Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, nedalyvaujant I. U., dalyvaujant jos atstovui advokatui E. J., institucijos, priėmusios nutarimą atstovui, nedalyvaujant, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. U. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. U. prašė panaikinti 2014 m. kovo mėn. 14 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto R. P. nutarimą Nr. 20N-8932854-14.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014 m. vasario 6 d., 17 val. 8 min., Kauno mieste automobilio nevairavo, nes buvo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kadangi 2014 m. sausio 16 d. gimė vaikas su kuriuo nuolatos turi būti. Automobilį BMW 320 tą dieną galėjo vairuoti galimai sutuoktinis A. U.. Šias aplinkybes nurodė policijos pareigūnei R. P.. Klausė pas sutuoktinį, ar jis tą dieną dėl padaryto pažeidimo buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnui, tačiau jis tai kategoriškai paneigė, todėl kyla pagrįsta abejonė, kokiais duomenimis remiantis, yra padaryta išvada apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes iš skundžiamo nutarimo nėra aišku kaip ir kokiomis priemonėmis užfiksuotas pažeidimas. Pareigūnė R. P. nurodė, kad yra gautas kažkokio, galimai turinčio sveikatos sutrikimų, asmens padarytas vaizdo įrašas, kuriame esą matosi pažeidimas. Šio įrašo nematė, tačiau įsitikinusi, kad jis yra suklastotas. Nėra aišku, ar įrašas yra originalus, su kokiomis techninėmis priemonėmis jis yra darytas, ar šios priemonės yra sertifikuotos, nesiaiškinta kas tas pilietis ir, ar jis turėjo teisę filmuoti (nerimauja, kad vykdytas slaptas sekimas) ir kaip tai suderinama su Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų reikalavimais. Jos nuomone, toks vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu, kadangi negalima patikrinti jo teisėtumo ir patikimumo.

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo atmesti.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad I. U. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad keisdama važiavo kryptį nerodė posūkio. Pažeidimas buvo užfiksuotas anoniminiu panešimu, portale ,,e Policija“. Pradžioje buvo paskirtas administracinis nurodymas. Pareiškėja nesumokėjo nurodymo, neatvyko tuo laiku ir buvo paskirta data kada nagrinėti bylą. Bando anonimus nustatyti visomis priemonėms. Asmuo šiuo atveju nebuvo nustatytas. Asmuo buvo pridėjęs tik vaizdo įrašą.

Liudytojas A. U. paaiškino, kad I. U. negalėjo padaryti šio nusižengimo, ji buvo su kūdikiu, kuriam buvo 3 savaitės, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną su tuo automobiliu Kaune buvo jis. Nemano, kad padarė pažeidimą. Nurodytu laiku toje vietoje tikrai nebuvo.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad ši medžiaga buvo pas kolegą, kurio tuo metu nebuvo. Pilietė atėjo, pagal pirminę medžiagą buvo pranešimas iš ,,e Policija“ portalo, .kad asmuo buvo nufilmuotas vairuojantis transporto priemonę ir padaręs pažeidimą. Pagal turimą pirminę medžiagą buvo parašyta kada padarytas pažeidimas.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis „Administracinės nuobaudos tikslai“ numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepaneigti I. U. teiginiai, jog ne ji padarė pažeidimą.

Liudytojas A. U. paaiškino, kodėl pažeidimo negalėjo padaryti I. U., bei paaiškino, kad pažeidimą galėjo padaryti jis, nes jis galimai tą dieną vairavo automobilį, kuriuo galimai galėjo būti padarytas pažeidimas.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kadangi I. U. negalėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. U. atžvilgiu turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 284 str., 286 str., 292 str. 2 d., 293 str., 302 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. kovo mėn. 14 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto R. P. nutarimą Nr. 20N-8932854-14.

Administracinę teiseną prieš I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui papildomam tyrimui atlikti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.