Ž. M. pargriuvo, tačiau smūgis alkūne buvo stiprus, todėl ji galėjo griūti, be to, ji buvo neblaivi. Jis nepamena, ar spyrė Ž. M., dėl to, kad buvo chaosas. Jis mano, kad nespyrė Ž. M.. Ž. M. ir R. ruošėsi skambinti kažkokiems draugams, suprato, kad jam gresia pavojus, nes jų draugai gali R. G. sumušti, todėl bandė iš jų atimti telefonus. R. G. buvo atėmęs iš Ž. M. telefoną, tačiau ji telefoną greitai atsiėmė. Paskui atėmė telefoną iš R., tačiau jis taip pat greitai telefoną atsiėmė. Netrukus parūkęs grįžo G. ir konfliktas baigėsi. Kai baigėsi konfliktas, paspaudė vienas kitam rankas, visi susitaikė, toliau gėrė sidrą. Netrukus tarp jo ir Ž. M. vėl įvyko konfliktas. Dėl ko susipyko, nepamena. R. stovėjo prie stalo. R. G. ginčijosi su Ž.. R. jam jokių smūgių suduoti nebandė. Ž. M. R. G. vieną kartą ranka sudavė į veidą, tai yra nagais įdrėskė į dešinę veido pusę, šalia lūpų. Jam neskaudėjo, skausmo nepajuto, tačiau jai sudavė atgal į veidą. Pataikė į kairę veido pusę. Į kurią tiksliai veido dalį pataikė, neatkreipė dėmesio, gal kažkur ties akimi ar šalia nosies. Daugiau jokių smūgių Ž. M. nebesudavė. Už plaukų Ž. M. jis buvo sugriebęs, bet, kad būtų tempęs, to nepamena. Pamena, kad jis pagriebė ją už plaukų ir ėjo į koridorių, o ji ėjo iš paskos, koridoriuje jis plaukus paleido. Jis negali pasakyti, kodėl smurtavo prieš Ž. M., jei būtų buvęs blaivas, to būtų nedaręs, kaltas alkoholis. Kai išėjo, ant Ž. M. veido ar kūno smurto žymių nepastebėjo. 2019 m. kovo 13 d. jam paskambino Ž. M. ir pasakė, kad parašė pareiškimą. Atvažiavęs pamatė, kad abu Ž. M. paakiai mėlyni, patinusi lūpa. Ž. M. sakė, kad smurto žymės atsirado dėl jo veiksmų, tai yra dėl suduotų smūgių. Gali būti, kad mėlynė Ž. M. atsirado po to, kai jai sudavė alkūne, nes smūgis buvo stiprus. Juto, kad pataikė į kietą kūno dalį, gali būti, kad į galvą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi. Ž. M. atsiprašė. Blaivus būtų nesmurtavęs (1 t. b. l. 68-71, 75-78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji Ž. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. P.. 2019 m. kovo 12 d. apie 21.30 val. pas juos į namus atėjo G. V. su draugu, kuris prisistatė R. J., kurie atsinešė du litrus 7 laipsnių stiprumo sidro. Visi kartu gėrė. Po kurio laiko apie 00.00 val. R. P. kažką pasakė R. ir tarp jų įvyko konfliktas, R. sudavė R. P. vieną kartą ranka į veidą, prie lūpos. R. P. nieko nesakė, į konfliktą nesivėlė, atsistojo ir su G. V. išėjo parūkyti. Ji R. paklausė: „ką tu čia dirbi, dink iš mano namų“. R. supyko ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į nosį. Ž. M. skaudėjo. Dėl suduoto smūgio ji pargriuvo ant grindų. R. sugriebė jai už plaukų. Ji nepamena, ar sugriebė viena ranka ar abiem. R., sugriebęs už plaukų nutempė ją į buto koridorių. Ž. M. rankomis užsidengė veidą ir sušuko: „R., gelbėk“. R. vieną kartą sudavė į galvą, už kairės ausies. Matė, kad G. V. išėjo iš buto. Ž. M. pasiėmė telefoną ir nubėgusi į balkoną paskambino V. K. ir pasakė, kad ją muša. R. atėjo į balkoną ir iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Ji paėmė kitą mobiliojo ryšio telefoną ir dar kartą paskambino V. K., kuriam pasakė, kad ją daužo kažkoks „zoninis“. Tą vakarą R. gyrėsi, kad jis sėdėjęs kalėjime. Ji visą laiką, iki kol atvažiavo V. K., buvo balkone, bijojo išeiti į kambarį. V. K. atvyko kartu su policijos pareigūnais. Apie įvykį policijai pranešė V. K.. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. jau nebebuvo. Tą vakarą ji R. matė pirmą kartą. R. sudavė tik du smūgius - vieną kartą ranka į veidą, pataikydamas į nosį ir vieną kartą gulinčiai ant grindų. Iš pradžių dėl R. suduotų smūgių atsirado mėlynė dešiniajame paakyje, o ryte atsirado ir kairiajame paakyje. Sekančią dieną atvažiavo R. ir atsiprašė. Ji R. atleido, jokių pretenzijų nebeturi. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (1 t. b. l. 21-24, 25-28).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. M. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akių vokuose, paveikus kietais bukais daiktais. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 40).

Liudytojas G. V. parodė, kad Ž. M. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria bendrauja iki šiol. 2019 m. kovo 12 d. 20.00 val. jam paskambino Ž. M. ir pakvietė į svečius. Ž. M. minėjo, kad ji pakvietė ir R., pavardės nežino. Jis suprato, apie kurį R. Ž. M. kalbėjo, nes jis pažįsta tik vieną R.. Jis susiskambino su R. ir nusprendė pas Ž. M. važiuoti kartu. Važiavo taksi. Nuvažiavo po 21.00 val., tikslaus laiko nepamena. Tuo metu pas Ž. M. buvo jos sugyventinis R. P.. Visi keturi gėrė sidrą. Išgėrė du litrus sidro. Jis nežino, kokio stiprumo buvo sidras. Kažkuriuo momentu R. susiginčijo su R., dėl ko jie susipyko, nežino. Jis iš karto išėjo į balkoną, į jų konfliktą nesikišo. Po kelių minučių parūkęs grįžo atgal. Dar išgėrė truputį sidro. Kiek pamena, po to, kai jis grįžo parūkęs, niekas nebesiginčijo. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau labai girtas nesijautė, jam atrodo, kad pamena viską, kas tą vakarą vyko. Netrukus išėjo namo. R. dar pasiliko. Kai grįžo parūkęs iš balkono, jokių smurto žymių ant Ž. M. veido ar kūno nepastebėjo. Ž. M. įvykio dieną nieko neminėjo, kad R. jai būtų sudavęs kokius nors smūgius. Sekančią dieną Ž. M. užsiminė, kad tą vakarą ją kažkas sumušė arba ji užsigavo, nes iš kažkur atsirado mėlynės. Ji sakė, kad nepamena, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos smurto žymės. Daugiau apie tą įvykį su Ž. M. nebekalbėjo. Po įvykio su R. nesimatė (1t. b. l. 43-46).

Liudytojas R. P. parodė, kad Ž. M. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nežino, dėl kokios priežasties 2019 m. kovo 12 d. į jų namus atėjo G. V., kuris yra Ž. M. buvęs sugyventinis, ir R., kurio pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Jis G. V. ir R. į svečius nekvietė, gal Ž. M. juos pasikvietė, o gal jie atsitiktinai užėjo, kadangi buvo nerakintos buto durys. Kiek buvo valandų, kai jie atėjo, neatkreipė dėmesio, jau buvo tamsu. Tuo metu buvo išgėręs apie 1 litrą 5,3 laipsnio stiprumo alaus, tačiau nesijautė girtas. R. ir G. V. atsinešė du litrus sidro. Sidrą gėrė visi keturi. Tik pradėjus gerti, jis Ž. M. pasakė, kad nebenori, kad R. ir G. V. būtų jų namuose. G. V. kažkur išėjo ir nebegrįžo, o R. pasiliko. R. pradėjo konfliktuoti, nes R. P. jam liepė išeiti iš namų. R. jį nestipriai pastūmė, tačiau R. P. nesivėlė į konfliktą ir išėjo į balkoną parūkyti. Jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Netrukus išgirdo triukšmą. Išėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Ž. M. pradėjo skambinti policijai ir R. išsigandęs pabėgo. Ž. M. papasakojo, kad R. jai sudavė į galvą. Ž. M. neminėjo, ar R. jai sudavė rankomis, ar kojomis. Smulkiai apie įvykio aplinkybes su Ž. M. nesikalbėjo, nes jam buvo neįdomu. Po įvykio Ž. M. abiejuose paakiuose atsirado mėlynės. Ž. M. sakė, kad smurto žymės atsirado dėl R. suduotų smūgių. Jis nežino, ar Ž. M. yra linkusi konfliktuoti, kadangi į konfliktus su ja nesivelia. Jei susipyksta, iš karto išeina iš namų. Apie R. nieko pasakyti negali, nes jį matė pirmą kartą. Po įvykio buvo į namus atėjęs R.. Jis Ž. M. atsiprašė. Su G. V. apie įvykį beveik nesikalbėjo (1 t. b. l. 49-52).

Liudytojas V. K. parodė, kad Ž. M. yra buvusios sugyventinės dukra, jis ja rūpinasi kaip įdukra, ji kitų artimųjų neturi. Ž. M. kartu su sugyventiniu ir kitais draugais piktnaudžiauja alkoholiu. 2019 m. kovo 13 d. po vidurnakčio jam paskambino Ž. M. ir pasakė, kad ją muša kažkoks draugas, 23 metus sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Jis iš pradžių nevažiavo, nes buvo vėlus metas. Ž. M. dar paskambino kokius du kartus. Ž. M. sakė, kad tas draugas iš jos atėmė telefoną, todėl skambina iš kito telefono, prašė gelbėti, nes ją užmuš. Ž. M. buvo išsigandusi, verkė. Jis suprato, kad Ž. M. gyvybei gresia pavojus, todėl išvažiavo, prieš tai apie įvykį informavo bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai nuvyko, pareigūnai jau buvo atvykę, o Ž. M. draugas, kuris ją mušė, buvo pabėgęs. Ji buvo sumušta. Matė, kad Ž. M. akys buvo sutinusios, sumuštos, matėsi kraujosruvos. Ž. M. sakė, kad jai svaigsta galva, kad ją pykina, nes tas draugas jai sutrenkė galvą. Bute ant grindų buvo kelios galimai kraujo dėmės. Ž. M. smulkiai apie šį įvykį nepasakojo. Visi buvo neblaivūs (1 t. b. l. 55-58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, niekas nepaimta (1 t. b. l. 12-17).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios Ž. M. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios bei kitų įvykio liudytojų duotais parodymais ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog Ž. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąją Ž. M., t. y. vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, pataikydamas į nosį, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, po to jis sugriebė Ž. M. už plaukų ir nutempė ją į koridorių bei vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į galvą, už kairės ausies, taip nežymiai sutrikdė Ž. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. G. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė Ž. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais, jeigu yra tokia galimybė (2 t., b. l. 44-46). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas, tame tarpe 2013 m. gegužės 9 d. ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 82-95, 96-189), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 1-3), nuo 2019 m. birželio 10 d. dirba samdomu darbuotoju (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41-42), psichikos sveikatos centro kabineto įskaitose neregistruotas, duomenų apie registraciją priklausomybių ligų kabineto įskaitose nėra (2 t., b. l. 6, 9). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę nustatant lygią šios bausmės rūšies maksimaliam dydžiui, bausmę skiriant atlikti areštinėje įprasta tvarka, nenustačius aplinkybių sudarančių pagrindą arešto bausmę skirti atlikti poilsio dienomis.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 79-81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje įprasta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti R. G., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-61 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.