- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1846-301/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00355-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- D. D.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys, Renas Bradūnas
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei D. D., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, S. P., institucijai duodančiai išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais: pakeisti šio teismo 2015-06-11 sprendimu nustatytą dukros S. D., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti jos (dukros S. D., g. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su juo (ieškovu); priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą dukrai S. D., g. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis – po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šio teismo 2015-06-11 sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dukros S. D., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove bei iš jo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad šiai dienai yra 2000Eur dydžio priteisto išlaikymo dukrai įsiskolinimas. Tačiau teigia, kad yra davęs pinigus į rankas 1000 Eur (pvz kelionei į Kroatiją davė 300 Eur).
Nurodė, kad su atsakove jis buvo susituokęs du kartus. Paskutinį kartą nutraukus santuoką atsakovė po 6 mėnesių išvyko dirbti į Norvegiją, dukrą liko gyventi su jos motina S. P., kuri yra paskirta laikinąja globėja. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis su dukra bendravo sklandžiai, tačiau nuo 2017-05, t.y. po dukros pirmosios Komunijos šventės, tai yra kuomet jis į bažnyčią atvyko su savo drauge, bendravimas pradėjo strigti. Be to, jam paskambinusi atsakovė paklausė ar jis leisiąs dukrą važiuoti į Norvegiją, tačiau jis nesutiko. Mano, kad dėl šios priežasties (neleidimo išvykti) ir dėl turimos draugės pasidarė blogas, santykiai su dukra tapo šaltesni. Nurodė, kad S. P. jo draugę pavadino “prielipa” ir jos sūnų “benkartu”, todėl pasunkėjo bendravimas su dukra, tai yra ji pradėjo neatsiliepti į telefono skambučius, neatsakyti į siunčiamas žinutes. Teigia, kad atsakovė 2017-05 prie laiptinės dukrai pasakė, jog draudžianti bendrauti su tėvu. Vienok, jis bendravo su dukra kavinese, dukra lankydavosi jo namuose. Dukra pas jį nuo 2018-01 nebesilanko ir jo vengia. Kadangi motina yra pastoviai išvykusi į Norvegiją dirbti, mano, kad savo vaikus turi auginti patys tėvai, o ne močiutė, todėl prašo pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti su juo. Nurodė, kad jis gyvena 3-jų kambarių bute kartu su drauge ir draugės 15-kos metų amžiaus sūnumi, kurie neprieštarauja, kad kartu gyventų ir jo dukra S.. Mano, kad vaiko nuomonė yra įtakota aplinkos, tačiau psichologinės ekspertizės atsisakė, o ieškovo teisė auklėti savo vaiką negali būti ribojama trečiojo asmens.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes dukra turi gyventi su ja ir jos tėvais, kai ji būna išvykusi į Norvegiją dirbti. Nurodė, kad ji dirbti išvyko todėl, kad atsakovas reguliariai neteikia dukrai išlaikymo, o pragyvenimui reikalingos lėšos, nes dukra yra labai smalsi, viskuo domisi (kelionėmis ir kt.). Nurodė, kad nesutarimai su ieškovu dėl dukros prasidėjo nuo tada, kai ji paprašė leidimo vežtis dukrą į Norvegiją. Nurodė, kad ieškovas dukrai jokių pinigų neduoda, turi galimybes susitikti su dukra, bet to nedaro : nepasveikino 2017-01-15 dukros gimtadienio proga – dėl to dukra labai pergyveno, jautė stresą, todėl 2018-02 buvo kreipėsi į psichologą, ko pasekoje labai pagerėjo dukros mokymosi rezultatai, dukra tiesiog atgijo. Atsakovė yra įsitikinusi, jog šis ieškinys yra sąlygotas to, kad ji kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo išieškojimo ir todėl, kad panoro vežtis dukrą į Norvegiją. Nurodė, kad ieškovas sutiko ją vesti antrą kartą su sąlyga, kad ji atsisakys jo (ieškovo) tėvo palikimo po pastarojo mirties. Šią sąlyga ji (atsakovė) išpildė, nes matė kaip dukra nori turėti tėvą ir ji norėjo kad dukra turėtų tėvą. Nurodė, kad jau po dviejų mėnesių nuo santuokos sudarymo antrą kartą jiedu vėl tapo svetimais: gyveno kaip draugai, o ieškovas praktiškai gyveno su savo draugais. Nurodė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo antrą kartą ( 2015 m.).jos prašomas bendraudavo su dukra ( vežė į vandens parką ir kt.) Tačiau ilgainiui tas bendravimas retėjo. O šiuo metu jiedu (tėvas du dukra ) nebendrauja, dukra bijo tėvo – net dreba. Mano, kad ieškinio patenkinimu būtų pažeisti vaiko interesai, nes dukra nuo gimimo gyveno su ja ir nori toliau gyventi su ja, o jai nesant jos tėvais, o gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu dukrai būtų tikra trauma (nes per ilgai negyveno kartu su tėvu), o pas jos (atsakovės) tėvus dukra turi atskirą kambarį ir visus reikalingus vystytis, lavintis ir tobulėti reikalingus daiktus ir priemones, čia ji jaučiasi savimi ir labai gerai.
Tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų S. P. su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškovas nori ne dukros, o alimentų ( nes tiek auklėtojai, tiek VTAS specialistams ieškovas aiškina, kad po šios bylos dukra gyvens kur norės). Nurodė, kad po dukros išvykimo dirbti į Norvegiją, ji, atvykusiam aplankyti anūkės S., ieškovui, netgi ruošdavo pietus. Parodė, kad ieškovas savo dukra jokių pinigų neduodavo, netgi ir iš jo priteistų išlaikymo lėšų dukrai nepervesdavo visos sumos. Vienintelį kartą – tai po pirmosios Komunijos (2017-05) ieškovas davė savo dukrai 50 Eur. Nurodė, kad pas ieškovą dukra S. lenkudavosi kai jis turėjo šuniuką, nes pastarąjį labai mylėjo, o pas ieškovo motiną nuvežta paviešėti – vakare skambindavo, prašydama parvežti, nes ieškovo motina su kate stresuoja, kai būna atvykusi jos anūkė (Saulė), todėl S. būna uždaryta atskirame kambaryje viena ir jai liūdna, todėl skambina ir prašo parsivežti. Parodė, kad anūkė labia tampriai bendrauja su motina (atsakove): nuo ryto per visa dieną susiskambina ir/ar susirašo daug kartų, motina (atsakovė) jau tris kartus per pusę metų buvo sugrįžusi į namus. Žino, kad anūkė nori gyventi su motina, o su tėvu bendrauti. Parodė, kad anūkė S., sužinojusi apie tėvo ieškinį (perskaitė) ir labai išsigando : pradėjo bijoti naktį eiti į tualetą, nes susapnuoja, jog ją paima. Nurodė, kad ji ieškovo draugės - prielipa ir jos sūnaus - benkratu nevadino. Nurodė, kad anūkė yra stipri asmenybė, turinti savo nuomonę.
Institucijos duodančios išvadą, Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovės nuomone ieškinys netenkintinas, nes prieštarautų vaiko interesams, kadangi šalių dukra nori gyventi su mama (jei nesant – su močiute), o su tėvu bendrauti, todėl ieškovui šiuo atveju tikslingiausia yra nusistatyti detalią bendravimo su dukra tvarką (jeigu trukdoma bendrauti su dukra), o nereikalauti staigiai pakeisti dukros gyvenamąją vietą.
N. S. D., g. (duomenys neskelbtini), teisme pareiškė norą gyventi su motina, o kai pastaroji yra išvykusi dirbti į Norvegija, su močiute. Gyventi su tėvu nenori tik bendrauti. Nurodė, kad po pirmos Šv.Komunijos, tai yra 2017-06 pradžioje, tėvas jai paskambino ir liepė važiuoti kartu į Vilnių, nurodydamas priežastį - reikia susipažinti su jo drauge, o jai (S.) atsisakius – tėvas jos nepasveikino nei per gimtadienį (2018-01-15), nei su Šv. Velykom, nei su N. Metais (tik atsakė į jos inicijuotą sveikinimą), nei su 2017-09-01. Nurodė, kad nepažįsta tėvo draugės ir jos sūnaus ir nenori jų pažinti. Nurodė, kad buvo gerai bendrauti su tėvu iki jis neturėjo draugės. Labai įsižeidė, nes tėvas jos nepasveikino su N. Metais ( tik atsakė į jos sveikinimą), su gimimo diena 2018-01-15(netgi nepasidomėjo kokios dovanos norėtų ir jokios dovanos nepadovanojo). Parodė, kad tėvas jai važiuojant į Kroatiją jokių pinigų nedavė ir net maisto prie autobuso neatvežė, nors buvo prižadėjęs; 2017-08-17 tėvas parašė žintutę, kad perves pinigų, ir po trijų dienų pervedė 50 Eur. Nori gyventi su mama kaip iki šiolei, nes mamą labai myli, ir bendrauti su tėvu. Parodė, kad su mama bendrauja pastoviai: telefonu, per Messenger (nes skaipo neturi), mama dažnai parvažiuoja. Paaiškino, kad jai kyla nerimas, nes ji nenori gyventi su tėvu. Nurodė, kad 2017 m. ji prašiusi tėvo nupirkti riedžius, tačiau šis atsakė, kad neturįs pinigų (todėl nupirko močiutė), o pas mamą leisiąs važiuoti tik kai jai sukaks 18 metų. N. S., gebanti aiškiai išreikšti savo nuomonę, teisme preciziškai pareiškė, kad ji su tėvo drauge draugauti ir gyventi kartu tiesiog nenori, o su tėvu sutinka bendrauti.
Liudytoja apklausta B. K. , kuri yra atsakovės pusseserė, parodė, kad ji dažnai užeina pas tetą - S. P. ir mato, kad dukterėčia S. ten jaučiasi labia gerai ir yra patenkinta bei laiminga; ji turi atskirą kambarį.
Liudytoja apklausta I. K., kuri yra atsakovės sesuo, parodė, kad pas savo motiną S. P. namuose lankosi kone kasdien, mato kokie tvirti tarpusavio emociniai ryšiai yra tarp S. ir močiutės, kuomet S. mama būna išvykusi į darbą Norvegijoje. Parodė, kad ieškovas po 2017-05 (dukros S. pirmosios Šv. Komunijos) nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra. Beje, nurodė, kad ir pirmosios Šv. Komunijos dieną ieškovo draugė nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su Saule, tiesiog stovėjo nuošalyje. Ieškovo bendravimo su dukra Saule faktiškai jau nėra: jis netgi nežino dukros alergijos testo rezultatų. Nurodė, kad, gyvendama su motina, o kai jos nėra – seneliais, S. yra viskuo aprūpinta (turi instrumentus, kuriais groja : joniką, smuiką). Turi atskirą kambarį ir jaučiasi laiminga.
Liudytoja A. T. , kuri dirba Marijampolės PSPC psichologe, parodė, kad nuo 2018-03-07 S. D. lankosi pas ją, nes vaikų psichiatras nukreipė psichologo konsultacijai dėl nesutarimų šeimoje (kitos patikslintos problemos), ko pasekoje vaikas patyrė psichologinį stresą, kuris yra tolygus traumai, nes tėvas padavė į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. N. S. dar išlieka dėl gręsiančios gyvenamosios vietos pakeitimo, bylos procesas nesibaigęs. Parodė, kad dabartinė aplinka , kurioje gyvena S. yra gera, mergaitės ryšiai su motina itin stiprūs (sakiusi, jog bendrauja kasdien per skaipą). Parodė, kad nepilnametė S. yra adekvati, ji nori gyventi ten, kur gyvena iki šiolei. Trūksta ryšio ir rūpestingumo iš tėvo pusės. Mergaitę palydo golbėja (močiutė). Partodė, kad S. psichinę įtampą kelia neaiški perspektyva, vaikas emociškai yra blaškomas, o gerai jaučiasi dabartinėje aplinkoje.
L. Ž. Ž., kuri buvo S. pradinių klasių mokytoja Šv. Sicilijos gimnazijoje, parodė, kad 5-erius metus mokė šią mergaitę nuo pradinės. Mergaitė mokėsi puikiai nuo 6-erių metų amžiaus. Parodė, kad pradinėse klasėje dažniausiai į mokyklą ateidavo mama, tačiau rūpinosi ir tėtis, o nuo šeimos skilimo momento tėvas nebesilankė mokykloje, tik 4-oje klasėje buvo 1 kartą.
Liudytoja I. J., kuri nuo 2017-09 yra S. auklėtoja, parodė, kad S. geba aiškiai išreikšti savo nuomonę, elgiasi adekvačiai, nemeluoja. Parodė, kad iš socialinės pedagogės bendravimo su Saule žino, jog mergaitė nori su tėčiu daugiau kur nors išvykti viena. Be to, S. sakė, kad dabar nieko nenori keisti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta du kartus, tai yra : šio teismo 2011-02-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir šio teismo 2015-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta taip pat abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių. Abiem atvejais teismo sprendimais šalių dukros S. D., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. D.. Šio teismo 2015-06-11 sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių tėvas (ieškovas) įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį, nustatant, jog išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys D. D.. A. D. D. nuo 2016 m. pradžios dirba Norvegijoje, todėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (tėvų prašymu) nustatyta S. D. laikinoji globa nuo 2016-01-22 iki motinos sugrįžimo į Lietuvą, o globėja paskirta tretysis asmuo S. P. (mergaitės senelė - atsakovės motina). Šalių dukra S. D., g. (duomenys neskelbtini), mokosi Šv.Cecilijos gimnazijoje 5-oje klasėje, yra klasės seniūnė, charakterizuojama puikiai: vidurkis - 9,75, kūrybiška asmenybė (muzikos, dailės pamokų darbuose ir rašiniuose), aktyvi, atsakinga, siekia aukštų mokymosi rezultatų, pavyzdingo elgesio, linksma, energinga; gyvena su seneliais, kurie nuolat domisi anūke.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus . Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi .
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu , teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai . Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus . Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ).
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais ( Teismų praktika 17, p. 357-360).
Nagrinėjamu atveju nepilnametė S. D. apklausos metu – tai yra 2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu, būdama 11-kos metų amžiaus, aiškiai išreiškė norą gyventi su mama, o jei nesant su močiute. Šį savo norą motyvavo glaudesniu ryšiu su motina (šis ryšys akivaizdžiai perteiktas pačios S. mokykloje parašytame eilėraštyje mamai Motinos dienos proga, kurį išsaugojo ir teismui pateikė jos pradinių klasių mokytoja Ž. Ž.: atkreiptinas dėmesys, kad eilėraštį mergaitė parašė 3-ioje klasėje, tai yra nežinant apie šios bylos iškėlimą ateityje – po pusantrų metų) ir aplinka, kurioje gyvena ( kai mama išvykusi dirbti į Norvegiją), bei tarpusavio nesusikalbėjimu/nesupratimu jos ir tėvo santykiuose (208-04-17 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 13:01:03 iki 13:14:35 - mergaitė verkdama teisme sako: nesuprantu kaip jis su manim taip gali elgtis?). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. D. būtų nepakankamai brandi motyvuoti savo norą gyventi su mama (atsakove), o jai išvykus dirbti - su močiute (globėja). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų (charakteristika), liudytojomis apklaustų psichologės A. T., S. pradinių klasių mokytojos Ž. Ž., dabartinės 5-tos klasės auklėtojos I. J. parodymų nustatyta, kad šalių dukra S.yra pakankamai brandi savarankiškai motyvuoti savo nuomonę. Vadovaujantis teismų praktika, teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo klausimą, taip pat turi nustatyti ir atsižvelgti į santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, pirmiausia turi sužinoti paties vaiko pažiūras į jo santykius su tėvais, taip pat remdamasis kitais įrodymais nustatyti šių santykių pobūdį. Teismas turi įvertinti, kokie santykiai susiklostė tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, t. y. ar tie santykiai paremti vien tik vaiko pavaldumu tėvui (motinai) ar abipuse meile ir pagarba. Jei santykiai yra konfliktiški, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su šiuo tėvu (motina) neatitinka vaiko interesų, išskyrus tuos atvejus, kai pats vaikas yra linkęs į konfliktus ar negeri santykiai yra susiklostę su abiem tėvais. Iš atsakovės aiškinimo, psichologės aiškinimo, liudytojų parodymų, nustatyta, kad atsakovės santykiai su dukra Saule yra itin glaudūs, šilti ir pakankamai rūpestingi, o ieškovas dukrai savo elgesiu, iškeliant bylą dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo su juo (ieškovu), kaip paaiškino psichologė teisme, sukėlė psichologinį stresą (ją kankina nerimas dėl ateities, nes dabartinė jos aplinka jai gera: mokosi labai gerai, yra aktyvi, energinga ir kt.) ir ji (S.) nenori jos (aplinkos) keisti, tačiau bendrauti tik su tėvu mergaitė norinti. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tarp ieškovo ir jo dukros šiuo metu susiklostė tarpusavio nesusikalbėjimo, nesupratimo santykiai. Duomenų, kad ieškovas galėtų geriau nei atsakovė, o šiai esant išvykusiai į darbą užsienyje - jos motina (tretysis asmuo), pasirūpinti dukra, jai gyvenant su ieškovu, byloje nepateikta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad dukra, reikšdama savo nuomonę, yra įtakota aplinkos, kurioje gyvena. Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad, atsižvelgus į S. D., kuri yra pakankamai brandi motyvuoti savo norą, - išreikštą norą gyventi su motina (atsakove), o jai esant darbe užsienyje - su močiute (globėja), o su tėvu (ieškovu) – bendrauti, šalių dukros S. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka jos interesus, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistina : atsakovei 350 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 93 str. 1 d. ), valstybei 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo,
Priteisti iš ieškovo N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 15,70 Eur (penkiolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.