Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1197-253/2011

2011 m. gruodžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi V. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir „BTA“ ADB filialui Lietuvoje, tretiesiems asmenims D. M., K. M., dėl įpareigojimo grąžinti išieškotas sumas ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR CPK 301 str.). Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio protokolas yra netikslus. LR CPK 170 str. 5 d. numato, kad teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. 2011 m. kovo18/28 d. teismo posėdžio protokolas baigtas spausdinti ir pasirašytas 2011-03-28 (b. l. 114-115). Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo (LR CPK 171 str.). Apeliantas nurodė, kad 2011-03-30 pakartotinai nuvyko į teismą bei susipažino su teismo posėdžio protokolu. Nustatyta, kad apeliantas turėjo galimybę pareikšti rašytines pastabas dėl šio protokolo, nepažeidžiant įstatymo šių veiksmų atlikimui nustatyto trijų darbo dienų termino, tačiau rašytinių pastabų dėl į protokolą neteisingai įrašytų įrašų ir siūlymų, kaip turi būti įrašyta, nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į apeliacinio proceso paskirtį, dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad antstolė nepagrįstai priėmė ne išieškotojo K. M., o jo žmonos D. M. pateiktą prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą. LR CPK 650 str. 1 d. numato, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti LR CPK 57 str. nustatyta tvarka (LR CPK 599 str. 1 d.). Aplinkybę, kad išieškotojo žmona D. M., pateikdama antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą neturėjo išieškotojo įstatymų nustatyta tvarka išduoto ir įforminto įgaliojimo jos vyro vardu pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvirtino ir pats išieškotojas, ir jo žmona D. M.. Nagrinėjamu atveju gali būti taikytina LR CK 2.149 str. nuostata, numatanti atstovavimą reglamentuojančių normų taikymą ir tuo atveju, kai asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus. Byloje nustatyta, kad išieškotojas K. M. į antstolės kontorą atvyko kartu su žmona ir, kadangi nebuvo pasiėmęs akinių, liepė jai pasirašyti. Bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai K. M. ir D. M. patvirtino, kad gyvena santuokoje, veda bendrą ūkį ir žmona įvairiose įstaigose tvarko vyro reikalus, susijusius su dokumentais. Nustatyta, kad ir po ginčijamo veiksmo atlikimo K. M. žmonai patiki jį atstovauti – yra suteikęs įgaliojimą veikti jo vardu. Įvertinus išieškotojo santuokoje susiklosčiusius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad D. M. vykdė pareigą prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Remiantis bylos duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymais darytina išvada, kad K. M., į antstolės kontorą atvykęs kartu su žmona, žmonos atliktą veiksmą – vykdomojo rašto pateikimą vykdyti pasirašant – patvirtino, todėl konstatuotina, kad vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti pagrįstai.

Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (LR CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (LR CPK 657 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-05-12 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, t. y. per 10 dienų nuo raginimo gavimo, bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas registruotu laišku išsiuntė 2009-05-14 skolininko gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus laiško įteikti skolininkui, 2009-05-18 paliktas pranešimas, iki 2009-05-25 laiškas pagal paliktą pranešimą iš pašto skyriaus neatsiimtas (v. b. Nr. 0074/09/14223 b. l. 4-6). LR CPK 604 str. numatė, kad procesiniai dokumentai, proceso dalyviams siunčiami registruotu laišku ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus LR CPK 660 str. numatytą atvejį. LR CPK 660 str. reglamentuoja raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo procedūrą, kai skolininko buvimo vieta yra nežinoma, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. Taigi šioje byloje antstolė nepagrįstai skolininko registruoto laiško neatsiėmimą iš pašto skyriaus prilygino atsisakymui priimti dokumentą, o šį – dokumentų priėmimui. Antstolė privalėjo pakartotinai išsiųsti raginimą arba vadovautis tuo metu galiojusia bendrąja įstatymo nuostata ir konstatuoti, kad yra vienas ar keli LR CPK 660 str. 1 d. nurodyti atvejai ir raginimą įvykdyti sprendimą skelbti vietos laikraštyje. Antstolė šių veiksmų neatliko ir tuo pažeidė raginimo įteikimo tvarką.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti – privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Nagrinėjamoje byloje vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje Nr. 2-10-474/2008. Civilinės bylos Nr. 2-10-474/2008 medžiaga nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimu iš ieškovo V. R. K. M. priteista 227 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-08 nutartimi atmestas K. M. apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. V. R. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, taigi jam buvo žinomos jo prievolės. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-08 nutarties kopija V. R. išsiųsta 2009-04-16, byloje nustatyta, kad apeliantas į komandiruotę išvyko tik 2009-05-29. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat neginčijo nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, vykdomasis dokumentas grąžintas teismui (c. b. Nr. 2-10-474/2008, b. l. 155), į šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumą bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad 227 Lt iš ieškovo sąskaitos antstolės iš esmės išieškota pagrįstai. Apeliantas nepateikė duomenų, kad antstolės išieškotos ginčo piniginės lėšos buvo darbdavio pervesti komandiruotpinigiai (LR CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė LR CPK 739 str. 2 p.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė 2009-06-08 apskaičiavo vykdymo išlaidas ir išsiuntė skolininkui V. R. siūlymą sumokėti 403 Lt vykdymo išlaidų, registruotas laiškas skolininkui neįteiktas, pagal paliktą pranešimą iš pašto skyriaus neatsiimtas; 2009-06-11 iš skolininko sąskaitos nurašyta 181,14 Lt suma, 2009-06-16 – 448,86 Lt suma (v. b. Nr. 0074/09/14223 b. l. 11-13, 21). Remiantis vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusia LR CPK 611 str. 1 d. nuostata, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolė, apskaičiavusi vykdymo išlaidas, turėjo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodomas išlaidų dydis ir pasiūloma per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkui šių sumų nepervedus, antstolė pareiškimu, nurodydama apskaičiuotas išieškotinas sumas, turėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydama tas sumas priteisti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad antstolė pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir vykdymo išlaidas iš apelianto išieškojo neteisėtai. Nors antstolė ir turi teisę kreiptis į teismą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų priteisimo, tačiau, nustačius, kad vykdymo išlaidos buvo išieškotos iš skolininko banko sąskaitos pažeidžiant vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką taip iš esmės pažeidžiant skolininko interesus, neteisėtai išieškotos 403 Lt vykdymo išlaidos grąžintinos ieškovui (LR CK 6.145 str. 1 d.).

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1 000 Lt, draudžiama privalomuoju draudimu (LR Antstolių įstatymo 17 str. 1 d.). Vyriausybės 2004-08-12 nutarimo Nr. 957 „Dėl antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ 10.1 p. nurodyta, kad neturtinė žala nėra draudiminis įvykis. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudikui „BTA“ ADB filialui Lietuvoje jokia atsakomybė nekyla.

Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo – pareigūnas, vykdantis valstybės jam perduotų dalį valdžios funkcijų: vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolių įstatymo 16 str. numato, kad už padarytą žalą antstolis atsako asmeniškai. Antstolės atsakomybė turi būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (LR CK 6.263 str.). Nagrinėjamoje byloje antstolės veiksmuose buvo nustatyti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai. Konstatavus antstolės veiksmų neteisėtumą, taip pat konstatuotina ir antstolės kaltė, kadangi pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 str. 1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad neturinę žalą patyrė dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdymo procese, t. y. antstolei vykdant skolos išieškojimą, ieškovas komandiruotės užsienyje metu negalėjo naudotis užblokuota banko sąskaita, neturėdamas grynųjų pinigų negalėjo nusipirkti maisto – buvo priverstas badauti ir patyrė stresą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (LR CK 6.250 str. 1 d.), kuriuos lėmė būtent neteisėti antstolės veiksmai – nepagrįstas banko sąskaitos areštas bei neteisėtai išieškotos pinigų sumos, kuriomis ieškovas negalėjo naudotis komandiruotės užsienyje metu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai, taip pat neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo pateiktais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. išaiškinimais, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatyme nustatyti, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir tą žalą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos antstolės, jai netinkamai vykdant pavestas funkcijas, atlyginimo, teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisia tiek tiesiogiai taikydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiek vadovaudamasis LR CK 6. 271 straipsnio 2 dalimi.

2009-06-30 UAB „Jantransa“ pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 2009-05-29 iki 2009-06-28 buvo išvykęs į komandiruotę į užsienį (b. l. 4). Bylos duomenimis apelianto banko sąskaita buvo areštuota 2009-06-08, areštas sąskaitai panaikintas 2009-06-17 (v. b. Nr. 0074/09/14223, b. l. 16, 19). Ieškinyje nurodoma, kad pinigus iš savo asmeninės sąskaitos V. R. išsigryninti bandė 2009-06-15. Konstatuotina, kad būtent nuo šios dienos ieškovas dėl nepagrįsto sąskaitos arešto ir nepagrįstai išieškotų lėšų patyrė nepatogumų. Komandiruotės metu dėl antstolės neteisėtų veiksmų ieškovas nepagrįstai negalėjo naudotis 630 Lt suma. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas antstolės R. V. atsakomybei atsirasti (LR CK 6.246 – 6.250 str.), apeliantui V. R. iš atsakovės antstolės R. V. priteistina 200 Lt neturtinės žalos.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolė pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nenustačius pagrindų bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimas keistinas – sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas kaip nepagrįstas naikintina ir ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės antstolės R. V. priteistina 403 Lt išieškotų vykdymo išlaidų bei 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šalims atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 5 d.). Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus iš atsakovės antstolės R. V. ieškovui V. R. priteistina 12 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir už apeliacinį skundą (b. l. 12, 129) (LR CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui V. R. iš atsakovės antstolės R. V. 403 Lt išieškotų vykdymo išlaidų bei 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės antstolės R. V. 12 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir už apeliacinį skundą ieškovui V. R..