Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. K. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi ir pagal 2011 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 8.5. punktą būdamas įpareigotu savivaldybės nustatyta tvarka administruoti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už rajono savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 str. 2 dalies 2 punktą, kad niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, viršijančius jo įgaliojimus; 20 str. 1 dalies 14 punktą, draudžiantį tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis ir leisti naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės vidaus tvarka ar kiti teisės aktai nenumato kitaip; Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533) 4 str. 6 dalį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, veikdamas su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. L. (kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), piktnaudžiaudamas tarnyba siekdamas asmeninės turtinės naudos, duodamas jai neteisėtus nurodymus, kurstė ją panaudoti žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kuriuose įrašytos žinomai melagingos žinios apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 503,94 eurų (1740 litų) bei apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai atliktus savivaldybei priklausančio automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus už 648,75 eurų (2240 litų), ir padedant A. L. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės, turtą – 1152,69 eurų (3980 litų); dėl šių neteisėtų, savanaudiškų R. K. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes jis eidamas aukštas pareigas, savo tyčiniais veiksmais diskreditavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino savivaldybės prestižą visuomenės akyse, o būtent :

ĮRODYMAI

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su L. jo santykiai buvo geri, draugiški, bendravo šeimomis. 2013 metais jo pavaduotoja buvo paskirta A. L., kuri kartu su savo vyru R. L. kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Jis niekada nevertė A. L. daryti kažką neteisėto – tai melas. 2014 m. pradžioje būtent ji, pamačiusi techniškai netvarkingą jo asmeninį automobilį „Renault Scenic“, pasiūlė patikrinti bei sutvarkyti automobilį jų šeimos valdomame UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise. Ši įmonė kaltinime nurodytu laikotarpiu remontuodavo ir savivaldybės automobilius – buvo laimėjusi viešąjį konkursą šią paslaugą atlikti. Jo automobilis buvo nuvarytas į servisą, tačiau kokie gedimai jam buvo nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos, bendrai remonto eiga jis nesidomėjo, nes A. L. liepė jam nesukti dėl to galvos. Tuo metu jam trūko pinigų, todėl sutarė, kad už automobilio remontą atsiskaitys vėliau. Dėl atsiskaitymo jis daugiausia bendravo su R. L. Kiek tiksliai kainavo jo automobilio remontas, jis nežino, bet suma buvo apie 1700 Lt, kuri jam pasirodė labai didelė. Jis nesiaiškino, kodėl tokia suma gavosi ir iš ko ji susidėjo. Kadangi tuo metu jo ir L. santykiai buvo geri, jis tuomet negalvojo susimokėti už remontą ir su servisu neatsiskaitė. L. dėl to neprieštaravo, jam jokių pretenzijų nereiškė. A. L. savivaldybėje kuravo bendrąjį skyrių, kuris buvo atsakingas už savivaldybės automobilių remontą. Jis šio skyriaus darbų praktiškai nekontroliavo. Jis negalėjo tiksliai įvardinti, kiek iš savivaldybės lėšų buvo sumokėta už jo automobilio „Renault Scenic“ remontą, iš viso tada nesuvokė, kad jo automobilio remonto lėšos buvo išdalintos savivaldybės automobiliams, o jis tik pasirašė pavedimus pagal pateiktas sąskaitas, kurių per dieną būdavo ne viena dešimtis.

Automobilį „Subaru Outback“ pirko iš žmonos brolio, jis buvo su variklio gedimu, buvo problemų su elektros instaliacija, baigėsi techninė apžiūra. Jis vėl kreipėsi į R. L. prašydamas suremontuoti ir šį automobilį. R. L. pasakė, kad servisas neturi tokių variklių specialisto, pasiūlė automobilį pažiūrėti (duomenys neskelbtini), kur turėjo pažįstamą meistrą. Kiek pamena, su R. ar E. L. derino, kad automobilis būtų pristatytas į (duomenys neskelbtini), pats tiesiogiai tame nedalyvavo. Remonto metu jis buvo užsukęs pas meistrą (duomenys neskelbtini), klausė apie remonto eigą, tačiau pats nelabai domėjosi tikslesnėmis remonto aplinkybėmis, nes šių reikalų neišmano. Po kelių savaičių automobilis jam buvo grąžintas jau sutvarkytas, tuo metu jis neturėjo pinigų padengti remonto išlaidas, bet pamena, jog su R. L. buvo sutarta apie 2000 litų suma už jo remontą. Manė, kad R. L. atsiskaitys su meistru (duomenys neskelbtini), o jis jam po to pinigus grąžins. Jam su L. neatsiskaičius, po kiek laiko šio automobilio variklis vėl subyrėjo. Šio automobilio variklis buvo keičiamas pas meistrus (duomenys neskelbtini), su jais atsiskaitė R. L., kuriam jis ten pat davė pinigus. Kad ir už šio automobilio remontą buvo atsiskaityta savivaldybės lėšomis, jis nežinojo ir nesuprato. Po to iš R. L. jis įsigijo automobilį „Mazda“, už kurį jam grynais sumokėjo apie 8000 litų. Tai buvo gal po 4 – 5 mėnesių po to, kai sugedo „Subaru“. Perkant „Mazdą“ R. L. jam jokių pretenzijų neturėjo, už jo automobilių remontus jokių pinigų nereikalavo, todėl jis manė, kad L. jis nėra skolingas. Kaltinamasis pateikė kelias galimas atsiskaitymo už jo nuosavų automobilių remontą versijas. O būtent, pasak jo, jo įsigytas automobilis „Mazda“ buvo ne naujas, manė, kad pirkdamas jį jis R. L. permokėjo, ir buvo įsitikinęs, jog į 8000 litų sumą, jo sumokėtą R. L., įėjo ir jo automobilio „Renault Scenic“ remonto išlaidos; po to, kaltinamasis teigė, kad į šią sumą įėjo jo abiejų asmeninių automobilių remonto išlaidos. Tačiau, jis negalėjo pasakyti, kiek realiai tada kainavo jo įsigytas automobilis „Mazda“, atskaičius remonto išlaidas. Pagaliau, anot kaltinamojo, už abiejų jo asmeninių automobilių remontą jis galutinai su R. L. atsiskaitė (duomenys neskelbtini), kur buvo keičiamas jo automobilio „Subaru“ variklis, kuomet jis sumokėjo pinigus R. L. Kokią tiksliai sumą jis sumokėjo tada R. L., jis nepamena, galėjo būti apie 4000 litų. Matyt, pasak kaltinamojo, variklis galėjo kainuoti 2000 litų, o likusius 2000 litų jis tuomet sumokėjo už prieš tai buvusį a/m „Subaru“ remontą. Tyrimo metu jam buvo pateiktos kaltinime nurodytos dvi sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos už savivaldybės automobilių remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis nežino, kodėl būtent šios sąskaitos yra siejamos su jo nuosavų automobilių remonto išlaidų apmokėjimu. Galėjo būti, kad tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo remontuojamas jo „Renault Scenic“, ten pat buvo remontuojami ir savivaldybės automobiliai, nes jie buvo nenauji, remonto reikėdavo dažnai.

Liudytoja A. L. parodė, kad su R. K. ją siejo darbiniai santykiai, nes nuo 2014 m. sausio mėnesio ji dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Tuo metu R. K., kaip savivaldybės administracijos direktorius, jai tiesiogiai vadovavo. Jis jai ir pasisakė, kad jo asmeninis automobilis „Renault Scenic“ yra techniškai netvarkingas, paprašė jį pažiūrėti, gal suremontuoti. Ji ir pati matė, kad automobilis išties buvo netvarkingas, sutiko, pasakė, kad automobilį gali suremontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, davė jam telefono numerį kontaktams dėl remonto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo jos vyro R. L. mama. Ši įmonė yra jų šeimos verslas, R. K. tai žinojo, todėl į ją ir kreipėsi. Po to R. K. paskambino ar tai E., ar R. L., ir susitarė dėl remonto. Po kiek laiko E. L. jai pasakė, kad R. K. automobilis jau suremontuotas, įvardijo apie 1700 litų remonto išlaidų sumą. Ji pasakė apie tai kaltinamajam. R. K., sužinojęs remonto sumą, pyktelėjo, pasakė, kad šiuo metu jis pinigų neturi, ir nurodė jai sutvarkyti taip, kad remonto išlaidos būtų nurašytos padengiant jas iš savivaldybės automobilių remontui skirtų lėšų – šiuo atveju už remonto lėšas ant savivaldybės automobilio „Škoda Octavia“. Kadangi nurodymas buvo griežtas, išsigando, paskambino E. L. ir jam papasakojo apie pokalbį su R. K., kad šis liepė kaip galima greičiau sutvarkyti reikiamus dokumentus. E. L. pasakė, kad viską suprato. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą, kurią jai į savivaldybę atvežė E. L.. Kiek pamena, sąskaita buvo viena, o kas buvo toje sąskaitoje nurodyta, kokie remonto darbai atlikti kaltinamojo automobilyje, ji nematė ir to nežino. Kokia buvo tiksli kaltinamojo automobilio remonto darbų kaina, ji taip pat negalėjo nurodyti, tačiau kaina galėjo būti apie 1700 Lt, t. y. tokia, kokią ji telefonu pasakė R. K.. Gautą sąskaitą ji nunešė kaltinamajam, kuris liepė jai nueiti į savivaldybės bendrąjį skyrių ir tą sąskaitą atiduoti (duomenys neskelbtini) administracijos vyr. specialistui V. P., kuris tiesiogiai ir dirbo su tokiomis sąskaitomis, tiesiogiai rūpinosi savivaldybės automobilių remontu. Su V. P. viza, tokios sąskaitos patekdavo į apskaitos skyrių, kur buvo rengiami dokumentai jų apmokėjimui. Kiek jai žinoma, ši sąskaita buvo apmokėta banko pavedimu. Pavedimus patvirtindavo pats R. K., o jam nesant – ji. Šiuo atveju R. K. lyg tai atostogavo, todėl, kiek pamena, apmokėjimui pavedimą padarė ji drauge su kitais pavedimais. Tuo metu ji nepagalvojo, kad daro kažką neteisėto. Ikiteisminio tyrimo metu ji savo neteisėtus veiksmus pilnai pripažino, davė išsamius parodymus.

Kitą R. K. automobilį „Subaru“ ji matė, jis buvo taip pat netvarkingas, tačiau apie jo remonto aplinkybes ir atsiskaitymą už jį, ji žino tik tiek, kad ir šio automobilio remontas buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tikslių aplinkybių nežinojo. Tik jau po remonto R. K. atvežė sąskaitą, padavė ją jai į rankas ir liepė nunešti į bendrąjį skyrių, kad sutvarkytų apmokėjimą kaip ir su jo automobiliu „Renault Scenic“. Ji sąskaitą perdavė V. P.. Kas buvo sąskaitoje, ji nežino. Kiek pamena, ji buvo išrašyta lyg tai savivaldybės automobiliui „Volkswagen Caddy“. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2016 m. kovo mėnesį R. K. prašė jos pakeisti parodymus, to paties jis prašė ir R. L.. Buvo daromas spaudimas ir, kadangi ji nesutiko, 2016-04-01 buvo atleista iš darbo.

Liudytojas E. L. parodė, kad jo mama M. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Jos prašymu jis padėdavo jai tvarkyti bendrovės reikalus. Galimai 2014 metų pradžioje jai paskambino A. L. ir paprašė suremontuoti R. K. a/m „Renault Scenic“. R. K. automobilį atvarė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą. Automobilį remontavo šaltkalvis S. Kai automobilis buvo sutvarkytas, jis paskambino savivaldybės darbuotojui V. P., bet šis neatsiliepė. Tada jis paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. M. išrašytą R. K. automobilio remonto sąskaitą, kurioje buvo nurodytas kažkuris savivaldybės automobilis, nes servise buvo remontuojama daug savivaldybės automobilių. Sumos ir tikslių remonto darbų sąskaitoje jis nepamena. Sąskaitą nuvežė į savivaldybę ir atidavė A. L.. Nepamena, ar su R. K. kalbėjosi apie atsiskaitymą už jo automobilio remontą, tačiau automobilį iš serviso pasiėmė pats kaltinamasis, todėl galėjo būti toks pokalbis, kad visas remonto išlaidas derinti su V. P.. Kad šioje sąskaitoje fiksuotos R. K. automobilio remonto išlaidos, suprato iš to, jog ją reikėjo nuvežti į savivaldybę, apie tai jam galimai sakė ir buhalterė M. Autoservise detales užsakinėjo direktorius A. V. Ar su pačiu R. K. buvo derinama jo automobilio remonto darbų apimtis, jis nežino. Jis taip pat nesidomėjo, kokie remonto darbai buvo nurodyti toje sąskaitoje. Jam nėra žinoma, ar pats R. K. atsiskaitė už savo automobilio remontą. Tais pačiais metais, netrukus R. K. į servisą atvarė ir a/m „Subaru Outback“, paprašė jį paremontuoti. Kadangi buvo rimtas variklio defektas, kurio jie negalėjo sutvarkyti, jis susisiekė su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu R. P., kuris apsiėmė pažiūrėti automobilį. R. P. automobilį sutvarkė, pasakė, kad remontas kainavo virš 1000 litų, tikslios sumos jis nepamena. Jis paskambino buhalterei M. M., nurodė jai remonto sumą. Ji atvažiavo prie „Cento“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), bankomate nuėmė nuo sąskaitos pinigus ir atidavė jam. Nuo kieno sąskaitos buvo nuimti pinigai, jis nematė. Iš M. M. gautus pinigus jis perdavė savivaldybės vairuotojui A. G., kuris važiavo paimti „Subaru“ į (duomenys neskelbtini) ir turėjo pinigus atiduoti R. P.. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita vėlgi ant savivaldybės automobilio – arba „Škodos“, arba „Caddy“. Kokiai tiksliai sumai sąskaita buvo išrašyta, jis nežino, sąskaitą išrašė M. M.. Kas jai nurodė, kokius remonto darbus įrašyti į tą sąskaitą, nežino. Po to R. K. atvažiavo ir pasiėmė sąskaitą už „Subaru“ remontą. Kaip toliau buvo atsiskaityta, jis nežino. Kiek pamena, R. K. jam telefonu pats pasakė, kad savivaldybė apmokės sąskaitą. Tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, juos tvirtina. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko R. P. apmokėti R. K. automobilio „Subaru“ remonto išlaidas negali paaiškinti. R. K. buvo vienintelis jam žinomas savivaldybės darbuotojas, kurio automobilių remontas buvo apmokėtas iš savivaldybės lėšų.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2014 m. pradžioje R. K. jam užsiminė, kad blogai dirba jo a/m „Renault Scenic“. Kadangi yra dirbęs servise, patikrinęs automobilį, įtarė gedimą užvedimo sistemoje. Prie (duomenys neskelbtini), autolaužyne, su R. K. nupirko magnetinę ritę. R. K. sąvartyne už ją susimokėjo pats. Jo mašinos būklė buvo labai bloga, sakė jam, kad reikia ką nors su automobiliu daryti. R. K. kalbėjo, kad gal automobilį suremontuos (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenantis jo uošvis. Taip jie ir išsiskyrė. Po kurio laiko R. K. paprašė padėti nuvaryti jo automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisą, kuriame jis (R. L.) dirbo prieš tapdamas (duomenys neskelbtini) vadovu. Nuvarę automobilį, paliko jį servise. Buvo sutarta, kad servise automobilis bus apžiūrėtas, nustatyti gedimai ir apie tai bus informuotas automobilio šeimininkas. R. K. automobilį į servisą nuvarė pats. Kokie gedimai buvo nustatyti ir pašalinti, jis nežino. Jis nežino ir kas bei kokiu būdu sumokėjo už šio automobilio remontą. Tik tyrimo metu sužinojo, kad R. K. automobilio remonto išlaidos buvo „nurašytos“ savivaldybės automobiliui, o sąskaitą išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl tuometinė įmonės administracija priėmė tokį sprendimą dėl R. K. automobilio remonto išlaidų padengimo, jam nežinoma. Tuo metu galėjo tokį sprendimą priimti ir buhalterė M. M., galėjo ir serviso direktorius A. V.. Tačiau tokias sąskaitas visada išrašinėdavo M. M., nes ji turėjo tam skirtą buhalterinę programą. R. K. automobilis „Subaru Outback“ taip pat buvo remontuojamas tame pačiame servise – apie tai jam pasakė brolis E. L.. Brolis papasakojo, kad tą automobilį nelabai apsimoka remontuoti, nes jo būklė tragiška, bet R. K. ji labai brangi, gal šeimos relikvija, todėl bet kokia kaina automobilį reikia suremontuoti. Apie šio automobilio remonto aplinkybes jis nežino, bet jau po to jam skambino „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. M., kad už suremontuotas R. K. mašinas savivaldybė nebuvo sumokėjusi. Jis pats už automobilių remontus iš R. K. jokių pinigų nėra gavęs. R. K. iš jo už 8000 litų pirko a/m „Mazdą 6“, už kurį iki šiol dar nėra pilnai atsiskaitęs. Tai buvo reali šio automobilio vertė, su R. K. nebuvo jokios kalbos apie tai, kad į šio automobilio kainą bus įskaičiuotos ir jo nuosavų automobilių remonto sumos. Savivaldybės automobiliai buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“, po remonto savivaldybės darbuotojai prašydavo papildomai prie sąskaitos faktūros pateikti dar atliktų darbų aktą. „(duomenys neskelbtini)“ remontuojant tokius automobilius kaip „Renault“ ar „Subaru“, detales jų remontui reikėjo užsakyti. Jos buvo perkamos naujos, perkamos ne naujos automobilių laužynuose. Jis taip pat padėjo R. K. (duomenys neskelbtini) pakeisti sugedusį automobilio „Subaru“ variklį. Kiek pamena, variklis buvo pakeistas garažuose (duomenys neskelbtini). Variklio pakeitimas kainavo apie 5000 litų. Pats R. K. atsiskaitė su meistrais. Pamena, kad po vieno iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžių valdančioji koalicija kaip visada susirinko kavinėje aptarti rezultatus. R. K. prisigėrė, pradėjo visiems priekaištauti, kad šios bylos užsakovai yra L. ir P., minėjo, kad (duomenys neskelbtini) meras visus pastatys į vietą, su jais susitvarkys, susidoros. Kitą dieną atvažiavęs pas juos į pirtį, R. K. kalbėjo ramesniu tonu, bet vėl sakė, grasino, kad jis A. L. parodys, jei ji nepakeis parodymų. Sakė, kad reikia nuvykti pas jo advokatą susitvarkyti reikalus. R. K. ir jo prašė važiuoti į Vilnių, susitikti su advokatu, pasitarti, kaip geriau pasirengti gynybai. Yra buvę atvejų, kad sąskaitas faktūras už savivaldybės automobilių remontą nuveždavo ir palikdavo savivaldybės bendrojo skyriaus vedėjai, nes už tai atsakingą V. P. sunku būdavo rasti darbe. Su R. K. buvo kalba apie tai, kad už „Subaru“ jis atsiskaitys vėliau, kad savivaldybė išrašys sąskaitą ir V. P. viską sutvarkys.

Kaltinamasis R. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad jo nuosavi automobiliai buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei parodė, kad asmeniškai jis pats su šia bendrove už automobilių remontą neatsiskaitė, pinigų už remontus bendrovei nesumokėjo. Duomenų, kad jis būtų atsiskaitęs su minėta bendrove už jo nuosavų automobilių remontą, nėra ir baudžiamojoje byloje. Duodamas parodymus apie tai, kokiu būdu ir kada jis atsiskaitė už remontus, kaltinamasis teisiamajame posėdyje pateikė absoliučiai neįtikinamą ir prieštaraujančią byloje surinktų įrodymų visetui versiją, kad už abiejų savo nuosavų automobilių remontą jis neva tai atsiskaitė iš R. L. už 8000 litų įsigydamas automobilį „Mazda 6“. Tokie jo parodymai prieštarauja, visų pirma, liudytojo R. L. parodymams, kad pastarojo pardavinėjamo automobilio „Mazda“ kaina buvo virš 9000 litų, o R. K., tik kaip pažįstamam, jis šį automobilį ketino parduoti už 8000 litų, ir tai buvo gera šio automobilio kaina pardavimo metu. Liudytojas patvirtino, kad su kaltinamuoju nebuvo jokios kalbos, kad pirkdamas iš jo „Mazdą“ jis tuo pačiu atsiskaitys ir už anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ suremontuotus nuosavus R. K. automobilius. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis 2016-01-22 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2014-09-17 17.47 val. R. K. pokalbis su žmona S. K., kuomet kaltinamasis žmonai papasakojo, jog R. L. jam kaip draugui siūlo už 8000 Lt pirkti 2003 m. pagamintą automobilį „Mazda“, kuri tuo metu stovėjo BRC centro automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir kurio pardavimo kaina buvo nurodyta 9300 litų. Maža to, kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, net kelis kartus pakeitė savo parodymus dėl atsiskaitymo už remontą aplinkybių : pradžioje apklausos jis teigė, kad į 8000 litų įėjo tik „Renault Megane Scenic“ remonto išlaidos, po to – kad jau abiejų jo automobilių remonto išlaidos; apklausos pabaigoje kaltinamasis jau nurodė, kad už abiejų jo asmeninių automobilių remontą jis galutinai su R. L. atsiskaitė tik (duomenys neskelbtini), kur buvo keičiamas jo automobilio „Subaru“ variklis, kuomet jis sumokėjo visus pinigus R. L.. Tačiau, šie jo teiginiai absoliučiai neįtikinami, nes, visų pirma, juos visiškai paneigė pats R. L., kurio parodymais netikėti jokio pagrindo nėra. Kita vertus, nors kaltinamojo ir L. santykiai iki įvykio galimai ir buvo geri, tačiau pagal bylos duomenis, R. L. tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir net teoriškai šios bendrovės vardu negalėjo priimti jokių oficialių atsiskaitymų iš R. K.. R. L. parodė, kad padėjo kaltinamajam susirasti tik kai kurias remontui reikalingas detales, tačiau iš jo jokių pinigų už remontą negavo ir nesitarė dėl jų. Minėta, jog kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis už savo nuosavų automobilių remontą neva tai atsiskaitė su R. L., visiškai paneigia ir atlikus kriminalinę žvalgybą surinkti duomenys bei A. L. parodymai. Priešingai nei kaltinamojo parodymais, netikėti iš esmės nuosekliais E. L., A. L. ir R. L. parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti, nei kiek jam kainavo tiek vieno, tiek kito jo automobilio remontas, kokios detalės buvo pakeistos, kokie darbai atlikti, kiek gi tada iš viso kainavo jo iš R. L. įsigytas automobilis „Mazda 6“. Ir tai yra labai svarbu pripažįstant, jog jis beveik visiškai nesidomėjo savo automobilių remontu, kas savo ruožtu jau leidžia spręsti, jog R. K. turėjo konkretų išankstinį tikslą – nuosavų automobilių remonto išlaidas pasidengti apmokant jas iš savivaldybės lėšų. Tokia išvada išplaukia iš byloje surinktų įrodymų.

Kalbant apie bylos įrodymus dėl R. K. automobilio „Subaru Outback“ remonto ir atsiskaitymo už jį aplinkybių, kaltinamasis parodė, kad jis už remontą sumokėjo R. L. – kokią tiksliai sumą, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis negalėjo įvardinti, minėta, kad pateikė bent kelias versijas. Tuo tarpu, iš E. L., R. L., R. P., A. G. parodymų, kuriuos pilnai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys, matyti, jog R. K. šį automobilį 2014-04-22 remontuoti perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis buvo apžiūrėtas ir jam buvo pasiūlyta jo nepirkti, nes automobilis yra labai prastos būklės ir kad jo remontas kainuos brangiai – tai matyti iš E. L. parodymų, jo ir R. L. tarpusavio pokalbių. Nustačius variklio defektą, automobilis atsidūrė pas R. P. (duomenys neskelbtini), kur automobilis buvo beveik suremontuotas. R. P., E. L. parodė, kad jo remonto (duomenys neskelbtini) vertė buvo 1800 litų. Šiuos pinigus M. M. 2014-05-11 išgrynino bankomate iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, atidavė juos E. L.. Šis 1800 litų 2014-05-13 perdavė A. G., kuris pinigus nuvežė į (duomenys neskelbtini) R. P.. Likusią dalį šio automobilio remonto darbų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, čia jis buvo paruoštas techninei apžiūrai, o apžiūra atlikta 2014-05-08. Iš pokalbio tarp E. L. ir R. L. 2014-05-08 matyti, kad papildomi šio automobilio darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 440 litų. Tokiu būdu, faktinės aplinkybės, kad kaltinime nurodyti R. K. asmeniniai automobiliai „Renault Megane Scenic“ ir „Subaru Outback“ buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise ir R. P., ir tai, kad nei už vieno šio savo automobilio remontą R. K. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. P. nesumokėjo jokių abejonių nekelia ir yra visiškai įrodytos.

Vertinant kaltinamojo parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jie yra ir nenuoseklūs, ir neįtikinami, ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams bei net elementariai logikai. Jo parodymai abejotini jau vien tik dėl to, kad R. K. vien tik teisiamajame posėdyje pateikė net kelias versijas apie jo atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo nuosavų automobilių remontą. Anot kaltinamojo, su L., kurie susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai yra jų šeimos verslas, jo santykiai buvo geri, L. jam dėl remonto jokių pretenzijų nereiškė, todėl jis manė esąs jiems iš viso neskolingas, nors pats puikiausiai suprato ir žinojo, kad vien tik automobilio „Renault Megane Scenic“ remontas jam kainavo tuo metu ne mažiau nei 1700 litų. Remonto kainą sužinojęs iš A. L., jis telefonu informavo savo žmoną S. K. – pokalbio telefonu metu jis jai įvardijo 1800 Lt sumą. Tačiau, atsiskaityti su servisu kaltinamasis nė neketino, nes, pagal A. L. parodymus, jis pyktelėjo išgirdęs tokią didelę sumą ir nurodė jai sutvarkyti dokumentus, šią sumą padengiant iš savivaldybės lėšų, nurašant remonto darbus toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuojamiems savivaldybės automobiliams. Kad toks nurodymas buvo duotas ir nedelsiant imtas vykdyti, patvirtina ir E. L. parodymai bei kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys apie A. L., E. L. ir R. K. pokalbius 2014-04-17 – 2014-05-02 dienomis. Iš šių duomenų matyti, jog R. K., būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, atsakingu už tinkamą savivaldybės ūkinės – finansinės veiklos organizavimą, žinodamas finansinių dokumentų judėjimo savivaldybėje tvarką ir procesus, suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastoti dokumentai yra parengti padengti jo nuosavo automobilio remonto išlaidas. Būtent to jis A. L. ir prašė.

Kaltinime pagal BK 183 str. 1 d. R. K. nurodyta, kad jis, padedant A. L., pasisavino jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą – 981,79 Eur (3389,92 litų). BK 183 str. 1 d. numatyto svetimo turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl byloje reikia nustatyti pasekmes, t. y. kaltininko veiksmais padarytą turtinę žalą. Kaip teigiama kaltinime, R. K. savivaldybei padaryta žala susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojus tikrus dokumentus (PVM sąskaitas – faktūras ir darbų priėmimo – perdavimo aktus), t. y. juose nurodžius melagingas žinias apie : 1) tariamai atliktus savivaldybės automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 503,92 eurų (1740 litų), taip nepagrįstai prie šio automobilio remonto išlaidų dalies – 173,77 eurų (600 litų), pridėjus kaltinamojo automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto išlaidas už 330,15 eurų (1140 litų); bei 2) tariamai atliktus savivaldybės automobilio „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus už 796,45 eurų (2749,99 litų), taip nepagrįstai prie šio automobilio remonto išlaidų dalies 144,81 euro (500 litų) pridėjus R. K. asmeninio automobilio „Subaru Outback“ remonto išlaidas už 651,64 euro (2250 litų). Byloje taip pat yra tyrėjo M. K. tarnybinis pranešimas (2 t., 153 b. l.), kuriame jis nustatė, kad R. K. realiai pasisavino 981,79 Eur (3389,92 litų) vertės (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą. Apklaustas teisiamajame posėdyje tyrėjas M. K. parodė, kad nustatydamas žalos dydį jis rėmėsi aukščiau nurodytuose dokumentuose, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais duomenims ir liudytojo A. V. tyrimo metu vėlesnėje jo stadijoje duotais parodymais.

Teisiamajame posėdyje ištyrus visus bylos duomenis apie kaltinamojo veiksmais padarytą žalą ir juos sugretinus tarpusavyje galima tvirtinti, jog tyrimo metu nustatytas R. K. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis (dėl jo asmeninio automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto išlaidų) nėra tikslus. Visų pirma, būtina atkreipti dėmesį, kad šioje byloje nustatyti itin tikslų padarytos turtinės žalos dydį nėra paprasta, nes : 1) kaltinamajam inkriminuotos veikos buvo padarytos 2014 m. kovo – gegužės mėnesiais, o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015-11-18 – taigi, daugiau nei po pusantrų metų; 2) tiksliai nebuvo nustatyta, kokie konkrečiai R. K. automobilių remonto darbai buvo atlikti ir kokios detalės jiems buvo realiai pakeistos ir tai padaryti realiai praktiškai nėra įmanoma; 3) šių veikų esmė yra ta, kad kaltinamojo asmeniniai automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise ir buvo remontuojami turint tikslą „paslėpti“ keičiamų detalių bei darbų apimtis, siekiant užfiksuoti tik galutinę remonto darbų kainą ir įrašius ją į oficialius dokumentus bei pateiktus juos apmokėjimui savivaldybei, gauti remonto darbų apmokėjimą iš savivaldybės lėšų. Be to, nustatant kaltinamojo padarytos žalos dydį nebuvo pakankamai įvertintas liudytojo A. V. parodymų nenuoseklumas, suteikiant jiems pernelyg daug įrodomosios reikšmės, ir visiškai nebuvo atsižvelgta į kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, kuriuos teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino liudytojai A. L. ir E. L..

Nustatant R. K. pasisavinto turto dydį svarbūs yra šie duomenys :

1) dvi PVM sąskaitos – faktūros : 2014-04-17 sąskaita (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-05-08 sąskaita (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei, ir iš esmės jas atitinkantys remonto darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos pagal tarp savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį turėjo parengti pastaroji. 2014-04-17 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2014-04-17, savivaldybės apmokėta – 2014-06-17. Iš jos bei remonto darbų priėmimo – perdavimo akto (kuriame kainos nurodytos su PVM) matyti, jog automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti šie remonto darbai : 1) turbinos remontas, kaina 1140 Lt; 2) turbinos n/p, kaina 290 Lt; 3) turbinos tarpiniu komp. kaina 65 Lt; 4) akumuliatorius kaina 245 Lt. Antroji 2014-05-08 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2014-05-08, apmokėta – 2014-07-08. Joje užfiksuota, kad automobiliui „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti tokie remonto darbai : 1) turbina komp. Kaina su PVM 2450 Lt; 2) turbinos n/p kaina su PVM 299,99 Lt. Galutinė suma už atliktus darbus – 2749,99 Lt. Kadangi, kaip teigiama kaltinime, R. K. automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto vertė buvo 1140 litų, tai atitiktų PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą automobilio „Škoda Octavia“ turbinos remonto vertę (1140 litų); kita suma už turbinos nuėmimą/pakeitimą, už jos tarpinių komplektą ir akumuliatorių (viso 600 litų) galimai galėjo būti išleista iš tikro remontuojant savivaldybės automobilį „Škoda Octavia“. R. K. automobilio „Subaru Outback“ remonto vertė buvo nustatyta 2250 litų, kas beveik atitiktų PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą turbinos komplektą (2450 litų);

2) liudytojas A. V. apie R. K. automobilių remonto darbų vertę buvo apklaustas keletą kartų ir apie tai davė ne visiškai nuoseklius parodymus. Kalbėdamas apie jo automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto darbų vertę liudytojas parodė, jog šio automobilio remonto darbų kaina galėjo būti apie 1600 – 1700 Lt, kad buvo viena sąskaita, ji buvo išdaryta savivaldybės automobiliui „Škoda Octavia“, o suma joje atitiko R. K. automobilio remonto išlaidas (5 t., 55 – 58 b. l.). Apklaustas 2016-10-20 (5 t., 91 – 97 b. l.) A. V. patvirtino, jog įtarime jam dėl dokumento suklastojimo nurodyta šio kaltinamojo automobilio remonto darbų kaina, t. y. 1740 Lt, yra teisinga. Tą pačią dieną apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (5 t., 101 – 105 b. l.), liudytojas jau parodė, kad kuomet servise buvo remontuojamas R. K. automobilis, buvo tvarkoma ir savivaldybės „Škoda Octavia“, ir šio automobilio remonto darbų vertė buvo iki 600 Lt, nors sąskaitoje buvo nurodyta 1740 Lt suma. „Škodai“ tuomet buvo keičiamos smulkmenos – šarnyrai, rato guolis, kaladėlės, o turbina nebuvo remontuojama. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. tvirtino, jog sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) minėto R. K. automobilio remonto darbų vertė turėjo atitikti sumas dėl turbinos remonto darbų, t. y. 1495 Lt (išskyrus akumuliatoriaus vertę – 245 Lt), nes savivaldybės „Škodai“ akumuliatorius iš tikrųjų buvo pakeistas. Po to, tos pačios apklausos metu jis parodė, jog vis tik „Škodos“ remonto darbų vertė galėjo būti apie 600 Lt. Papildomai teisme apklaustas 2017-09-18 A. V. parodė, jog R. K. automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto darbų vertė turėjo būti PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma, minusavus joje esančią akumuliatoriaus vertę (1740 Lt – 245 Lt, ir lygu 1495 Lt). Be to, liudytojas nurodė, jog aplinkybę, kad savivaldybės automobiliui „Škoda Octavia“ galėjo būti keičiamas akumuliatorius tuo metu, kai buvo tvarkomas R. K. asmeninis automobilis, jis prisiminė pakalbėjęs su „Škodos“ vairuotoju A. G.. Dėl kaltinamojo automobilio „Subaru Outback“ remonto darbų vertės liudytojas A. V. buvo iš esmės nuoseklus tiek tyrimo metu, tiek teisme – pasak jo, kaltinamojo automobilio remonto darbų vertė buvo PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą – 2749,99 Lt, minusavus apie 500 – 600 Lt, nes kitam savivaldybės automobiliui „VW Caddy“ iš tikrųjų galėjo būti keičiamas sugedęs oro srauto daviklis. Iš to akivaizdu, kad A. V. parodymai negali būti laikomi visiškai patikimu įrodymu nustatant kaltinamojo padarytos žalos dydį;

3) Iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių matyti, kad :

- 2014-04-04 12.17 val. A. L. telefonu R. K. informavo, kad jo automobilio „Renault“ remonto kaina yra apie 1700 litų. Tą pačią 2014-04-04 17.55 val. pokalbio su žmona S. K. metu R. K. jai taip pat pats pasakė, kad šio jo automobilio remontas kainavo 1800 litų. 2014-04-17 10.58 val. A. L. pokalbio su E. L. metu jo paprašė sąskaitą už remontą išrašyti ant automobilio „Škoda“, 1600 – 1700 litų sumai, ir nunešti ją V. P.. Liudytoja A. L. visą laiką nuosekliai pasakojo, kad būtent apie 1700 Lt ir kainavo kaltinamojo šio automobilio remontas. Kaltinamasis R. K. taip pat neneigė iš A. L. žinojęs, jog šio jo automobilio remonto darbų vertė buvo apie 1700 Lt;

- R. K. automobilio „Subaru Outback“ variklio remontas kainavo 1800 Lt – tai seka iš liudytojo R. P. parodymų. Be to, kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos metu 2014-05-08 19.21 val. užfiksuoto pokalbio, R. L. brolio E. L. paprašė prie 1800 litų sumos už „Subaru“ remontą papildomai nurodyti servise šiam automobiliui atliktų darbų vertę, o E. L. patvirtino, kad šiam automobiliui buvo tvarkytos granatos, galiniai stabilizatoriai, pakeistas žibintas, lemputės. Šie remonto darbai kartu su detalėmis kainavo 440 litų su PVM;

4) liudytojas A. G. parodė, kad jo vairuojamam savivaldybės automobiliui „Škoda Octavia“ jis pats keitė akumuliatorių, šio automobilio remontų buvo keletas. Kada tiksliai akumuliatorius buvo pakeistas, jis neprisiminė.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 5 d. 300 str. 1 d., t. y. dėl A. L. sukurstymo suklastoti tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (2014-04-17 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktą) ir juos panaudoti, ir BK 300 str. 1 d., t. y. dėl A. L. sukurstymo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (2014-05-08 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktą), juos panaudoti bei šių suklastotų apskaitos dokumentų gabenimo ir panaudojimo, R. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad A. L. jokių nurodymų klastoti dokumentus nedavė, iki ikiteisminio tyrimo pradžios iš viso nesuprato, kad jo nuosavų automobilių remonto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai bus apmokėti savivaldybės lėšomis kaip savivaldybės automobilių remontas. Mokėjimo pavedimus jis per elektroninę bankininkystę galėjo apmokėti, nes kiekvieną dieną jų mokėdavo daug. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Visų pirma, liudytoja A. L. parodė, jog kaltinamasis, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta preliminari jo asmeninio automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto darbų vertė – apie 1700 Lt, įsakmiu tonu nurodė jai suorganizuoti šio automobilio remontą ir jo apmokėjimą savivaldybės lėšomis, dengiant juos kaip savivaldybės transporto priemonių remonto išlaidas. A. L. toliau paprašė tuo užsiimti E. L.. Beje, R. K. duodamas parodymus ir neneigė, kad tuo metu jis neturėjo pinigų, todėl manė, kad su L. atsiskaitys vėliau, bet, kaip nustatyta šioje byloje, taip ir neatsiskaitė. A. L. parodymus pilnai patvirtino ir E. bei R. L., kurie parodė, jog iš A. L. jie suprato, jog R. K. automobilius reikia suremontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų remonto išlaidas padengti suklastojus bendrovės apskaitos dokumentus, kad buvo remontuojami savivaldybės automobiliai, šiuos dokumentus pateikti savivaldybei ir gauti remonto išlaidų apmokėjimą savivaldybės lėšomis. Tuo tikslu buvo suklastoti aukščiau nurodyti apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir remonto darbų perdavimo – priėmimo aktai), juose įrašant melagingus duomenis, šie dokumentai pateikti savivaldybei ir vėliau apmokėti savivaldybės lėšomis. Kad aptariami dokumentai buvo suklastoti, vienareikšmiai patvirtino ir A. V.. Kaltinamasis taip pat neigė matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus savivaldybės administracijoje, tačiau tokius jo parodymus visiškai paneigia ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys : pvz., 2014-05-02 13.26 val. A. L. telefonu paprašė R. K. užnešti sąskaitą V. (V. P.), o šis atsakė, kad tuoj ateis, abu viską suderins; 2014-05-02 11.55 val. A. L. paskambino R. K. ir paprašė jo paimti iš serviso, kuriame tvarkomas jo automobilis, išankstinę sąskaitą, nes jie negali be jos daryti pirkimo ir apmokėti valdiškos mašinos. R. K. patvirtino viską supratęs; 2014-05-09 7.37 val. pokalbio metu E. L. paprašė R. K. užsukti į servisą ir pasiimti „viską“, o šis pažadėjo užvažiuoti. 2014-05-09 17.07 val. E. L. R. K. paklausė, ar jis dar nesutvarkė? R. K. pasakė, kad dar ne, kad jis viską atidavė A. (A. L.), viskas bus sutvarkyta tik pirmadienį, nes yra išvykęs vienas reikalingas, t. y. V. P.. Kaltinamasis buvo betarpiškai atsakingas už tinkamą ir teisingą savivaldybės lėšų panaudojimą, pats per elektroninę bankininkystę apmokėdavo savivaldybės Apskaitos skyriaus parengtus mokėjimus, tame tarpe – ir mokėjimus už savivaldybės transporto remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš A. ir E. L. parodymų, kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų, kaltinamasis puikiai žinojo tvarką, kad remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti suderinti su V. P. ir be jo ar jį pavaduojančio asmens vizos Apskaitos skyriuje jie nebus įtraukti į mokėjimų ruošinius, todėl pats arba per A. L. derino šiuos klausimus su V. P.. Pagaliau, liudytojas E. L. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad suklastotus dokumentus dėl kaltinamojo automobilio „Subaru Outback“ remonto išlaidų pats kaltinamasis paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvežė į savivaldybę. Tokiu būdu, aukščiau paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad epizode dėl automobilio „Renault Megane Scenic“ remonto kaltinamasis sukurstė A. L. suklastoti tikrus dokumentus ir juos vėliau panaudoti. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. Antrame epizode jis ne tik kurstė A. L. dokumentus suklastoti ir juos panaudoti, bet ir pats suklastotus dokumentus gabeno ir panaudojo paimdamas juos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuveždamas juos į savivaldybės administraciją. Ši jo veika atitinka BK 300 str. 1 d.

Kaltinamasis R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi. Tai labai reikšminga, svarbi ir aukšta pareigybė savivaldos institucijoje. Pagal savo pareigas jis buvo įpareigotas nustatyta tvarka administruoti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už rajono savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą. Jis buvo tiesiogiai atsakingas, kad savivaldybės turtas būtų naudojamas tik savivaldybės reikmėms, pagal tiesioginę paskirtį. Bet, jis ne tik kad pats elgėsi nusikalstamai, tačiau pažeisdamas kaltinime jam nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo normas, vertė neteisėtus veiksmus atlikti savo pavaduotoją A. L., V. P., pats ne tik neužtikrino, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų naudojamasi savivaldybės nuosavybe, bet ir pasisavino savivaldybės turtą tenkindamas savo asmeninius interesus ir gaudamas turtinę naudą – išvengdamas mokėjimų už jo asmeninių automobilių remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nė kiek neabejotina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų, savanaudiško pobūdžio veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė ne tik (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus vardas, sumenkintas Savivaldybės prestižas visuomenės akyse, tačiau ir Valstybė, nes buvo parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai. Darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos, todėl jo veikos atitinka BK 228 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymius. Šios kaltinamojo veikos įstatymo yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, todėl vertinti R. K. veiksmus tik kaip tarnybinės drausmės pažeidimus šiuo atveju tikrai negalima.