Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus, dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu prašymu prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) visus reikalingus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. A. turėtą 3 ha žemę, kuri pagal iki 1940 m. liepos 22 d. administracinį suskirstymą buvo (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-882/2014).

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis) (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014).

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai – į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Byloje nustatyta, jog pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą L. O. S. įstatymu nustatyta tvarka ir terminais, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (prašymas pateiktas 1991 m. lapkričio 25 d.). Byloje pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo motina L. O. S. (A.) yra J. A. dukra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą L. O. S. teisių perėmėjas, turi teisę nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o kreipdamasis į teismą, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių L. O. S. įstatymo nustatytu terminu – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vaškų apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo J. A. nuosavybės valdymo faktą patvirtinantį dokumentą – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. sausio 16 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas pagal L. O. S. 1994 m. gruodžio 12 d. prašymą. Šio pažymėjimo duomenys patvirtina, kad Biržų apskrities savivaldybės archyviniame fonde, 1928-1929 m. byloje (duomenys neskelbtini) ūkininkų, kuriems reikalinga paskola 1929 m. pavasario sėjai sėkloms įsigyti, 1928 m. sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini) gyventojas A. J. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); skiltyje ,,bendras žemės plotas ha“ įrašyta ,,3“. Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus Vaškų seniūnija 2000 m. gegužės 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai nurodė L. O. S. pateikti nuosavybės valdymo faktą įrodančius dokumentus. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. O. S. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė papildomų dokumentų patvirtinančių J. A. nuosavybės valdymo faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo A. S. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad L. O. S. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo senyvo amžiaus, nuo 2000 m. turėjo sveikatos problemų su kojomis, o nuo 2017 m. lapkričio 23 d. jai buvo nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo asmens, kuris motinai galėtų padėti gauti ir pateikti NŽT reikalingus dokumentus, nes motina gyveno su neįgalia dukra, o pats pareiškėjas ilgą laiką, t. y. 17 metų gyveno Vokietijoje, į Lietuvą sugrįžo tik likus maždaug pusę metų iki motinos mirties. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, priėmęs L. O. S. palikimą, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į NŽT Pasvalio skyrių, o po to į advokatą ir į teismą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pretendentės L. O. S., o vėliau ir pareiškėjo elgesys buvo nulemtas objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių, veiksnių, sukliudžiusių pretendentei L. O. S. ir pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus taip pat pažymi ir tai, kad šioje byloje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, kuris administravo nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, nesivadovavo gero administravimo principu, kuris suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti. Byloje nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. sausio 16 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo L. O. S. tėvas J. A. turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo žinomas ne tik L. O. S., tačiau ir Pasvalio rajono Vaškų apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Teismo vertinimu, viešojo administravimo subjekto, kuris įgyvendino nuosavybės teisių atkūrinimo teisinius santykius, veiksmai, kuriais L. O. S. 2000 m. gegužės 2 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus Vaškų seniūnijos pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pateikti valdymo faktą įrodančius dokumentus, nagrinėjamu atveju vertintini, kaip pertekliniai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumą bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises, kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius buvusio žemės savininko žemės valdymą nuosavybes teise praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. prašymą tenkinti.

Atnaujinti A. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus tikslu mirusios L. O. S. vardu atkurti nuosavybės teises į galimai J. A. nuosavybės teise valdytą 3 ha, kuri iki 1940 metų nacionalizacijos pagal tuometinį administracinį suskirstymą buvo (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.