- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- I-1496-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00253-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- B. L. T.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovėms Jurgitai Tomkutei ir Daliai Praniulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2D-20395-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimą „Dėl malkinės galimai savavališkos statybos“ išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas V. V. į teismo posėdį neatvyko, pareiškėjui buvo išsiųstas teismo šaukimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau teismo šaukimas nebuvo įteiktas, kadangi pareiškėjas jo neatsiėmė pašte (114 b. l.). Pareiškėjui V. V. teismo posėdyje atstovavo tinkamai įgaliotas atstovas advokatas Andrius Kazakevičius, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovaujamajam pareiškėjui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Jurgita Tomkutė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su pareiškėju bendravo, jam buvo žinoma apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pareiškėjas sakė, jog nedalyvaus teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. patikslintame skunde (40–42 b. l.) nurodė, kad 2015-12-29 raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 2D-20395-(19.2) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo V. V. apie du priimtus sprendimus, t. y. apie tai, kad 2014-07-03 surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 laikomi įvykdytais, ir apie tai, jog pranešimo „Dėl malkinės galimai savavališkos statybos“ nagrinėjimas yra nutrauktas. Pareiškėjas mano, kad dalis atsakovo priimtų sprendimų yra nepagrįsti. Kadangi B. L. T. realiai įvykdė 2014-07-03 surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PRN-60-140703-00021, t. y. neteisėtai pastatyta ir į pareiškėjui nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą įsiterpusi malkinė buvo nugriauta, todėl to pareiškėjas neginčija. Nurodė, kad atsakovo priimtas sprendimas dėl 2014-07-03 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-60-140703-00022 (toliau – Nurodymas) pripažinimo įvykdytu yra neteisėtas. Kaip matyti iš Nurodymo turinio, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą sandėlį, t. y. nuardyti stogo ir sienų dangą, demontuoti vartus, išardyti medines stogo ir sienų konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Minėto Nurodymo priėmimo pagrindas buvo tai, kad statinys pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype ir neturint žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Atsakovo vertinimu, trečiajam suinteresuotam asmeniui 2015-03-09 nusipirkus valstybinės žemės sklypą Nurodymas buvo įvykdytas. Pareiškėjas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, nes Nurodymas realiai nebuvo įvykdytas jame nurodytu būdu. Šiuo atveju būtų galima diskutuoti tik apie tai, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui įsigijus valstybinės žemės sklypą išnyko Nurodymo priėmimo pagrindai. Tačiau net ir tokiu atveju statinys sandėlis vis tiek buvo pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype bei neturint žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo, o tai reiškia, kad buvo pastatytas neteisėtai. Šiuo atveju statinio pastatymo nesuformuotame valstybinės žemės sklype aplinkybė yra svarbi, kadangi sudėtinga nustatyti statinio statytojo ir/ar savininko tapatybę (juridiškai žemės sklypo savininkas yra laikomas ir statinių savininku, jei viešuose registruose nėra nurodoma kitaip), statinio buvimo vietos atstumą iki kaimyninių sklypo ribų (ši aplinkybė reikšminga sprendžiant klausimą dėl reikalingumo gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus mažinti minimalų atstumą). Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovo sprendimas pripažinti Nurodymą įvykdytu yra neteisėtas. Kaip matyti iš skundžiamo rašto, atsakovas konstatavo, jog malkinė jau buvo pastatyta 2014-10-27, dėl to pareiškėjo sutikimas pagal LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą nebereikalingas. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, nes minimos malkinės statyba prasidėjo ne 2014 m., bet 2015 metais. Kita vertus, jeigu atsakovas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl malkinės statybos pradžios 2014 m., tai statinio statyba buvo pradėta nesuformuotame valstybinės žemės sklype bei neturint žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2015-03-09. Tai šalina mažareikšmiškumo sąlygą. Pareiškėjas mano, jog atsakovo sprendimas dėl tyrimo nutraukimo yra neteisėtas.
Pareiškėjo V. V. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. palaiko patikslintą skundą. Nurodė, kad byloje yra atsakovo pateikti du savavališkos statybos aktai trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl malkinės ir dėl ūkinio pastato. Buvo surašyti privalomieji nurodymai, pagal kuriuos B. L. T. turėjo pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Kaip nurodė atsakovas, buvo dvi alternatyvos – nugriauti statinius arba gauti asmens, kuris valdė žemę, sutikimą dėl statybų. B. L. T. pasielgė kitaip – ji nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kuriame buvo statiniai. Atsakovas 2015 m. gruodžio mėn. informavo pareiškėją apie tai, kad B. L. T. įsigijo žemę, todėl laikoma, kad ji įvykdė privalomuosius nurodymus, kad pašalino pasekmes nurodytu būdu. Faktiškai vertinant situaciją sutinka, kad priežastis, dėl ko buvo surašyti privalomieji nurodymai, išnyko, tačiau situaciją vertinant teisiškai turėjo būti nugriauti statiniai arba turėjo būti gautas sutikimas dėl statybų. Mano, kad B. L. T. tapus žemės savininke privalomieji nurodymai, savavališkos statybos aktai turėjo būti naikinami kitokiu pagrindu (pvz., išnykus jų surašymo teisėtumui ir panašiai). Nurodymai nebuvo įgyvendinti juose nurodytu būdu. Nurodė, kad B. L. T. 2015 m. statinį nugriovė ir naudodama dalį medžiagų iš nugriauto statinio pastatė naują statinį. Pagal Statybos įstatymo 53 straipsnį, pažeista teisė neginama, jei asmuo per vienerius metus nuo statybos pradžios nesikreipia raštišku skundu į instituciją arba patį statytoją. Pareiškėjas, matydamas, kad B. L. T. perstatė statinį, t. y. atliko buvusio statinio rekonstrukciją, papildomai į instituciją raštu nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad statinys privalės būti nugriautas, nes nebuvo įvykdytas privalomasis nurodymas. Jei pareiškėjas 2014 m. būtų gavęs pranešimą iš inspekcijos apie tai, kad B. L. T. pašalino savavališkos statybos pasekmes, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, būtų raštiškai kreipęsis į inspekciją ir informavęs, kad savavališkai yra pastatytas kitas statinys. Šiuo metu yra situacija, kad teisėta statyba yra laikoma ne malkinė, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas, bet naujai pastatytas statinys. Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad skundžiamame rašte nurodyta, jog 2014-07-03 surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 laikomi įvykdytais dėl to, jog B. L. T. nusipirko valstybinės žemės sklypą. Nurodymai nebuvo įgyvendinti juose nurodytu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime (47–50 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2014 m. birželio 23 d. statytojai B. L. T. (toliau – statytoja) buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-60-140623-00019 ir Nr. SSA-60-140623-00019 už tai, kad neturėdama statybą leidžiančio dokumento, t. y. žemės sklypo savininko sutikimo, pastatė I grupės nesudėtingus pastatus malkinę ir sandėlį. Malkinė buvo pastatyta apie 2007–2011 metus, o sandėlis apie 2000 metus. 2014 m. liepos 3 d. inspekcijos Šiaulių skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau –Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi, surašė statytojai privalomuosius nurodymus Nr. PRN- 60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022, kuriuose nustatė terminą iki 2015 m. sausio 4 d. nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą malkinę ir sandėlį bei sutvarkyti statybvietę. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. To paties įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja inspekciją. Taigi, matyti, kad statytoja iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos turėjo dvi alternatyvas: nugriauti savavališkai pastatytus malkinę ir sandėlį bei sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tokiu būdu gavus statybą leidžiantį dokumentą įteisinti savavališkai pastatytus pastatus. 2015 m. sausio 5 d. inspekcijos Šiaulių skyrius pratęsė statytojai surašytų privalomųjų nurodymų terminus iki 2015 m. balandžio 4 d., nes statytoja nurodė, kad tvarkosi žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir užsitęsė dokumentų rengimas Nacionalinėje žemės tarnyboje. 2015 m. kovo 24 d. inspekcijos Šiaulių skyrius gavo statytojos pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2015 m. kovo 9 d. statytoja įsigijo žemės sklypą ir pateikė žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 6 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingų statinių statybai nuosavybės teise valdomame žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai šių pagalbinių ūkio pastatų (malkinės ir sandėlio) statyba nebėra savavališka, todėl statytojai Šiaulių skyriaus 2014-07-03 surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 laikomi įvykdytais. Būtent įgijus nuosavybės teise žemės sklypą išnyko pareiga gauti žemės sklypo savininko sutikimą (kurio neturėjimas lėmė savavališkos statybos faktą), nes statytoja pati tapo žemės sklypo savininke, todėl tokiu būdu I grupės pastatas laikomas įteisintu ir pareiškėjo atstovo skunde nurodyti vertinimai yra neteisėti ir prieštarauja aukščiau minėtiems teisės aktams. Inspekcijos Šiaulių skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistė, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, patikrino pareiškėjo pranešime išdėstytas aplinkybes dėl malkinės galimai savavališkos statybos ir surašė 2015-12-28 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-2895-(19.2). Tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, prie ribos su gretimu žemės sklypu, pastatyta medinių konstrukcijų malkinė. Pastato ilgis – 4,85 m, plotis kiemo fasade – 1,6 m, galiniame fasade – 1,10 m, aukštis – 2,90 m. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 eilute tokių išmatavimų pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Reglamento 6 priedas nustato atvejus, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui. Šio priedo 2.1 punkte nurodyta, kad privaloma turėti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (malkinė) nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę, todėl pastato statybai neprivaloma rengti statinio projekto ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo rašytinio pritarimo statinio projektui. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Šio straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad šie sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Pagal statytojos paaiškinimą ir pateiktus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto duomenis buvo nustatyta, kad 2014-10-27 malkinė jau buvo pastatyta. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina inspekcijos viršininkas. Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių“ 43.1 punkte nurodoma, kad mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pranešimo dėl naujos malkinės galimai savavališkos statybos nagrinėjimas Šiaulių skyriuje buvo nutrauktas ir pasiūlyta iškilusius nesutarimus su statytoja spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis. Inspekcijos Šiaulių skyrius pareiškėjo skundą išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų terminų ir procedūrų, todėl nėra jokio pagrindo naikinti inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimą ir įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015-12-11 pranešimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius taip pat pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo (117–121 b. l.). Prašo priteisti iš pareiškėjo V. V. 6,51 Eur kelionės išlaidų, patirtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei D. Praniulienei vykstant tarnybiniu automobiliu į teismo posėdį.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Jurgita Tomkutė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo, atliko tikrinimus, kurių metu buvo nustatyta, kad malkinę B. L. T. nugriovė, o vietoje jos pasistatė mažesnių išmatavimų statinį, nors atstumas iki kaimyninio sklypo buvo per mažas. Tai buvo naujas statinys ir dėl jo skundų iš pareiškėjo atsakovas nėra gavęs. Kadangi skundų nebuvo, atsakovas patikrinimų neatliko. Gavus pareiškėjo skundą buvo konstatuota, jog yra statinys. Pareiškėjui raštu buvo paaiškinta, kas yra įstatymiškai reglamentuota. Jei asmuo žemės sklypą valdo nuosavybės teise, jam nereikalingas joks leidžiantis statybą dokumentas, išskyrus kaimyno sutikimą. Tačiau kaimynas savo teises bei interesus turi ginti laiku.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Dalia Praniulienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad B. L. T. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, po to ji įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą ir neprivalėjo dar papildomai gauti sutikimą statybai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. T. atsiliepime (103–104 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1998 m. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu. 2000 m. buvo pastatytas sandėlis, 2010 m. prie ūkio pastato buvo pristatyta malkinė. Dėl neteisėtai pastatytos malkinės buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-60-140703-00021, kuris buvo įvykdytas nugriaunant malkinę. 2014-07-03 buvo surašytas kitas privalomasis nurodymas Nr. PRN-60 140703-00022, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą sandėlį. Minėto nurodymo pagrindu buvo tai, kad jis yra pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype ir neturint žemės sklypo savininko (tuo metu – valstybės) ar valdytojo sutikimo. Pats pastatas – sandėlis vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo nuostatomis, priklauso 1 grupės nesudėtingiems statiniams, todėl nuosavybės teise valdomame žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Kadangi turėjo galimybę, kaip pastatų (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) savininkė, išsipirkti iš valstybės žemės sklypą, tai padarė, ir 2015 m. kovo 9 d. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pirko 0,0312 ha ploto žemės sklypą. Todėl Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nebereiškė pretenzijų dėl sandėlio savavališkos statybos. Pats pareiškėjas taip pat neturi teisėto pagrindo reikalauti nugriauti nesudėtingą statinį – sandėlį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Šio straipsnio 25 dalyje nurodyta, kad šie sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Kadangi sandėlis buvo įgytas kartu su pagrindiniais statiniais 1998 metais, yra praleistas senaties terminas reikšti dėl jo statybos pretenzijas. Kadangi šis statinys yra nesudėtingas, stovi jos žemėje, todėl Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pretenzijų reikšti taip pat negali. Be to, pažymėjo, kad malkinė yra nugriauta.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikėjo patikslintu skundu nesutinka. Nurodė, kad naują malkinę pastatė nesilaikydama atstumo nuo gretimo sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. V. patikslintas skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau ir – Inspekcijos Šiaulių skyrius) 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius 2014 m. birželio 23 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-60-140623-00019 (17–21 b. l.) ir Nr. SSA-60-140623-00020 (23–27 b. l.), kuriuose atitinkamai nustatė, kad malkinė ir sandėlis valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti savavališkai, o būtent, neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, surašė statytojai 2014 m. liepos 3 d. privalomuosius nurodymus Nr. PRN-60-140703-00021 (11–12 b. l.) ir Nr. PRN-60-140703-00022 (13–14 b. l.), kuriuose nustatė terminą iki 2015 m. sausio 4 d. nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą malkinę ir sandėlį bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Šiaulių skyrius 2015 m. sausio 5 d. sprendimais (78–79 b. l.) pratęsė pastarųjų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2015 m. balandžio 4 d., nes statytoja nurodė, jog tvarkosi žemės sklypo nuosavybės dokumentus (75–76 b. l.). 2015 m. kovo 24 d. Inspekcijos Šiaulių skyriuje gautas B. L. T. pranešimas, kad 2015 m. kovo 9 d. sudaryta žemės pirkimo sutartis, žemės sklypas įregistruotas, kartu su pranešimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis B. L. T. nuosavybės teisę nuo 2015 m. kovo 19 d. (81–84 b. l.). Pareiškėjas V. V. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su 2015 m. gruodžio 11 d. prašymu informuoti, ar B. L. T. pakartotinai kreipėsi dėl 2014 m. liepos 3 d. surašytų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 įvykdymo termino pratęsimo, taip pat pranešė, jog B. L. T., pažeisdama teisės aktuose nustatytus minimalius užstatymo atstumus iki jo sklypo ribos, pastatė naują statinį (7 b. l.). Ginčijamu 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2D-20395-(19.2) atsakovas informavo pareiškėją, jog 2014 m. liepos 3 d. surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 laikomi įvykdytais, taip pat informavo, jog pranešimo dėl malkinės galimai savavališkos statybos nagrinėjimas yra nutrauktas, kadangi inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su tuo, kad skundžiamame akte nurodyta, jog 2014-07-03 surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 ir Nr. PRN-60-140703-00022 laikomi įvykdytais dėl to, jog B. L. T. nusipirko valstybinės žemės sklypą. Minėti nurodymai nebuvo įgyvendinti juose nurodytu būdu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad neginčija to, jog 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-60-140703-00021 (11–12 b. l.) buvo įvykdytas, kadangi B. L. T. neteisėtai pastatytą ir į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpusią malkinę nugriovė. Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo 2015 m. gruodžio 11 d. prašymo, pateikto Inspekcijos Šiaulių skyriui, pareiškėjas informuoja, jog B. L. T. malkinę nugriovė, tačiau naudodama naujas statybines medžiagas pastatė naują malkinę pažeisdama minimalius užstatymo atstumus iki pareiškėjo sklypo ribos. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad B. L. T. 2015 m. malkinę nugriovė ir naudodama dalį medžiagų iš nugriautos malkinės pastatė naują statinį. Be to, Inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovė Jurgita Tomkutė teismo posėdžio metu nurodė, jog malkinę B. L. T. nugriovė, o vietoje jos pasistatė mažesnių išmatavimų statinį, nors atstumas iki kaimyninio sklypo buvo per mažas. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. T. atsiliepime taip pat nurodė, kad malkinę nugriovė, o posėdžio metu patvirtino, kad naują malkinę pastatė nesilaikydama atstumo nuo gretimo sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, jog visų bylos šalių paaiškinimai dėl malkinės nugriovimo ir naujo statinio statybos sutampa, bei įvertinus 2014 m. birželio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-60-140623-00019 (17–22 b. l.) ir 2015 m. gruodžio 28 d. statybos patikrinimo akte (87–94 b. l.) nustatytus malkinės išmatavimus, galima konstatuoti, jog malkinė buvo nugriauta, o 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-60-140703-00021 (11–12 b. l.) buvo įvykdytas jame nurodytu būdu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas skundžiamame 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 laikomas įvykdytu dėl to, jog B. L. T. nusipirko valstybinės žemės sklypą.
Pareiškėjas taip pat mano, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas dėl 2014-07-03 surašyto privalomojo nurodymo Nr. PRN-60-140703-00022 pripažinimo įvykdytu yra neteisėtas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad sandėlis, kurį nurodymu Nr. PRN-60-140703-00022 buvo reikalauta nugriauti, buvo pastatytas valstybinėje žemėje, neturint statybą leidžiančio dokumento. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; 6) norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus savavališkai pastatyto statinio (sandėlio) parametrus, matyti, kad jis priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelė). Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktas numato, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad statinys yra tokioje teritorijoje, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nėra privalomas, ir statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. L. T. nuo 2015 m. kovo 19 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (82–84, 95–97 b. l). Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad B. L. T. privatizavus valstybinę žemę, kurioje buvo savavališkas statinys (sandėlis), ji iš esmės gali būti laikoma tinkamai įgyvendinusi statytojos teisę, kadangi jokie kiti statybą leidžiantys dokumentai, nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, pagal statinio pobūdį daugiau nereikalingi, t. y. savavališka statyba tokiu būdu įteisinta. Byloje nepateikta duomenų, kad tokios paskirties naujo statinio statyba nurodytoje vietoje negalima ar prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi savavališkos statybos įteisinimas iš principo yra galimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad B. L. T. įgijus nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame buvo savavališkai pastatytas statinys, išnyko pareiga gauti žemės sklypo savininko sutikimą (kurio neturėjimas lėmė savavališkos statybos faktą), nes statytoja pati tapo žemės sklypo savininke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) pagrįstai nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00022 laikomas įvykdytu dėl to, jog B. L. T. nusipirko valstybinės žemės sklypą.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas V. V. Inspekcijos Šiaulių skyriui 2015 m. gruodžio 11 d. pranešė ir tai, jog B. L. T., pažeisdama teisės aktuose nustatytus minimalius užstatymo atstumus iki jo sklypo ribos, pastatė naują statinį – malkinę (7 b. l.). Ginčijamu 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2D-20395-(19.2) atsakovas taip pat informavo pareiškėją, jog pranešimo dėl malkinės galimai savavališkos statybos nagrinėjimas yra nutrauktas, kadangi inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas atsakovo sprendimas dėl tyrimo nutraukimo yra neteisėtas.
Teismo vertinimu, pareiškimo nenagrinėjimas reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t. y. nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas, o tai reiškia, kad atsakovas, palikdamas pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtu, negali nustatinėti jokių faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, susijusias su ginčo priskyrimu mažareikšmiams.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ir prašymų nagrinėjimą, 8 punkte numatyta, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina inspekcijos viršininkas. Kokie pažeidimai laikytini mažareikšmiais, nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pagal minėtų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-10 iki 2016-01-01) 43.1 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais inter alia laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: 1) statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje; 2) rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 3) įvyko ar gresia statinio avarija; 4) tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius patikrino pareiškėjo pranešime išdėstytas aplinkybes dėl naujos malkinės galimai savavališkos statybos ir surašė 2015-12-28 statybos patikrinimo aktą (87–94 b. l.). Tikrinimo metu nustatyta, kad medinių konstrukcijų pagalbinio ūkio paskirties pastatas pastatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje, pastato ilgis – 4,85 m, plotis – nuo 1,6 m kiemo fasade iki 1,1 m galiniame fasade, aukštis – 2,90 m. Įvertinus pastatyto statinio parametrus, matyti, kad jis priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelė).
Įvertinus tai, kad pareiškėjas kėlė ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto naujo statinio (malkinės), kuris priskirtinas nesudėtingiems statiniams, taip pat įvertinus tai, jog B. L. T. nuo 2015 m. kovo 19 d. privatizavo valstybinę žemę, kurioje buvo pastatytas nesudėtingas statinys, darytina išvada, jog toks ginčas pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 43.1. punktą laikytinas mažareikšmiu. Pažymėtina, jog ginčo pripažinimas mažareikšmiu nereiškia jo svarbos asmeniui nustatymo, – tai tik tam tikro pobūdžio ginčų priskyrimas nenagrinėtiniems Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 11 d. prašymą (pranešimą dėl naujo statinio) palikti nenagrinėtu. Be to, pažymėtina, kad toks pripažinimas pareiškėjui neužkerta kelio ginti savo pažeistas teises kitais teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais (pvz., kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių gynimo). Pažymėtina, kad atsakovo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) pareiškėjui buvo nurodyta, kad iškilusius nesutarimus su statytoju gali spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis.
Nors skundžiamame 2015 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) atsakovas nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-140703-00021 laikomas įvykdytu dėl to, jog B. L. T. nusipirko valstybinės žemės sklypą, tačiau vertinant šį individualaus akto trūkumą nagrinėjamos bylos kontekste, spręstina, jog jis nėra esminis, kadangi skundžiamame akte padaryta teisinga išvada, jog nurodymas Nr. PRN-60-140703-00021 laikomas įvykdytu. Išdėstytų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2D-20395-(19.2) (5–6 b. l.) nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas panaikinti minėtą administracinį aktą atmestinas kaip nepagrįstas. Antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimą „Dėl malkinės galimai savavališkos statybos“ išnagrinėti iš naujo laikytinas išvestiniu iš pirmojo, todėl taip pat netenkintinas.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo priteisti iš pareiškėjo transporto išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi atsakovas įgijo teisę gauti išlaidų, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidų; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidų už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų atlyginimą. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tik tai, jog minėtoje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtino atsakovui, kuriuo administracinėse bylose, kaip taisyklė, traukiamas viešojo administravimo subjektas, tikrai ar tariamai pažeidęs pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, prielaidas kreiptis į administracinį teismą su tokiu reikalavimu, savaime nereiškia, kad paminėtas išlaidas pareiškėjas privalo apmokėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame privatus subjektas gina savo teises. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš esmės šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 5 punkte nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Inspekcija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu (Nuostatų 6 punktas). Vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (Nuostatų 10.2 punktas). Inspekcijos viršininkas užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Inspekcijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą (Nuostatų 19.10 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-475 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 1V-133 redakcija), 7.3 ir 7.6 punktuose nurodyta, kad Skyriaus uždaviniai yra pagal kompetenciją atstovauti Inspekcijai teismuose ir ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose, taip pat kitose institucijose, kai nagrinėjami Skyriaus kompetencijai priskiriami klausimai, prižiūrėti Skyriaus naudojamas patalpas, užtikrinti efektyvų tarnybinio transporto naudojimą, spręsti kitus Skyriaus ūkio klausimus.
Viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio ginčų, yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei jos teritorinių skyrių priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Veikdamas tam tikroje viešojo administravimo srityje, subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas priteisti transporto išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą priteisti transporto išlaidų atlyginimą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.