- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- ATP-21-350/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Malvyra Bučienė Administracinė byla Nr. ATP-21-350/2015
2015 m. sausio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau Institucija) 2014-07-31 nutarimu, A. J. nubaustas 300 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-06-21 4.10 val. K. rajone, A. kaime, kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį Mersedes-Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš degalinės „N.“ ir sukdamas sankryžoje į dešinę pusę, neparodė dešiniojo posūkio signalo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimą A. J. apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2014-11-13 nutartimi jo skundas buvo atmestas.
A. J. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau Protokolas) grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės" nurodyta, kad „Vairuodamas automobilį ir sukdamas sankryžoje į dešinę pusę, neparodė dešiniojo posūkio signalo." Apelianto manymu, toks pažeidimo esmės aprašymas yra nepakankamas ir nesuprantamas. Neaišku, apie kurią sankryžą kalbama kaltinime, kokiame kelyje ji yra ir pan. Tuo tarpu nutarime nurodytos iš esmės skirtingas kaltinimo aplinkybes nei nurodyta protokole, kas apelianto nuomone nėra teisėta.
Skundžiamoje nutartyje teismas patvirtino, kad Institucijos nutarime teisingai konstatuota, kad KET pažeidimą A. J. padarė „..išvažiuojant iš degalinės „N." ir sukdamas sankryžoje į dešinę pusę". Tačiau tokios aplinkybės yra neteisingos, nes minimoje degalinėje yra du įvažiavimai/išvažiavimai.
Be to, protokole netiksliai nurodytas poįstatyminis aktas, kurio pažeidimu buvo kaltinamas A. J., nes nurodyta KET 88 p., o šis punktas turi kelis papunkčius. Akivaizdu, kad tiksli veikos teisinė kvalifikacija protokole nenurodyta. Teisingas poįstatyminis aktas nurodytas tik nutarime, kas, apelianto nuomone, taip pat nėra teisėta. Esant paminėtiems pažeidimams, A. J. neteko galimybės tinkamai realizuoti ATPK 272 straipsnyje numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Šis pažeidimas sukėlė pagrindą šį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pripažinti neteisėtu, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Pažymi ir tai, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Policijos pareigūnas J. U. apklausiamas teisme teigė, kad jų stovėjimo vietoje jokių medžių nebuvo, o V. B. teigė, kad savo tarnybinį automobilį jie buvo sustabdę prie krūmų. Byloje pateikta ortofoto žemėlapio nuotrauka patvirtina, kad pareigūnams iš jų nurodytos stovėjimo vietos sankryžą stebėti trukdo augmenija. Teismas nepagrįstai policijos pareigūnų parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, motyvuojant tik tuo, kad nėra nustatyta duomenų, kad pareigūnai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekti apklabėti A. J.. Pažymėtina, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie įvykį identiški, su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, kas rodo, kad rinkdami medžiagą apie galimai padarytą pažeidimą jie tarėsi, kokias faktines aplinkybes nurodyti apie įvykį, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareigūnai nėra visiškai objektyvūs tirtam įvykiui.
Be to, A. J. nuo tariamos pažeidimo padarymo vietos pareigūnų buvo sustabdytas maždaug už 2.5 km. nuo įvykio vietos, padaręs eilę kitų posūkių. Nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko pareigūnai negalėjo savalaikiai (daug anksčiau) sustabdyti A. J. po galimai jo padaryto pažeidimo. Pačių pareigūnų paaiškinimai šiuo klausimu taip pat skyrėsi - J. U. parodė, kad nestabdė automobilio, nes buvo viadukas, V. B. teigė, kad būtent tiek kelio reikėjo vytis automobilį ir konkretesnių aplinkybių nurodyti nesugebėjo.
Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareigūnai visą laiką nepertraukiamai stebėjo A. J. vairuotą automobilį, nes pastarasis posūkio signalą galėjo rodyti trumpą laiką, nes jis prie kelių sankirtos buvo sustojęs prie „stop" ženklo, posūkio manevrą galimai galėjo baigti jau išsijungus posūkio signalui.
Nagrinėjamas pažeidimas įrodinėjamas išskirtinai tik remiantis policijos pareigūnų parodymais, kurie, kaip jau paminėta aukščiau, prieštaringi, skirtingai nuo A. J. nuoseklių parodymų apie tai, kad posūkio signalą sukdamas į dešinę jis rodė, stovintį policijos pareigūnų ekipažą matė, važiuodamas K. link, per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, ar jo nepersekioja policijos ekipažas, nes jo automobilyje nedegė viena valstybinio numerio apšvietimo lemputė. Šiuos parodymus patvirtino ir su juo važiavęs S. Ž.. Visai nelogiška manyti, kad A. J., matydamas policijos ekipažą, bei atlikęs jų akivaizdoje tris posūkio manevrus be pažeidimų, ketvirtąjį posūkį atliko be atitinkamo posūkio signalizavimo. Mano, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. J. skundą Institucija prašo A. J. skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. J. pretenzijos nepagrįstos ir deklaratyvios. Pažeidėjas nėra pavyzdingas eismo dalyvis, negerbiantis visuomenės normų ir galiojančių įstatymų. Jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 13 kartų, keturi pažeidimai galiojantys, du kartus A. J. baustas už kelio ženklų nesilaikymą ir posūkio signalo nerodymą, du kartus už greičio viršijimą. Mano, kad skundžiama nutartis teisėta ir nėra jokių objektyvių priežasčių ją naikinti ar keisti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nubaustojo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad jam protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nes neaišku, kurioje sankryžoje jis nerodė posūkio, be to nėra nurodytas poįstatyminis aktas, kurį jis tariamai pažeidė.
Pažymėtina, jog protokolo trūkumai netrukdo nagrinėti bylos, kai jie yra neesminiai ir nepažeidžia asmens teisės į gynybą. Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-444-305/2008, Nr. N-261-1111/2008 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju asmeniui administracinis kaltinimas buvo pareikštas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už kelių eismo taisyklėse ( toliau KET ) nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Taigi, minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į KET. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog nubaustasis kaltinamas pažeidęs KET 88 punkto reikalavimus, t.y. „vairuodamas automobilį ir sukdamas sankryžoje į dešinę pusę, neparodė dešiniojo posūkio signalo." Pažymėtina, kad pažeidimo metu galiojusių KET 88 punktas numatė, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka. Iš protokole suformuluoto kaltinimo suprantama, kad A. J. sankryžoje sukdamas į dešinę, apie tai neįspėjo posūkio šviesos signalu ( neparodė dešiniojo posūkio signalo). Tai, kad protokole nėra nurodytas tikslus šio KET punkto papunktis – 88.2, kuris nurodytas nutarime, kuriuo A. J. buvo nubaustas, negali būti laikoma esminiu pažeidimu surašant protokolą, nes veikos kvalifikacija (ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis), atitinkanti pažeidimo esmę, nurodyta.
Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl asmens galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos. Aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo detaliai aprašyta tiksli KET pažeidimų padarymo vieta, savaime nesudaro pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Byloje pridėti duomenys, patvirtinantys šį pažeidimą – policijos pareigūnų V. B. ir J. U. tarnybiniai pranešimai (b. l. 34, 35) ir kurių pagrindu buvo surašytas Institucijos nutarimas rodo, kad pažeidimą A. J. padarė išvažiavęs iš degalinės „N.“ teritorijos, kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Juolab, kad vien iš byloje esančio nubaustojo asmens skundo pirmosios instancijos teismui bei jo priedų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai suvokė, kuo yra kaltinamas, ir galėjo planuoti savo gynybos strategiją.
Taipogi, apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad A. J. pagrįstai nubaustas už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, apylinkės teismo sprendimas atmesti jo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė, teismo išvados dėl A. J. kaltės, padarius KET pažeidimus, pagristos įrodymų visuma. Apylinkės teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes - apklausęs pažeidėją, liudytojus, ištyręs kitus bylos įrodymus, pakankamai išsamiai pasisakė skundžiamojoje nutartyje ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantas pagrįstai nubaustas už minėto teisės pažeidimo padarymą. Apygardos teismas su apylinkės teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir išvadomis visiškai sutinka.
Apeliaciniame skunde išdėstyta versija, kad jis skundžiamoje nutartyje nurodytoje sankryžoje sukdamas į dešinę buvo įjungęs dešinio posūkio signalą, skundžiamoje nutartyje išnagrinėta ir paneigta, apelianto nurodytų aplinkybių administracinėje byloje surinkta medžiaga nepatvirtina. Teisme apklausti policijos pareigūnai V. B. ir J. U. paaiškino, kad jiems sėdint tarnybiniame automobilyje netoli degalinės „N.“, matė, kaip automobilio Mercedes Benz vairuotojas išvažiavęs iš degalinės ir privažiavęs kelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, sukdamas į dešinę neparodė posūkio signalo. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais pareigūnų parodymais, šie jų parodymai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Tai, kad pažeidėjas buvo sustabdytas 2.5 km. nuo pažeidimo padarymo vietos, ar tai, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai identiški – perrašyti vienas nuo kito, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia. Pareigūnų, vykdančių savo profesinę pareigą, kurių veiksmai netenkina apelianto interesų, nėra pagrindas konstatuoti pastarųjų veiksmuose neteisėtumą, be to, nenustatyta, kad jie vykdydami savo funkcijas, būtų atlikę neteisėtus veiksmus.
Nėra pagrindo patvirtinti ir skunde nurodytą aplinkybę, kad rodomo posūkio signalo pareigūnai galėjo ir nepastebėti, nes V. B. ir J. U., fiksavę pažeidimą teigė, kad aptariamo įvykio metu buvo ankstus rytas, giedra, matomumas geras, aplinkui kitų transporto priemonių nebuvo, todėl jie ir atkreipė dėmesį į vienintelį ten tuo metu pravažiuojantį A. J. vairuojamą automobilį, kuris aukščiau paminėtoje sankryžoje neparodė dešinio posūkio.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, apklausęs visus proceso dalyvius įvertino tiek pareigūnų V. B. ir J. U., tiek paties A. J., tiek skunde minimo liudytojo S. Ž. parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartis paliekama nepakeista, o A. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį palikti nepakeistą, A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.