- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-184-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- B. K., J. K., R. T., J. V.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Vaidotas Rutavičius
Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija
2009 m. balandžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovui L. P. , ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, tretiesiems asmenims B. K. , J. K. , R. T. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6573-512/2008 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei D. P. , tretiesiems asmenims B. K. , J. V. , R. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas teismo nutraukti santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės; palikti santuokines pavardes; pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypus: 0,61 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – 2 000 Lt vertės automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1998-08-26 su atsakove buvo sudaryta santuoka, tačiau nuo 2007 m. rugsėjo mėn. jų santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūkęs. Atsakovė nuo 2007 m. rugsėjo mėn. gyvena su kitu, tačiau ieškovas nurodė, kad atsakovės santykiai su kitu vyru tęsiasi jau apie 8 metus. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės neištikimybės santuoka iširo dėl jos kaltės, todėl prašė santuoką nutraukti esant kito sutuoktinio kaltei. Taip pat ieškovas prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuos žemės sklypus paveldėjo iš savo motinos U. P. , todėl žemė yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovas taip pat prašė priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nurodė, kad esant sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, neišskyrė nė vieno iš sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo 1 000 Lt piniginę kompensaciją atsakovei; iš atsakovės priteisė ieškovui 1 122 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys metus laiko kartu nebegyvena, tačiau įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, byloje nepateikta, todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais – atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir panašiai, o kadangi tokių aplinkybių byloje nenustatyta, šalių santuokoje įgytas automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 Lt, pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, o atsakovei priteista 1 000 Lt kompensacija. Dėl žemės sklypų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe teismas nurodė, kad iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo motinai U. P. 1994-01-27 Sendvario apylinkės savivaldybės tarybos I šaukimo 29 sesijos sprendimu Nr. 1 buvo suteikta 1,00 ha žemės asmeniniam ūkiui, 1995-11-06 mirus U. P. , jos sūnus – ieškovas L. P. paveldėjo butą, o 1995-11-25 sutartimi-pasižadėjimu ieškovas ir jo seserys – tretieji asmenys B. K. , J. V. , R. T. , susitarė, kad po motinos mirties jos butą paveldės ieškovas, o žemę – tretieji asmenys po to, kai privatizavimo dokumentus sutvarkys ieškovas. Ieškovas žemės sklypų privatizavimą baigė 2005 m. Teismas pažymėjo, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju preziumuojama, kad žemė buvo paveldėta, todėl žemės sklypai pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-19 sprendimo dalis dėl žemės sklypų pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe ir 1 122 Lt bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti jai ir ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis po ½ dalį kiekvieno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš ieškovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, privatizavimą ir reguliuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą. Turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję įstatymai, todėl atsakovė nurodo, kad byloje sprendžiant apie ieškovo paveldėtą palikimą būtina vadovautis 1964 m. LR CK nuostatomis. Pagal galiojusias LR CK 569 str. 1 d. nuostatas paveldimi tie daiktai, kurie buvo palikėjo mirties dieną. Atsakovė nurodo, kad pagal 1996-05-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas paveldėjo tik mirusios U. P. 40,94 kv. m butą, jokio kito turto ar turtinių teisių paveldėjimo liudijime nėra nurodyta, o nesant turto ar turinių teisių, jų negalima paveldėti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog U. P. ginčo žemės sklypų neturėjo ir neturėjo teisės juos privatizuoti, kadangi teisė privatizuoti, kaip turtinė teisė, atsiranda nuo asmens, turinčio tokią teisę realizuoti, pareiškimo apie pasinaudojimą tokia teise bei nustatyto dydžio privatizavimo mokesčio sumokėjimo. Apeliantė pažymi, kad iki savo mirties U. P. nebuvo išreiškusi savo valios privatizuoti žemę, todėl savo mirties dieną ji neturėjo turtinės teisės užbaigti privatizavimo procedūras, o ieškovas negalėjo jos paveldėti. Ieškovas prašymą privatizuoti žemę pateikė jau jiems esant susituokus, žemės sklypai buvo privatizuoti santuokos metu, todėl atsakovė nurodo, kad tai yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Taip pat atsakovė nurodo, kad nors už žemę buvo sumokėta investiciniais čekiais, kurių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, tačiau investiciniai čekiai buvo perduoti jau santuokos metu. O pagal galiojusio LR CK 149 str. 1 d. nuostatas nuosavybės teisė į daiktus atsiranda ne nuo sutarties pasirašymo, o nuo jo perdavimo momento, todėl atsakovė nurodo, kad investiciniai čekiai buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė nurodo, kad net nustačius, kad ieškovas už privatizuojamą žemę sumokėjo asmeninės nuosavybės teisėmis valdomais investiciniais čekiais, privatizuota žemė tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Taip pat atsakovė pažymi, kad santuokos metu įgytas turtas tampa asmenine nuosavybe tik tuo atveju, jei yra aiškiai išreikšta valia turtą turėti asmenine nuosavybe, o šiuo atveju to padaryta nebuvo, todėl pripažintina, kad ginčo sklypai yra jungtinė jų nuosavybė. Dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų susitarimo-pasižadėjimo atsakovė nurodo, kad toks susitarimas yra niekinis sandoris, kadangi palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlyga neleidžiama, o sudarytame susitarime yra nurodomos ir sąlygos, ir išlygos, kurioms esant suinteresuoti asmenys palikimą priima. Atsakovė prašo padalyti po ½ dalį žemės sklypų, o ginčas vyksta tik dėl žemės sklypų, tai pripažinus juos bendrąja jungtine nuosavybe, juos padalijus, iš esmės byla būtų išspręsta jos naudai, todėl atsakovė prašo visas turėtas jos bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš ieškovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalys iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės gali nustatyta tvarka pateikti teismui savo reikalavimus, ką jis ir padarė, t. y. pateikė ieškinį, kuriame nurodė dalytiną turtą ir jo padalijimo būdą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė tik atsiliepime nurodė, kad, jos manymu, žemė yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau nepateikė priešieškinio, kuriame būtų suformuluoti jos reikalavimai, todėl teismas pagrįstai pasisakė ir priėmė sprendimą tik dėl jo pareikštų reikalavimų. CPK 312 str. nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas nurodo, kad apeliaciniame skunde keliami reikalavimai prieštarauja CPK 312 str. nuostatoms. Dėl žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ieškovas nurodo, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta jo motinai 1994-01-27 Sendvario apylinkės tarybos I šaukimo 29 sesijos sprendimu Nr. 1. Lietuvos Aukščiausios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ ir LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės galėjo būti suteikta vienai šeimai, o jis ir jo motina buvo viena šeima, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl jai mirus, teisė naudotis jai paskirta asmeninio ūkio žeme perėjo jam kaip šeimos nariui. Taip pat ieškovas pažymi, kad žemės privatizavimo procedūras jis pradėjo dar iki santuokos sudarymo, nes pagal LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 18 p. piliečiui mirus, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai, o atsakovė niekada nebuvo U. P. šeimos nare. Ieškovas nurodo, kad 1998 m. kovo mėn. iš savo asmeninių lėšų įsigijo vienkartines išmokas ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui adresuotame prašyme nurodė, kad nori žemę nusipirkti asmeniniam ūkiui. Todėl ieškovas teigia, kad jis aiškiai išreiškė savo valią žemę įsigyti asmeninėn nuosavybėn, žemę įsigijo už savo lėšas, teisę privatizuoti žemę turėjo tik jis kaip U. P. šeimos narys, todėl žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kadangi atsakovė ginčija tik 2008-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-11-06 mirus U. P., jos sūnus – ieškovas paveldėjo butą, 1995-11-25 sutartimi-pasižadėjimu ieškovas ir jo seserys – tretieji asmenys susitarė, kad po motinos mirties jos butą paveldės ieškovas, o žemę – tretieji asmenys po to, kai privatizavimo dokumentus sutvarkys ieškovas. Ieškovas su atsakove 1998-08-26 sudarė santuoką. 2005 m. ieškovas baigė žemės sklypų privatizavimo procedūras ir 2005-04-13 pirkimo– pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2005-04-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2005-04-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2005-04-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti šią prezumpciją šiuo atveju yra ieškovo pareiga (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Remiantis CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatomis turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas asmeninės nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus grindė palikimo gavimo faktu ir asmeninių lėšų panaudojimu ginčo žemės sklypams įsigyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo motinai 1994-01-27 Sendvario apylinkės tarybos I šaukimo 29 sesijos sprendimu Nr. 1 suteikta 1,0 ha žemės asmeniniam ūkiui (b. l. 76). Ieškovo motina mirė 1995-11-06, o po jos mirties liko neprivatizuoti jai asmeniniam ūkiui suteikti žemės sklypai. Iš bylos duomenų matyti, kad teisę paveldėti mirusiosios turtą turėjo ieškovas ir trys jo seserys. 1995-11-25 mirusiosios vaikai pasirašė sutartį-pasižadėjimą dėl ieškovo įsipareigojimo sutvarkyti žemės privatizavimo dokumentus. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčo žemės sklypai priklausė ieškovo motinai ir kad jis turėjo teisę juos paveldėti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų 1995-11-25 pasirašytas susitarimas-pasižadėjimas yra niekinis sandoris, kadangi palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlyga. Iš byloje pateikto susitarimo-pasižadėjimo matyti, kad tai buvo mirusiosios vaikų susitarimas dėl tolesnių veiksmų baigti privatizuoti motinos žemę, ir tai nepaneigia ieškovo teisės į ginčytinų žemės sklypų paveldėjimą. Taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad ieškovas negalėjo paveldėti mirusiosios turtinių teisių, nes paveldėjimo teisės liudijime kaip paveldimas turtas nurodomas tik butas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo motinai buvo asmeniniam ūkiui suteikta žemė, todėl ieškovui pagrįstai atsirado teisė paveldėti šį turtą ir baigti su šiuo turtu susijusias privatizavimo procedūras. Ieškovas 1998 m. kovo mėn. iš T. K. įsigijo 87 investicinius čekius, kuriais 1998 m. gruodžio 30 d. atsiskaitė už privatizuojamus žemės sklypus (b. l. 38, 68). Atsakovė nurodo, kad nors ieškovas sutartį dėl investicinių čekių įsigijimo pasirašė iki santuokos sudarymo, tačiau juos gavo jau santuokos metu ir žemę privatizavo jau santuokos metu, todėl turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti. Ieškovas teisę privatizuoti žemės sklypus įgijo po motinos mirties 1995 m., t. y. iki santuokos sudarymo su atsakove. Investicinius čekius žemei privatizavimui ieškovas įsigijo 1998 m. kovo mėn., t. y. taip pat iki santuokos sudarymo su atsakove. Žemės privatizuoti buvo baigta 2005 m. šalims jau esant susituokus, tačiau iš bylos duomenų konstatuotina, kad ieškovas žemę paveldėjo ir žemės privatizavimą pradėjo dar iki santuokos sudarymo su atsakove (CPK 178 str., 185 str.). Todėl kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino žemės sklypus asmenine ieškovo nuosavybe.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.