Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai, suinteresuoto asmens pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jie turėjo dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu taip pat nuo 1998 m. rugpjūčio 28 d. registruotas žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog įsiskolinimo už nurodytą nekilnojamąjį turtą sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

5. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

6. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, į bylą pateikta sodininkų bendrijos pažyma, valstybės įmonės Registrų centro išrašai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio V. Š. mirties perėmė jo asmeninius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties, pareiškėja liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktinu, mokėjo mokesčius, rūpinosi ir jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu turtu, valdo šį turtą kaip savo iki šiol. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Notaro pažyma patvirtina, kad V. Š. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo, galintis pretenduoti į pareiškėjos sutuoktinio turtą, prieštaravimų nepareiškė.

7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š. po savo sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (2,34 Eur) yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.