- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- e2VP-12052-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06779-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- A. N., R. N.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. N., R. N., antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti A. N. nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinės R. N. gaunamas darbines pajamas.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0177/17/02001 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą išieškoti iš A. N. 481,36 Eur mokestinę nepriemoką (v. b. l. 2, 13). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, A. N. nedirba, pajamų negauna, banko ir kredito įstaigose piniginių lėšų neturi (v. b. l. 11). Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 1991 m. rugsėjo 28 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su R. N. (v. b. l. 12, 23). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, R. N. dirba UAB „Vomas“, gauna darbo užmokestį (b. l. 28). Nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. antstolė areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir/ar jam prilygintas pajamas, gaunamą iš UAB „Vomas“, bei jos banko sąskaitas (v. b. l. 30, 32-33, 36).
Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. sausio 23 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą (v. b. 34, 35). Atsižvelgdama į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (v. b.38).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. l. 1), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. N. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.