Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-81-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
1A-377-81-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudž. byla Nr.1A-377-81/08Teisėjas A.Šimkaitis Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.3.2.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pagal LR BK 178 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2007-10-15 nuo 15val. iki 15val.30min. iš neužrakinto T. K. priklausančio buto, esančio, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t.y. nukentėjusios T. K. dulkių siurblį „EIO VIVO 2200 AIRBOX", 488 Lt vertės, magnetolą „PHILIPS" 150Lt vertės, krištolinę vazą 70 Lt vertės, tuo T. K. padarė turtinę žalą 708Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtos bausmės laiką.

Teisėjų kolegija išklausiusi proceso dalyvių nuomonių : nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti tenkinamas.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus bei realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 straipsnis) kontekstą teisingumas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė nuteistajam bausmės rūšį, tačiau neteisingai nustatė jos dydį.

G. K. teisiamas devintą kartą. Jo padarytas nusikaltimas tyčinis, turtinis, tačiau nesunkus –LR BK 11str.3d. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau teistas 8 kartus, nepraėjus nei pusei metų po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Praeityje G. K. teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą už analogišką tyčinį nusikaltimą, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, t.y. užtikrinti, kad nuteistajam pirmiausia būtų apribota galimybė daryti nusikaltimus, jis būtų nubaustas, pasiekti, pasiekta, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, todėl G. K. pagrįstai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį, tačiau nustatydamas jos dydį nepakankamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais vertindamas bausmės adekvatumą siekiamam tikslui ir padarytos veikos pavojingumui.

Nors nuteistasis nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, tačiau pastarasis tyčinis, baigtas nusikalstimas nesunkus. Įvertinus jo konkrečias padarymo aplinkybes-laiką, vietą, būdą, dalyką, žalos dydį, jis nėra didesnio pavojingumo. Nusikaltimas padarytas dienos metu, daiktai pavogti iš artimo žmogaus, iš nuteistojo ankstesnės gyvenamosios vietos, tačiau pavogtų daiktų vertė nėra didelė, pavogtieji daiktai nei savo materialine, nei dvasine verte nėra labai vertingi, nusikaltimo metu nesugadintas svetimas turtas, nukentėjusioji ieškinio atsisakė. Be to, teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir dėl šių aptartų aplinkybių teismas paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą, veikos pavojingumo, bausmių bendrųjų skyrimo pagrindų neatitinkančią bausmę.

Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, tačiau nustatydamas bausmės dydį šios aplinkybės neįvertino. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikaltimą, netrukdė tyrimui ir teismui nustatyti tiesą, dėl padarytos veikos gailisi, todėl nustatant bausmės dydį, ši aplinkybė duoda pagrindą skirti artimą bausmės vidurkiui ar net šiek tiek mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybes, o būtent tai, kad jis nusikalsta jau devintą kartą, padarė naują tyčinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti, duoda pagrindą skirti didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė vidurkis. Bausmę griežtinti taip pat duoda pagrindą ir nukentėjusiosios interesas. Tačiau įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį, atsižvelgiant į šio konkretaus nusikaltimo pavojingumą bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kas duoda pagrindą skirti artimą ir net šiek tiek mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neigiamai charakterizuojančios nuteistojo asmenybę aplinkybės bei nukentėjusiosios interesai šiuo atveju persveria veikos pavojingumą ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės svorį ir duoda pagrindą skirti laisvės atėmimo bausmę artimą, tačiau šiek tiek didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdama į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta neteisinga, aiškiai per griežta savo dydžiu bausmė, todėl nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 2p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p.,

nusprendžia:

-nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeisti;

-G. K. pripažintam kaltam padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d. skirti naują bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

-kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis