Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteisti atsakovo 63,62 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF biudžetas) padarytą žalą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui, esant nutrūkusiam privalomojo sveikatos draudimo galiojimui, 2017 metų balandžio mėnesį sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens priežiūros paslaugų, už kurias ieškovė sveikatos priežiūros įstaigai sumokėjo iš PSDF biudžeto, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei ieškiniu prašomą priteisti 63,62 Eur sumą. Ieškovė siuntė atsakovui raštą su reikalavimu atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 428 straipsnis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio mėnesį sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa (ieškovė) iš PSDF biudžeto sumokėjo 63,62 Eur. Nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo apdraustas iki 2017 m. kovo 31 d., todėl sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto, jis galėjo gauti vieną mėnesį po draustojo mėnesio, t. y. per 2017 m. balandžio mėnesį, tačiau tik tokiu atveju, jei iki šio termino būtų sumokėjęs ar už jį būtų sumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas arba kitas asmuo už jį būtų sumokėjęs privalomojo sveikatos draudimo įmoką už 2017 m. balandžio mėnesį, byloje nėra. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovui buvo suteiktos nebegaliojant privalomajam sveikatos draudimui, ieškovė paslaugas suteikusiai sveikatos priežiūros įstaigai už atsakovo sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 63,62 Eur ir įgijo regreso teisę į atsakovą. Atsakovas ieškovės buvo raginamas atlyginti išlaidas už gautas sveikatos priežiūros paslaugas (ieškovės 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. S-814 kopijos duomenys), tačiau įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 31 straipsnio 1, 8 punktai, 34 straipsnio 1 punktas). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas; ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, daroma išvada, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl 63,62 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 8 straipsnio, 17, 34 straipsniai).

Iš atsakovo taip pat priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 427 – 428 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Šiaulių teritorinės ligonių kasai iš atsakovo D. D. 63,62 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 62 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo D. D. 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-1944-514/2020, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.