- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 1-40-876/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00621-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- A. P.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam V. P., nukentėjusiajai A. P., jos įstatyminei atstovei R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2012 m. lapkričio 1 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui apie 0.30 val. prie kavinės „Vakarų užuovėja“ įėjimo durų, esančios Vakarų g. 14, Gelgaudiškyje, Šakių rajone, viešoje vietoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, vieną kartą koja įspyrė nepilnametei A. P. į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies. 2012 m. spalio 31 d. atėjo į barą, nusipirko bilietą ir išėjo parūkyti. Sutiko E. M., Ž., Š. Rūkė rūkymui skirtoje vietoje, netyčia užkliudė Ž., po to prasidėjo konfliktas su M. Š.. M. užlaužė rankas ir laikė, jam norėjo spirti Š. ir jis tuo metu ruošėsi spirti Š. Tuo metu jį atitraukė, ir jis nepastebėjo kuriuo momentu įsikišo A. P., todėl jis nenorėdamas įspyrė A. Po to dėl to netyčinio įspyrimo jis pats buvo sumuštas. Dėl jo sumušimo, jis niekur nesikreipė. Jis buvo išgėręs alaus, tačiau visas aplinkybes prisimena. Jis spyrė netyčia, nes norėjo spirti ne nukentėjusiajai, o Š. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys per didelis iš pradžių tarėsi dėl 300 Lt, jis sutiktų atlyginti 300 Lt. Atsiprašyti jis nebuvo, nes jam buvo pagrasinta.
Nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie stovėjo prie durų ir rūkė, šalia stovėjo Viktorija. Kaltinamasis išėjo ir ją užkabino. Ji pasakė, kad gal galėtų atsiprašyti, tuo tarpu kaltinamasis kalbėjo necenzūriniais žodžiais, paskui nuėjo. Prisidegė cigaretę ir pradėjo aiškintis, visus vadino negražiai ir pats pirmas įspyrė M., po to jie susikibo ir pradėjo muštis. Ji šaukė, kad baigtų muštis. Stovėjo šalia jų, kaltinamasis tada atsisuko į ją ir pasakė: „Dar tu čia“, o po to spyrė. Ji suriko ir po to nieko neatsimena. Aplink buvo daug žmonių. Po smūgio ji nukrito ir ją merginos nuvedė į mašiną. Jai išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, tačiau buvo vidiniai – ištinęs skrandis. Po to įvykio gulėjo 3 diena Šakių ligoninėje, paskui jai nustatė, kad gimda pakrypusi, liepė gerti vaistus nuo skausmo. Praleido daug pamokų dėl to skausmo, jie turėjo daug išlaidų, važiavo pas gydytojus.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po to įvykio prasidėjo ginekologinės problemos, kamuoja dideli skausmai, net iki vėmimo. Iki įvykio nebuvo jokių problemų, jos atsirado tik po smūgio, todėl mano, kad sveikata sutriko po to smūgio.
Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie ruošėsi į Gelgaudiškį į šokius. Stovėjo lauke, kai ją užkliudė kaltinamasis praeidamas. A. pasakė, kad gal atsiprašytų. Kaltinamasis nuėjo, po to sugrįžo atgal priėjo prie E. ir M. ir prašė žiebtuvėlio. M. pasakė, kad neduos ir reikėtų atsiprašyti, tada M., A. ir kaltinamasis apsižodžiavo. Pirmas puolė kaltinamasis ant M., sudavė smūgį, paskui jį atitraukė, ir dar M. jį ramino. Tuo metu A. pataikė į tarpą tarp M. ir V. ir kaltinamasis spyrė. A. nukrito be sąmonės. Kaltinamasis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo šnekos ir elgesio. A. nuo V. stovėjo gal apie 1 m. atstumu. M. buvo juodai apsirengęs ir A. buvo juodai apsirengusi. Tuo metu, kai ji įsprūdo į tarpą sakydama „V., ką darai?“, tada kaltinamasis ir įspyrė jai. Gali būti, kad būdamas neblaivus, sumaišė. Jie A. nusinešė į mašiną, nes po smūgio ji nukrito. A. kaltinamajam nesudavė. Mano, kad kaltinamasis norėjo įspirti M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Išeidamas iš baro V. užkabino jo draugę V.. Tada A. pasakė, kad atsiprašyti reikia. Tada kilo konfliktas. V. puolė M., kuriam spyrė, tada jis pradėjo ginti – apkabino V. ir laikė, tada V. jam trenkė su galva į akinius. Akiniai užlinko, tada jis paleido V.. Kai jis buvo V. suėmęs, šis spyrė A., o paskui jam trenkė į akinius. Pagal įvykio eigą tai V. norėjo spirti A., nes jie abu konfliktavo, V. nepatiko, ką A. pasakė. Po smūgio A. susmuko, jie nuvedė A. į automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad V. išėjo ir užkliudė kažką iš kompanijos. Paprašė atsiprašyti, šnekėjosi. Paskui kažkam V. spyrė, kažkas jį laikė. Tada priėjo nukentėjusioji ir gavo spyrį. Jis nepažinojo nei vieno asmens. Kaltinamąjį pažįsta iš to, kiek jis ateina į barą. Jis negali tiksliai pasakyti, kas kam sudavė smūgius, jis tik matė, kaip sudavė merginai, negali pasakyti, kad kaltinamasis norėjo suduoti.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti T. L. parodymai, kur nurodoma, kad 2012 m. spalio 31 d. padėjo barmenams dirbti kavinėje „Vakarų užuovėja“, esančioje Gelgaudiškyje. Po vidurnakčio apie 1 val. išėjo į lauką, stovėjo prie kavinės durų, kai iš kavinės išėjo pažįstamas V. P.. Su juo pasisveikino ir nuėjo toliau. Matėsi, kad buvo išgėręs. Toliau nuo kavinės durų apie 5 m stovėjo kita jaunuolių grupė, kurių nepažįsta. Matė, kad eidamas pro šalį V. P. petimi užkliudė vieną iš toje grupėje stovėjusių merginų. V. P. apsižodžiavo su mergina, po to stojo ginti kartu buvęs vaikinas. Jie bandė muštis, bet kitas kartu buvęs vaikinas laikė V. P. laikė iš nugaros suėmęs. Matė, kad V. P. muistėsi ir norėjo įspirti tam vaikinui, kuris gynė merginą, bet tada priėjo mergina, kuriai V. P. įspyrė į pilvą. Po spyrio mergina atsitūpė ir susirietė.
V. P. kaltę patvirtina ir šie byloje surinkti duomenys:
Protokolas – pareiškimas, kuriuo A. P. pranešė apie neteisėtus veiksmus (b.l. 3).
Išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad A. P. buvo padarytas pilvo sumušimas (b.l. 15).
Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad remiantis objektyvaus tyrimo ir medicinos dokumentų duomenimis A. P. kūne sužalojimų nenustatyta. (b.l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
V. P. traukiamas atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. , 284 str. 1 d. Bylos duomenimis nustatytas, kad V. P. 201č m. lapkričio 1 d. prie kavinės „Vakrų užuovėja“ įvykusio konflikto metu įspyrė vieną kartą į pilvą nukentėjusiajai A. P.. Kaip nurodoma kaltinime V. P. viešoje vietoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, spyrė nukentėjusiajai, tuo sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. P. atliko prie kavinės „Vakarų užuovėja“. Šioje vietoje laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Įvykio metu prie kavinės buvo daug žmonių, kurie atkreipė dėmesį į įvykį. Tad, atsižvelgiant į bendruosius sąvokos „viešosios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog V. P. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai A. P..
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad prie kavinės „Vakarų užuovėja“ V. P. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusąją. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – prie kavinės „Vakarų užuovėja“, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją A. P., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad V. P. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
V. P. veiksmai taip kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d., tačiau teismas laiko, jog šis straipsnis šalintinas iš kaltinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. smūgis buvo suduotas viešoje vietoje, ir BK 284 str. kvalifikuojamas būtent atsižvelgiant į prieš A. P. panaudotą smurtą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1 d. tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymių. Be to, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 dalį, BK 140 str. 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-364-579/2012). Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-315-2012), todėl iš kaltinimo šalintinas BK 140 str. 1 d. inkriminavimas.
Teismo posėdžio metu V. P. neginčijo, jog sudavė A. P., tačiau nurodė, jog jis norėjo suduoti ne nukentėjusiajai, o kitam asmeniui. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. Š., E. M., V. Ž. taip pat patvirtino tai, kad gali būti, jog kaltinamasis norėjo spirti ne nukentėjusiajai, o Mindaugui, tačiau teismas konstatuoja, jog tai įtakos kvalifikacijai neturi. Akivaizdu, kad V. P. suprato, jog viešoje vietoje spirdamas koja daro neteisėtus ir įžūlius veiksmus, kuriais sutrikdys kitų šalia esančių asmenų rimtį, tokių veiksmų norėjo ir leido atsirasti šių veiksmų pasekmėm, tad V. P. veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį, tuo tarpu, kad nukentėjusysis asmuo yra ne tas, kuriam asmuo norėjo įspyrti nusikaltimo sudėties nekeičia.
Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodoma, kad A. P. kūne sužalojimų nerasta. Tačiau vertinant teismo posėdyje apklaustų liudytojų bei pačio kaltinamojo parodymus, teismas konstatuoja, jog A. P. buvo suduotas vienas smūgis koja į pilvą. Šias aplinkybes patvirtina ir išrašas iš medicininių dokumentų, išduotų Šakių ligoninės 2012 m. lapkričio 1 d., jog A. P. diagnozuotas pilvo sumušimas. Tad šios aplinkybė patvirtina V. P. neteisėtų veiksmų pasekmes – Suduotą smūgį A. P..
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. V. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelniausia bausmės rūšį – viešuosius darbus.
V. P. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jo veiksmai buvo iššaukti tuo metu susiklosčiusia konfliktine situacija, bei aplinkinių reakcija į jo atliekamus veiksmus, šiems neteisėtiems veiksmams nebuvo rengiamasi iš anksto, kas parodo kaltinamojo mažesnį pavojingumą, bei leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra sistemingai darantis pažeidimus bei nepaisantis visuomenėje nusistovėjusių normų reikalavimų.
BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas mano, kad V. P. veiksmuose pripažintina atsakomybė lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nors pats kaltinamasis nurodo, jog prisipažįsta iš dalies, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis nesutinka tik dėl tos aplinkybės, jog norėjo įspirti ne nukentėjusiajai o kitam asmeniui. Visas kitas įvykių aplinkybes V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė nuosekliai, dėl savo veiksmų gailisi, telefonu atsiprašė nukentėjusiosios. Šios aplinkybės leidžia pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytą skirtina bausmė atitinkanti bausmės vidurkį. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 str. 2 d. nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. .
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Byloje pateiktas 1000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos. V. P. su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad specialisto išvadoje konstatuoja, jog A. P. sužalojimų nepadaryta.
Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek jos įstatyminė atstovė nurodė, jog civilinį ieškinį prašo patenkinti, nurodydami, jog A. P. dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, vartoja vaistus, patyrė išgyvenimus. Teismas nustatė, jog A. P. buvo suduotas smūgis, atitinkamai darytina išvadą, kad ji patyrė išgyvenimus, kurie gali būti kompensuoti priteisinat neturtinę žalą. Tačiau šioje byloje teismas negali nagrinėti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog žala nusikalstamais veiksmais buvo padaryti nukentėjusiajai A. P., tačiau pačios A. P. ieškinio byloje nėra. Byloje yra pateiktas tik R. P. prašymas ją pripažinti civiline ieškove. Šiame prašyme nurodoma, kad R. P. prašo ją pripažinti civiline ieškove, nes jos dukrai padarytas kūno sužalojimas, dukra jaučia skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, dėl skausmų negali lankyti mokyklos. Kadangi dėl neteisėtų veiksmų padaryta žala gali būti priteista tik tam asmeniui, kuriam padaryta žala, tad šioje byloje civiliniu ieškovu turėtų būti pripažinta A. P., tuo tarpu jos įstatymine atstovė būtų R. P.. Baudžiamosios bylose nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti ir nukentėjusių asmenų artimieji, taigi šiuo atveju nėra aišku, ar R. P. pateikė prašymą kaip nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, ar norėdama, kad žala būtų atlyginta jai asmeniškai dėl dukrai padarytų sužalojimų. Kadangi teismui nėra aiškus civilinis ieškovas, nėra aiškios žalos priteisimo aplinkybės, teismas negali negavęs papildomų duomenų išnagrinėti civilinio ieškinio klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoje byloje pateikiamas civilinys ieškinys privalo atitikti CPK numatytus reikalavimus. Taip pat nukentėjusiajai ir jos įstatyminei atstovei išaiškintina, jog Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 2 p. nurodoma, kad nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Todėl siekiant, jog jos atstovaujamo asmens teisės būtų tinkamai apgintos teismo posėdžio metu, taip pat siekiant pasikonsultuoti su advokatu klausimais, susijusiais su žalos atlyginimu, ji gali kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinė pagalbos gavimo į Šakių rajono savivaldybę, Bažnyčios g. 4, Šakiai, 221 kab.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. P. gydymą dėl 2012 m. lapkričio 1 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 345,79 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 79 ct.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. P.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašu (b.l. 10), todėl tenkintinas visiškai. Teisiamasis V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. P. nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, tačiau iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai po įvykio buvo atlikti medicininių dokumentų apskaitos išrašė nurodyti tyrimai, siekiant nustatyti visas smūgio sudavimo pasekmes. Tai yra A. P. 2012 m. lapkričio 1 d. buvo apžiūrėta Šakių ligoninėje; 2012 m. lapkričio 1 d. buvo atlikta pilvo rentgenograma; 2012 m. lapkričio 4 d. apžiūrėta VšĮ Kauno klinikose, tą pačią dieną atlikta echoskopija; vaikų chirurgo konsultacija; 2012 m. lapkričio 8 d. apžiūrėta ginekologo. Taigi visi tyrimai buvo atlikti, siekiant išsiaiškinti suduoto smūgio pasekmes, todėl teismas laiko, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendži a:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. P. 345,79 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis Lt 79 cnt) išlaidų nukentėjusiosios A. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.
Nukentėjusiajai A. P., jos įstatyminei atstovei R. P., pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.