- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- II-1133-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01315-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- M. V.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V. (dalyvavo pirmame posėdyje),
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo M. V. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19127-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja B. M. 2024 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19127-2024 nustatė, kad M. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji 2024 m. birželio 22 d. apie 17.20 val. Vilniuje, Taurupės g., vairavo automobilį BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,65 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą, nustatytas 0,633 promilių neblaivumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
M. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo peržiūrėti administracinio nusižengimo bylą, t. y. panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Prie skundo pridėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. T-A 3122-2024(01) (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje konstatuota, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilių etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija atsiliepimo į M. V. skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
M. V. skundas tenkinamas iš dalies.
M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, prašo teismo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną alkoholio nevartojo, todėl nuvažiavo atlikti kraujo tyrimą. Dirbo viešbučio administratore, taip pat padėdavo tvarkyti kambarius su cheminiais valikliais. Pripurkšdavo ant paviršių valiklių ir užsidarydavo duše, ten praleisdavo apie 15 min. Tą dieną buvo Joninės, dirbo maždaug nuo 10 val. iki 14 val., turėjo išvalyti aštuonis dušus, baigė valyti maždaug 15 min. iki darbo pabaigos. Po darbo važiavo pas seserį pasiimti sūnaus, nuvažiavo į butą pasirašyti nuomos sutarties, tada važiavo į Salotės paplūdimį. Vairavo automobilį BMW. Policijos pareigūnai ją sustabdė reido metu, maždaug 17.15 val. ar 17.20 val. Policijos pareigūnas jai pasakė, kad galima apgirsti kvėpuojant valikliais, ir paklausė ar ji tą dieną valė automobilio langus. Atsakė neigiamai, bet pagalvojo, kad galėjo apgirsti darbe nuo dušų valymo. Policijos pareigūnai ją paleido 17.50 val., 17.55 val. ji išsikvietė taksi ir važiavo atlikti kraujo tyrimą. Iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes policijos pareigūnai pasakė, kad ten galima atlikti kraujo tyrimą, tačiau buvo uždaryta. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten paėmė kraują ir paleido. Sakė, kad iš karto atsakymo neduos, o išsiųs. Nežino kodėl ligoninė iš karto neišsiuntė atsakymo. Nespėjo Institucijai nusiųsti dokumentų, todėl buvo priimtas toks nutarimas. Jeigu Institucija būtų gavusi prie skundo pridėtus dokumentus, būtų priėmusi kitokį sprendimą. Nedalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, nes nepasidomėjo kada tiksliai bus nagrinėjama jos byla. Ji buvo atvykusi, bet reikėjo ilgai laukti, todėl nelaukė ir išėjo su minėtais dokumentais (Specialisto išvada). Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jos (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūrai. Jo tėvas (duomenys neskelbtini), todėl ji viena rūpinasi vaiku, pavyzdžiui, veža į darželį. Išėjo iš viešbučio administratorės darbo, nes ten buvo naudojami labai stiprūs cheminiai valikliai, kurie nudegino nagus. Šiuo metu nedirba, iš Užimtumo tarnybos turėtų gauti apie 500 Eur per mėnesį. Ieško darbo pagal specialybę (plataus profilio kirpėja). Prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu niekur nedirba, ir sumažinti paskirtą baudą.
Specialistė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja G. L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos psichoaktyvios medžiagos turi įvairius patekimo kelius į organizmą. Galima išgerti, įkvėpti ir t. t., nuo patekimo kelio priklauso kaip psichoaktyviosios medžiagos koncentracija atsispindės kraujyje. Tokio kiekio kai nustatyta šioje byloje prisikvėpuoti neįmanoma. Langų plovimo skystyje apskritai nėra etanolio, tai metanolis. Kalbant apie buitinę chemiją reikėtų nurodyti konkretų valiklį. Tos medžiagos pavojingos, bet nesukelia apsinuodijimo. Reikia neįprastai didelės etanolio koncentracijos, tai nebūdinga nei plovimo skysčiams, nei langų plovikliams. Kepenys per 1 valandą metabolizuoja apie 1 alkoholio vienetą. Nagrinėjamu atveju neblaivumas nustatytas 17 val., tai prieš 3 val. (kai asmuo kvėpavo valikliais), etanolio kiekis turėjo būti labai didelis, kad būtų tokios pasekmės. Jos darbo praktikoje nebuvo tokios situacijos. Įkvėpus garų tokios koncentracijos pasiekti praktiškai nėra įmanoma. Atliekami moksliniai tyrimai atsakyti į klausimą ar asmuo gali apsvaigti nuo garų ar dūmų, pavyzdžiui, nuo kanapių dūmų kai įkvepiami kito rūkančio asmens išpūsti dūmai, teoriškai tokia tikimybė menka, o praktiškai žmonės, kurie būna tokioje aplinkoje neapsvaigsta nuo kanapių dūmų. Žmonės kurie nevartoja, o kvėpuoja – neapsvaigsta.
Pareiškėja nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą.
M. V. skundą nagrinėjant teisme neigė vartojusi alkoholį nagrinėjamo įvykio dieną, nurodė, kad galėjo apgirsti nuo darbe naudojamos buitinės chemijos (valymo skysčių) garų. Skundu iš esmės ginčijamas policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotas neblaivumo laipsnis, kurį, M. V. vertinimu, paneigia medicinos įstaigoje ištirtas jos kraujo ėminys. Taigi pareiškėja neigia padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad M. V. 2024 m. birželio 22 d. apie 17.20 val. Vilniuje, Taurupės g., vairavo automobilį BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. V. blaivumą patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747, patikros sertifikato Nr. 2069375, kurio metrologinė patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 5 d., pirmu pūtimu, t. y. 2024 m. birželio 22 d. 17.24 val., nustatytas 0,70 promilių neblaivumas, kuris, įvertinus paklaidą, nustatytinas kaip 0,683 promilių neblaivumas, antru pūtimu, t. y. 2024 m. birželio 22 d. 17.40 val., nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, kuris, įvertinus paklaidą, nustatytinas kaip 0,633 promilių neblaivumas (b. l. 16–17). Minėti alkotesterio rezultatai taip pat užfiksuoti 2024 m. birželio 22 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 15). Taigi M. V. blaivumo tikrinimo metu alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747 patikra buvo galiojanti, vadinasi, šią priemonę galima buvo naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju nenustatyta, kad aptariamas alkotesteris nebuvo tinkamas naudoti. Be to, specialisto P. L. (P. L.) 2024 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas M. V. neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 13). Pažymėtina, kad M. V. neblaivumo patikrinimas atliktas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų, kadangi tarp pirmojo ir antrojo pūtimų praėjo daugiau kaip 15 min laiko tarpas, bet ne daugiau kaip 30 min (4 punktas), t. y. šiuo konkrečiu atveju – 16 min. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp dviejų M. V. patikrinimų alkotesteriu nenustatyta esminių rodmenų skirtumų. Konstatuotina, kad, tikrinant M. V. neblaivumą, nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų.
Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. M. V. 2024 m. birželio 22 d. 17.40 val. nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas 2024 m. birželio 22 d. 17.45 val. Tai patvirtino pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodydama, kad policijos pareigūnai ją paleido 17.50 val., o 17.55 val. ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo atlikti kraujo tyrimą į ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninės Būklės (įvertinimo) statuse užfiksuota, kad M. V. 19.04 val. atvyko kraujo mėginio paėmimui (b. l. 5), o specialisto išvadoje nurodyta, kad M. V. kraujas etilo alkoholio nustatymo tyrimui buvo paimtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2024 m. birželio 22 d. 19.06 val., jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilių etilo alkoholio (b. l. 6). Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. V. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pažeisdama Taisyklių 29 punkte nustatytą terminą, t. y. vėliau kaip per vieną valandą po to, kai buvo atliktas jos tikrinimas – praėjo 1.19 val. Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad ji iš pradžių nuvažiavo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri buvo uždaryta, todėl turėjo važiuoti į kitą, nepaneigia Taisyklių pažeidimo fakto. Net jeigu M. V. būtų laiku nuvažiavusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tai esminės reikšmės sprendimui neturėtų dėl toliau nurodomų argumentų. Antra, Taisyklių 29 punkte vartojama sąvoka „medicininė apžiūra“, o Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad po medicininės apžiūros surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas 2 egzemplioriais, iš jų: 30.1. pirmas egzempliorius pateikiamas asmeniui, kurio medicininė apžiūra buvo atliekama; 30.2. antras egzempliorius lieka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų (toliau – ir Metodikos) 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. asmens būklės vertinimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus). Metodikų 7 punkte nurodyta, kad jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – ir Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada. Tuo metu Metodikų 10 punkte reglamentuojamas išvados formulavimas: 10.1. Jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto; <...> 10.3. Skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Nagrinėjamu atveju M. V. nepateikė jos medicininės apžiūros atlikimo akto, kuriame būtų įvertinti visi Metodikų 7 punkte išvardyti požymiai, taip pat suformuluota atitinkama išvada. Tokiam aktui neprilyginama Specialisto išvada (b. l. 6). Pagal nustatytą reglamentavimą, asmens medicininę apžiūrą sudaro ne tik tiriamos medžiagos paėmimas ir ištyrimas, bet ir asmens būklės vertinimas. Tik atlikus minėtus veiksmus, gali būti surašytas medicininės apžiūros atlikimo aktas. M. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad minėto pobūdžio apžiūra nebuvo atliekama – jai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo tik paimtas kraujas ir iškarto po to buvo paleista namo. Esant tokioms aplinkybėms, vien minėtos Specialisto išvados nepakanka pripažinti, kad M. V. nustatytas neblaivumas alkotesteriu yra neteisingas.
Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog Valstybinė teismo medicinos tarnyba (toliau – ir VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018, AN2-57-851/2022). Nagrinėjamu atveju nuo paskutinio M. V. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 17.40 val. iki jos kraujo paėmimo 19.06 val. nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumai (atitinkamai 0,633 promilės, įvertinus paklaidą, ir 0,35 promilės) iš esmės atitinka minėtoje teismų praktikoje vadovaujamais išaiškinimais apie alkoholio kiekio organizme mažėjimo tendencijas dėl natūralių priežasčių po tam tikro laiko. Esminių prieštaravimų tarp M. V. nustatyto neblaivumo alkotesteriu ir kraujo tyrimo nėra, juolab pareiškėjos kraujyje rasta alkoholio (nenustatyta, kad pareiškėja buvo visiškai blaivi). Vien pareiškėjos kitoks manymas savaime neleidžia daryti kitokios išvados. Taigi ta aplinkybė, kad M. V. kraujyje buvo rasta etilo alkoholio koncentracija, kuri neviršija ribos, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė, nereiškia, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę prieš sustabdyta policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022). Aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus.
M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną nevartojo alkoholio, tačiau galėjo apgirsti nuo darbe naudojamos buitinės chemijos (valymo skysčių) garų. Siekiant patikrinti šią pareiškėjos versiją, teismo posėdžio metu buvo apklausta specialistė, kuri paaiškino, kad tokio neblaivumo laipsnio, kaip nustatyta šioje byloje, prisikvėpuoti neįmanoma. Langų plovimo skystyje apskritai nėra etanolio, tai metanolis, o kalbant apie buitinę chemiją, reikėtų nurodyti konkretų valiklį. Medžiagos, esančios buitinės chemijos sudėtyje, yra pavojingos, bet nesukelia apsinuodijimo. Tokiam neblaivumo laipsniui nustatyti reikėtų neįprastai didelės etanolio koncentracijos, o tai nebūdinga nei valymo skysčiams, nei langų plovikliams. Įkvėpus garų tokios etilo alkoholio koncentracijos pasiekti praktiškai neįmanoma. Jos darbo praktikoje tokios situacijos nėra buvę. Taigi specialistė teismo posėdžio metu paneigė M. V. iškeltą versiją ir detaliai paaiškino su šia versija susijusias aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti specialistės kompetencija ir paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Specialistės paaiškinimai taip pat neprieštarauja ir kitai bylos medžiagai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtus M. V. paaiškinimus, todėl teismas atmeta juos kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis M. V., vairavusios transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, atitinkantis ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nustatytus būtinus objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Institucijai pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl M. V. neblaivumo laipsnio. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta, jog pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, kadangi nutarimo priėmimo metu Institucija neturėjo Specialisto išvados. Be kita ko, Specialisto išvadą Institucijai turėjo pateikti pati pareiškėja, tačiau to nepadarė, nors turėjo objektyvią galimybę, kadangi Specialisto išvada surašyta 2024 m. birželio 27 d., asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ji gauta 2024 m. liepos 2 d., o skundžiamas nutarimas priimtas tik 2024 m. liepos 16 d., pareiškėjai nedalyvaujant. Kita vertus, priešingai nei teigia M. V., ši Specialisto išvada nebūtų pakeitusi Institucijos sprendimo. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad padaryta pagrįsta išvada, jog M. V. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukta M. V., savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą ir M. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais nėra pagrindo.
M. V. skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių) ir baudos (850 Eur) proporcingumo. Prašoma Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą pakeisti: pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba ją sušvelninti (maksimaliai sutrumpinti terminą) ir sumažinti paskirtą baudą.
Nagrinėjamu atveju M. V. ginčija skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos nuobaudos – 850 Eur baudos – ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimą, kuri, be kita ko, paskirta minimaliam, įstatyme nustatytam 12 mėnesių terminui. Bauda taip pat paskirta arti minimaliam, įstatyme nustatytam, baudos dydžiui.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti M. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai mažesnį baudos dydį bei trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės visų pirma pažymėtina, kad M. V., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, kadangi nereikalauja padarinių atsiradimo ir vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti M. V. padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja vairavo automobilį neblaivi dienos metu Vilniaus mieste, kur eismas gana intensyvus ir reikalaujantis didesnio atidumo. 2024 m. birželio 22 d. apie 17.20 val. ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vykdomos kontrolės metu ir patikrintas jos blaivumas. Nustatytas 0,633 promilių neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą), t. y. kuris nelaikytinas kaip itin nežymiai viršijantis įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors jai nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, ji galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 15), tačiau nuo pareiškėjos sklido aitrus alkoholio kvapas (b. l. 13). Pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina tos aplinkybės, kad nėra nustatyta, kada M. V. vartojo alkoholinius gėrimus ir kokį atstumą nuvažiavo, būdama neblaivi. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro pagrindo tai, kad pareiškėjos vairuojamą automobilį pareigūnai sustabdė ne dėl įtarimą sukėlusio vairavimo ar įtartinos išvaizdos, o todėl kad vyko reidas, kurio metu buvo tikrinamas visų vairuotojų blaivumas.
Byloje nenustatyta M. V. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokį administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad M. V. paskutinių 5 metų laikotarpiu 14 kartų bausta administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, nagrinėjamo įvykio metu turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas: 1) už 2023 m. rugpjūčio 26 d. leistino greičio viršijimą 32 km/h (bauda sumokėta 2023 m. spalio 3 d.); 2) už 2023 m. rugpjūčio 28 d. leistino greičio viršijimą 21 km/h (bauda sumokėta 2023 m. rugsėjo 8 d.); 3) už 2023 m. rugsėjo 9 d. vietinės rinkliavos nesumokėjimą pastačius automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje (bauda sumokėta 2023 m. spalio 13 d.); 4) už 2023 m. spalio 23 d. leistino greičio viršijimą 23 km/h (bauda sumokėta 2023 m. lapkričio 30 d.); 5) už 2024 m. balandžio 23 d. transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje (bauda sumokėta 2024 m. birželio 17 d.) (informacija, esanti asmens duomenyse). Taigi praėjus beveik dviem mėnesiams po paskutinio administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėja padarė šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad M. V. itin preciziškai laikosi KET. Tokios išvados nepaneigia, kad jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs ar kad ji sumokėjo paskirtas baudas.
Pareiškėja itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą kasdienėje veikloje, darbo paieškose ir vaiko priežiūrai. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad M. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdienėje veikloje, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių pasunkės jos buitis, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų apskritai aptariamos administracinio poveikio priemonės netaikymą ar jos taikymo termino trumpinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones kasdienėje veikloje, darbo tikslams ar vaiko priežiūrai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Todėl M. V. neatimama teisė apskritai susirasti darbą. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, pasak pareiškėjos, ji iki nagrinėjamo įvykio dirbo darbą viešbutyje, taigi tiesiogiai atlikti tokio darbo funkcijas nėra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, pareiškėja, suvokdama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neabejotinai žinodama, kad toks elgesys yra pavojingas.
Visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti jos terminą taip pat nesudaro pagrindo ir M. V. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjai prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad ji viena rūpinasi vaiku, nuveža ir parveža jį iš darželio. Kita vertus, šios aplinkybės nepadarė įtakos M. V. elgesiui, kad ji atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad ji, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo ir vaiko padėtį, yra dėsningas jos netinkamo elgesio rezultatas. Kita vertus, pareiškėjai gyvenant Vilniaus mieste yra kitų alternatyvų nuvežti vaiką į darželį (taksi, viešasis transportas, paprašyti sesers, draugų ar kaimynų pagalbos). Todėl nėra pagrindo teigti, kad, M. V. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai ir neproporcingai pažeisti šeimos ar jos pačios interesai. Aptariama aplinkybė nelaikytina tokia, kuri sudaro teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sumažinti trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.
Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų ir yra laikini.
Todėl M. V. prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas. Vien pareiškėjos priešingas manymas (pažymėtina, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus) savaime nesudaro pagrindo taikyti jai švelnesnę administracinę atsakomybę.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, M. V. teismo posėdžio metu prašė sumažinti jai paskirtą 850 Eur baudą iš esmės argumentuodama tuo, kad ji šiuo metu nedirba, viena išlaiko vaiką ir juo rūpinasi, iš Užimtumo tarnybos gauna apie 500 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei sankcijoje nustatytas minimalus. M. V. yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad ji turi kokių nors sunkių ligų, dėl kurių negalėtų dirbti, vadinasi, objektyvių aplinkybių, trukdančių jai ateityje susirasti darbą, nėra. Gaunama nedarbo išmoka ir vaiko išlaikymas nėra tos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad jai paskirta 850 Eur dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Pareiškėja nepagrįstai akcentuoja tik savo padėtį, nors individualizuojant baudos dydį ANK 34 straipsnio 2 dalis reikalauja atsižvelgti į baudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas jau detaliai pasisakė apie minėtas aplinkybes ir nebekartoja jų. Teismo vertinimu, paskirta 850 Eur dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui.
Kita vertus, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 85 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
iš dalies tenkinti M. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19127-2024.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19127-2024: M. V. paskirtos 850 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2024 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-19127-2024.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.