Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-29 · Administracinė byla Nr. I-1303-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
I-1303-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01945-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1303-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01945-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.;37.6.;55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3100 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (I t., b.l. 128-129,133 ) ir skundo papildyme (II t., b.l. 3-7) nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. dėl jam nežinomų priežasčių buvo perkeltas į 9 būrį. Tvirtino, kad Marijampolės PN administracijai buvo nurodęs, jog šiame būryje tarp nuteistųjų turėjo priešų, jam buvo nesaugu, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, liepta susirinkti savo asmeninius daiktus ir eiti į 9 būrį. Atėjus į 9 – tą būrį, šio būrio nuteistųjų buvo sumuštas ir išvarytas. Šiame būryje iš pareiškėjo buvo atimti jo artimųjų jam perduoti asmeniniai daiktai - t.y. televizorius „LG“ (vertė 300 Eur), ausinės „PHILIPS“ (vertė 50 Eur), ausinių prailgintuvas (vertė 20 Eur), elektrinis prailgintuvas (vertė 20 Eur), sportinis kostiumas „UMBRO“ (vertė 200 Eur), sportinis kostiumas „NIKE“ (vertė 200 Eur), 2 vnt. bridžų (vertė 100 Eur), kelnės „NIKE“, „ADIDAS“, „UMBRO“ (vertė 300 Eur), marškinėliai „ADIDAS“, „AUDIMAS“, „NIKE“, „ARMANI“ (vertė 200 Eur), 5 poros kojinių „NIKE“ (vertė 50 Eur), striukė „ADIDAS“ (vertė 100 Eur), pirštinės, kepurės (100 Eur vertės), sportinis krepšys „UMBRO“ (100 Eur ), higienos, skurimosi priemonės (100 Eur), rankšluostis ADIDAS (100 Eur), chalatas (50 Eur) ir kitų smulkių daiktų (80 Eur vertės), t.y. pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią vertino 3100 Eur. Dėl prarastų daiktų ir sumušimo parašė pareiškimą Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos viršininkui, kuriame nurodė jį sumušusių asmenų vardus, pavardes, tačiau jam buvo paaiškinta, kad skundu jis nieko nepasieks. Atsisakius eiti gyventi į 9 –tą būrį, jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje jam nebuvo iškviesti medikai, taip nebuvo užfiksuoti sumušimai. Tvirtino, kad kameroje jis neturėjo nei muilo, nei rankšluosčio, neturėjo drabužių persirengti. Rašė prašymus dėl rūbų išdavimo, bet valdiškų rūbų jam neišdavė. Dėl dingusių daiktų rašė pretenzijas, tačiau daiktai nebuvo grąžinti. Marijampolės PN atsiuntė jam kažkokį neveikiantį televizorių, kuriuo jis nesinaudoja. Nurodė, kad negalėdamas naudotis asmeniniais daiktais, nematydamas žinių, naujienų, atsiliko nuo gyvenimo. Kalėdamas baudos izoliatoriaus kamerose negalėjo bendrauti su šeima, todėl ją prarado, buvo pažeista jo psichika. Nurodė, kad baudos izoliatoriuje kelis kartus buvo sumuštas, dėl ko patyrė didelius fizinius skausmus. Dėl tokių kalinimo sąlygų kartais palūždavo, nenorėdavo gyventi, sutriko bendravimas, pablogėjo sveikata, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 30 000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b.l. 137-140) bei rašytiniuose paaiškinimuose ( I t., b.l. 107-108, II t., b.l. 10-11,55-56) nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 7/07-332 pareiškėjas buvo perkeltas iš 32 brigados į 91 brigadą. Atlikti bausmę 91 brigadoje pareiškėjas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad 9-to būrio nuteistieji buvo nepatenkinti jo atėjimu į šį būrį. Pareiškėjas nurodyti konfliktuojančių nuteistųjų vardus ir pavardes atsisakė. Marijampolės PN buvo atliktas šio įvykio tyrimas, kurio metu net du kartus buvo apklaustas pats pareiškėjas, tačiau asmenų, su kuriais jis negali atlikti bausmės, pareiškėjas nenurodė. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams, vykdantiems tarnybinį tyrimą, nebuvo žinomi pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 9 būryje motyvai, todėl buvo nuspręsta, kad jis šiame būryje atlikti bausmę gali. Atsisakius vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus, buvo pasiūlyta nubausti pareiškėją drausmine tvarka, todėl pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo nubaustas uždarant 15 parų į baudos izoliatorių. Pareiškėjas 2014 m. spalio 24 d. dar kartą buvo baustas dėl atsisakymo eiti gyventi į skirtą būrį, tačiau atsisakymo priežasčių taip pat nenurodė. Pažymėjo, kad perkeliant nuteistuosius į pataisos namų būrius, ar iš visų pataisos namų į kitus, nuteistieji iš įstaigos savo asmeninius daiktus pasiima su savimi. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti ir kurie viršija leistiną turėti daiktų masę, paimami, apie tai surašomas protokolas, kurį pasirašo jį surašęs pareigūnas bei nuteistasis. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimam giminaičiui, sutuoktiniui ar kt. Daiktai, kurių nuteistieji neišsinešė su savimi, paimami iš nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, konstatavus, kad jų šeimininkai nežinomi, nes šiuos daiktus galėjo palikti į laisvę išėję nuteistieji arba paliko kaip nereikalingus bausmę atliekantys nuteistieji. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs būrio viršininką, jog gyvenamojoje patalpoje palieka dalį savo daiktų. Pataisos namų daiktų saugojimo sandėlyje jokių asmeninių daiktų pareiškėjas saugoti nepaliko. 2014 m. lapkričio 5 d. pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 32 brigados patalpoje planinės kratos metu buvo rastas televizorius „LG“, kuris buvo grąžintas pareiškėjui. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas turėjo jo nurodytus daiktus (išskyrus televizorių) byloje nėra, rašytiniais duomenimis tai neužfiksuota. Pareiškėjas Marijampolės PN administracijai dėl tariamai atimtų daiktų nesiskundė, dėl to nebuvo atlikti jokie tyrimai. Išvykdamas iš Marijampolės PN pareiškėjas pasiėmė visus asmeninius daiktus ir pataisos namų administracijai pretenzijų neturėjo. Pretenzijas dėl televizoriaus pareiškėjas pareiškė tik 2016 m. rugsėjo 13 d., šis televizoriaus jam buvo grąžintas 2016 m. rugsėjo 23 d. Pažymėjo, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys nuteistiesiems išduodami pagal jų rašytinius prašymus, tačiau pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, todėl jo prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą netenkintinas.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, paskyrus jį gyventi į 9 –tą būrį, kuriame jis buvo sumuštas, iš jo buvo atimti asmeniniai daiktai ir išvarytas, o, atsisakius eiti gyventi į šį būrį - patalpintas į baudos izoliatorių, taip pat kelia pretenzijas dėl higienos priemonių ir valdiškų drabužių neišdavimo bei dėl jo sumušimo baudos izoliatoriuje.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių PN-AK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu buvo pervestas iš 32 į 91 brigadą (I t., b.l. 142-143). 2014 m. rugsėjo 23 d. atsisakė atlikti bausmę paskirtame 9 –tame būryje (I t., b.l. 147, 150). Šio atsisakymo pagrindu Marijampolės PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ Nr. 1/1064 pareiškėjas uždarytas į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (I t., b.l. 153). Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr.1845 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių už Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. numatytos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 7 punktas nustato, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Nuteistųjų paskirstymą, jų perkėlimą į būrius reglamentuoja BVK 70 str. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatos, pagal kurias, pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), yra nurodęs, jog kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams) ir, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), imtis visų veiksmų, kurių iš jos galima objektyviai tikėtis.

Taigi iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei aptartos EŽTT praktikos matyti, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose turi būti užtikrinamas jo saugumas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negalėjo gyventi 9 – tame, nes šiame būryje turėjo priešų. Tvirtino, kad apie tai informavo Marijampolės PN administraciją, tačiau į jo nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, o liepta susirinkti daiktus ir eiti į paskirtą būrį.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog iki perkėlimo į 9-tą būrį jis buvo informavęs Marijampolės PN administraciją dėl negalėjimo kalėti šiame būryje, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė, kada, kokį konkretų pareigūną ir kokiu būdu informavo apie negalėjimą gyventi 9 –tame būryje, rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę į bylą nepateikta, be to, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo kitomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais ir pan.), todėl, teismo nuomone, abstrakčių ir objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo nurodytų argumentų pagrindu negalimas faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į Marijampolės PN pareigūnus dėl negalėjimo atlikti bausmę 9 –tame būryje, konstatavimas.

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovo atstovas, skirdamas pareiškėją į 9 –tą būrį, turėjo informacijos apie pareiškėjui kilusią grėsmę minėtame būryje. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad Marijampolės PN pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų (t.y. žinojo ar turėjo žinoti) apie pareiškėjui kilusį pavojų 9 –me būryje, atsakovo atstovo veiksmai jį skiriant gyventi į šį būrį, pareiškėjo nurodytame kontekste (nereaguojant į jo pateiktą informaciją apie kilusią grėsmę būryje), negali būti pripažinti neteisėtais.

Pareiškėjas teigė, jog 9 –tame būryje buvo sumuštas kitų nuteistųjų, iš jo buvo atimti asmeniniai daiktai bei išvarytas. Apie įvykusį incidentą, jį sumušusius bei daiktus atėmusius asmenims raštu informavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininką, tačiau į jo nusiskundimus nebuvo kreipiamas dėmesys, pareiškėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, o vėliau jam skirta nuobauda uždarant į baudos izoliatorių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo atsisakymo eiti gyventi į 9 būrį Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo Ž. S. 2014 m. rugsėjo 23 d. tarnybinio pranešimo pagrindu (I. t., b.l. 146) Marijampolės PN buvo atliktas tarnybinis tyrimas ( I t., b.l. 144-153).

Tarnybinio tyrimo metu pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 147, 150). 2014 m. rugsėjo 23 d. pasiaiškinime Nr. 60/05-2133 pareiškėjas nurodė, jog išeis iš jam paskirto būrio, nes nesutaria su būriu, asmenų vardų neminės (I t., b.l. 147). 2014 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime Nr. 204/ pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į budinčiąją dalį, kur pareiškė, jog atsisako būrio, nes nesutaria su būrio nuteistaisiais, kurie nepatenkinti jo atėjimu į 9 būrį. Nenorėdamas su jais konfliktuoti, išėjo iš būrio. Konkrečius nuteistuosius nurodyti atsisakė (I t., b.l. 150). Šiuose paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl jo sumušimo, asmeninių daiktų atėmimo ir išvarymo iš būrio. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir pareiškėjo kratos protokoluose (I t., b.l. 148-149).

Byloje esanti Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. inspektoriaus L. S. pažyma patvirtina, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai apklausė nuteistąjį A. K., kuris paaiškino, jog atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi nesutaria su būryje esančiais nuteistaisiais ir, nenorėdamas su jais konfliktuoti, atsisako atlikti bausmę būryje. Nuteistuosius, su kuriais nesutaria, A. K. nurodyti atsisakė (b.l. 151). Duomenų, apie pareiškėjo sumušimą, daiktų atėmimą, išvarymą bei dėl to rašytą pareiškėjo skundą šioje pažymoje nėra.

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sumušimą, jo asmeninių daiktų atėmimą, pareiškėjo rašytą skundą Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui, jų nesant, remtis vien tik pareiškėjo tvirtinimu, jog 2014 m. rugsėjo 23 d. 9 –tame būryje jis buvo sumuštas, iš jo atimti daiktai bei išvarytas, taip pat jo nurodyta aplinkybe dėl skundo Kriminalinės žvalgybos viršininkui pateikimo, teismui nėra pagrindo.

Pasisakant dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo daiktų atėmimo, pažymėtina, kad iš byloje esančio Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos vyresniojo Ž. B. 2014 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl planinės (neplaninės) kratos 32 brigados patalpose “ Nr. 52/05-15845 matyti, jog 2014 m. lapkričio 5 d. 32 brigados gyvenamosiose patalpose buvo rastas ir paimtas televizorius „LG“ (I t., b.l. 177), kuris priklausė pareiškėjui (I t., b.l. 181 ). Įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjui priklausantis televizorius buvo rastas 32 brigadoje (gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjas gyveno iki perkėlimo į 9 būrį) prieštarauja jo tvirtinimui dėl šio televizoriaus atėmimo iš jo 9 būryje (91 brigadoje). Taip pat pažymėtina, kad rašydamas 2016 m. rugsėjo 29 d. skundą Marijampolės PN direktoriui, pareiškėjas žinojo, jog jam priklausantis televizorius yra paliktas sandėlyje, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl televizoriaus atėmimo yra paneigtos byloje esamais duomenimis.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjui, 2014 m. rugsėjo 23 d. atsisakius eiti gyventi į skirtą 9 – tą būrį, jis buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti atsakingiems Marijampolės PN pareigūnams, parašyti paaiškinimus raštu, nurodyti konkrečias priežastis, įvardinti asmenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (I t., b.l. 147,150) bei Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams (I t., b.l.151) atsisakė nurodyti Marijampolės PN konkrečius jam grėsmę keliančius nuteistuosius, neįvardino konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių keliamos grėsmės pareiškėjas negalėjo gyventi jam skirtame būryje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo atsisakymas gyventi 9 - tame būryje buvo abstraktus, nepagrįstas realiomis ir objektyviomis priežastimis, todėl vertintinas kaip nemotyvuotas. Byloje taip pat nenustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būryje, į kurį ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi pareiškėjas, kilo ar galėjo kilti reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę skirtuose būriuose, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, dėl šių priežasčių jam buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad dėl Marijampolės PN pareigūnų neteisėto veikimo (neveikimo) jis 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, o 2014 m. rugsėjo 24 d. – į baudos izoliatorių.

Pareiškėjas skunde teigė, kad uždarius į baudos izoliatorių nebuvo iškviesti medikai, taip nebuvo užfiksuoti sumušimai. Tvirtino, kad kameroje jis neturėjo muilo, rankšluosčio, drabužių persirengti. Rašė prašymus dėl rūbų išdavimo, bet valdiškų rūbų jam neišdavė. Dėl dingusių daiktų nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. rašė pretenzijas, tačiau daiktai nebuvo grąžinti, o prašymai kažkur dingę.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais, t.y. į bylą nepateikta pareiškėjo skundų Marijampolės PN direktoriui, ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl medikų neiškvietimo, jo sumušimų nefiksavimo, prašymų dėl higienos priemonių, drabužių neišdavimo, pareiškėjo skundų dėl atimtų daiktų, dėl to pradėtų tyrimų ir pan., todėl nesant tokių duomenų, pareiškėjo šio pobūdžio nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kalint baudos izoliatoriuje kelis kartus buvo sumuštas, tačiau konkrečių sumušimo datų, įvykių, jų aplinkybių teismui nenurodė.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad 2015 m. vasario 11 d. apie 17.20 val. pareiškėjas buvo apžiūrėtas Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistės dėl kairio skruosto patinimo, hematomos, žandikaulio skausmo. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas G. K. 2015 m. vasario 12 d. nurodė, jog 2015 m. vasario 11 d. apie 15.10 val. pareiškėjas buvo sumuštas kameroje kitų nuteistųjų (I t., b.l. 77).

Atsakovo atstovas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausti liudytojais pareiškėjas ir kartu su juo kalėję nuteistieji. Liudytojai tyrimą atlikusio pareigūno buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog tualete skubėdamas paimti higienos reikmenis slydo ir susitrenkė žandikaulį į praustuvę, su kitais nuteistaisiais nekonfliktavo ir nekonfliktuoja, pretenzijų niekam neturi. Po liudytojo apklausos protokolu pasirašė, jog protokolą pats perskaitė, jo parodymai surašyti teisingai (I t., b.l. 165-166). Kitų nuteistųjų apklausos liudytojais (D. L., I. R.) protokolai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis susižalojo krisdamas tualete. Nustačius, kad pareiškėjas susižalojo pats, Marijampolės pataisos namų Krimimalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 138 str., nesant nusikalstamos veikos įvykio, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (I t., b.l.160-175). Nutarime išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šis nutarimas būtų apskųstas, pakeistas ar panaikintas.

Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatavimui, kad 2015 m. vasario 11 d. apie 15.00 val. pareiškėjas būtų buvęs sumuštas kartu su juo kameroje kalėjusių nuteistųjų.

Jokių kitų įrašų apie pareiškėjo sumušimus, sveikatos sutrikdymus ir pan. į bylą nėra pateikta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sumušimų kalint baudos izoliatoriaus kamerose yra abstraktaus pobūdžio, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsni 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kai nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė