- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-06
- Bylos Nr.
- A14.-129-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00028-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 15.1.13Administraciniai nusižengimai, susiję su statinio projektavimu (ANK 358 str., 362-363 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Linai Lemežytei-Girčienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam (duomenys neskelbtini) projekto vadovo pareigose, informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2017-07-03, būdamas projekto vadovu, pateikęs 2014 m. parengtą techninį projektą „I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje supaprastintas projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2017-09-20 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. suprojektavo statinį, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintą detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritoriją/ zoną. Šis pažeidimas užfiksuotas 2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais L. J. pateikdamas užsakovui projektą, kuris prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalį ir padarė ANK 358 straipsnio 1 dalyje pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidimą pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad paskubėjo, projektą parengė nesulaukęs reikiamų dokumentų, topografinę nuotrauką darė ant 2007 m. pastato projektinio plano, parengto projekto pagrindu buvo išduotas leidimas. Nurodė, kad nors pagal pateiktą projektą akivaizdu, jog pažeidimas buvo padarytas, tačiau realiai jokio pažeidimo jis nepadarė, nes gauti dokumentai – 2017-07-22 topografinio ir geodezinio planai patvirtina, jog statinio sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Paaiškino, kad, žiūrint į pirmiau minėtą geodezinį planą, atstumas nuo pastato kampo iki sklypo ribos yra 3,13 m (metrai), projektuojamo statinio (terasos) plotis yra 1,93 m, todėl iš minėto atstumo (3,13 m) atėmus terasos plotį (1,93 m) gaunasi 1,20 m. Taigi, Detaliajame plane nurodytas minimalus vieno metro atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos buvo išlaikytas. Nurodė ir tai, kad minėtame plane neatvaizduota terasa, todėl jis ant 2017-07-22 parengto topografinio plano parengė sklypo plano brėžinį, kuriame taip pat matyti, kad sklypo plano sprendiniai nepažeidžia patvirtinto Detaliojo plano sprendinių, nes atstumas nuo vieno projektuojamos terasos kampo iki sklypo ribos yra 1,02 m, o nuo kito terasos kampo – 1,17 m. Taip pat nurodė, kad įtakos dėl atstumo turi ir tai, kad pastatas (gyvenamasis namas) yra išlindęs už sklypo ribų 0,35 m. Taigi, pagal atliktus skaičiavimus mažiausias atstumas yra 1,02 m. Teismui prie bylos pateikė 2017-07-22 topografinio ir geodezinio ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) planų kopijas, 2018-01-30 sklypo plano brėžinį, „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalusis planas“ teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio kopiją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir Architekto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Prašo jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. M., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad per Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas pranešimas dėl statybos leidimo gavimo. Tikrinant statinio (terasos) projektą, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, buvo nustatyta, kad projekte nurodyti atstumai neatitinka pateiktų brėžinių. Projekto vadovas žemės sklypo plane nurodė, kad sklypo plotis, toje vietoje kur pastatyta terasa, yra 13,17 m. Taip pat sklypo plane nurodyta, kad jame stovi pastatas (gyvenamasis namas, priduotas 2009 m.), kurio plotis – 10,50 m, o suprojektuotos terasos plotis – 1,93 m. Pagal Detalųjį planą, užstatymo riba nuo statinio iki sklypo ribos negali būti mažesnė kaip 1 m, o šiuo atveju ši riba yra 0,74 m (13,17 – 12,43 (10,50 + 1,93= 12,43) = 0,74). Tokiu būdu projektuojama terasa peržengia statybos užstatymo ribą 0,26 m. Taip pat nurodė ir tai, kad, tikrinant statinio projektą, pateiktame geodeziniame plane nebuvo nurodyta, jog pastatas (gyvenamasis namas) būtų išlindęs už sklypo ribos 0,35 m. Be to, minėtame plane nebuvo nurodyta net suprojektuota terasa, o pateikta topografinė nuotrauka buvo senesnė kaip 5 metų laikotarpio (2007 m.), kurioje nebuvo nurodytas net esamas gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas būtent pagal tą projektą, kuriame nebuvo visų pirmiau minimų duomenų.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, institucijos pareigūnas, A. K. nurodė, kad jo pareiga tikrinti statybos leidimo atitikimą teritorinių planavimų dokumentams. Projekto patikrinimo metu nustatė, kad pastato plotis, nurodytas situacijos brėžinyje, yra 10,50 m, terasos plotis yra 1,93 m, o sklypo plotis, kuris yra konstanta (sklypas nebuvo nei didinamas, nei mažinamas), yra 13,17 m. Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad atstumas nuo statinio iki sklypo ribos yra 0,74 m (13,17 – 12,43 (10,50 + 1,93= 12,43) = 0,74). Detaliajame plane minimalus atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos nurodytas 1 m. Šiuo atveju suprojektuota terasa peržengia statybos užstatymo ribą 0,26 m (1 – 0,74 = 0,26). Teritorinių planavimo dokumentuose nėra numatytos išimtys ar galimos paklaidos. Pažymėjo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktame geodeziniame plane turi būti vaizduojama esama situacija, nurodyti visi matmenys, tačiau plane vaizduojamas tik gyvenamasis namas, kurio plotis nurodomas10,36 m, t. y. mažesnis nei buvo pateiktame projekte, pagal kurį buvo atliktas patikrinimas. Be to, plane nenurodytas sklypo plotis ir tai, kad pastatas yra išlindęs iš sklypo ribos 0,35 m. Netgi, atlikus skaičiavimą pagal pateiktą planą, vis tiek gaunasi, kad yra pažeista leidžiama užstatymo riba, t. y. prie pastato pločio (10,36 m) pridėjus nurodytą atstumą nuo pastato iki sklypo ribos (3,13 m) ir iš jų bendro ilgio (13,49 m) atėmus pačio sklypo plotį (13,17 m), kuris yra konstanta, tai gaunasi, kad suprojektuota terasa peržengia statybos užstatymo ribą 0,35 m, t. y. dar didesnis neatitikimas, negu pagal tikrintą projektą.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą L. J. kaltu ir skirti jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
2017-10-26 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte (toliau – Aktas), be kita ko, nurodoma, kad pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami bei projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis, negu 5 metai. Pateiktas topografinis planas yra parengtas 2007-01-18. Tokiu būdu pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 30.2. punktas.
Akte konstatuota, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, o būtent: statinys suprojektuotas pažeidžiant Detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją, t. y. statinio projekte rytinėje sklypo pusėje klaidingai nurodytas 1 m atstumas nuo sklypo ribos. Techninio projekto bendrosios dalies brėžinyje pastato plotis nurodytas 10,50 m, terasos plotis nurodytas 1,93 m, o sklypo plotis nurodytas 13,17 m, iš 13,17 m atėmus 12,43 m (padaryta aritmetinė klaida, turi būti 12,41 m) lieka 0,76 m (padaryta aritmetinė klaida, turi būti 0,74 m), todėl atstumas nuo statinio iki sklypo ribos yra 0,76 m (padaryta aritmetinė klaida, turi būti 0,74 m). Detaliajame plane minimalus atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos nurodytas 1 m (sklypų ribų taškai „4-5-6“). Tokiu būdu suprojektuota terasa peržengia statybos užstatymo ribą 0,24 m (padaryta aritmetinė klaida, turi būti 0,26 m). (b. l. 5-14)
Iš Detaliojo plano, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, brėžinio matyti, kad minimalus atstumas nuo leidžiamos užstatyti antžeminės dalies iki sklypo ribos, sklypų ribų taškuose „4-5-6“, yra 1 m (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nors administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. tik iš dalies pripažįsta nusižengimą, tačiau teismas mano, kad jo padarytas nusižengimas yra pilnai įrodytas ir pasitvirtina administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), kuriame išdėstytos nusižengimo aplinkybės; 2017-10-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytas nusižengimas, (b. l. 5-14); teisme duotais liudytojų V. M., A. K. parodymais, kurių parodymai yra nuoseklūs ir teismo manymu atitinkantys bylos faktines aplinkybes, taip pat iš dalies ir paties L. J. parodymais; kita bylos rašytine medžiaga.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016-06-30 įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad statinio projektuotojas privalo parengti statinio projektą, vadovaudamasis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (2016-11-07 įsakymo Nr. D1-738) V skyriaus 30.2. punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane.
Iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo L. J. bei liudytojų, institucijos pareigūnų, paaiškinimų nustatyta, kad L. J. atlikdamas projektavimo darbus nesilaikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalaus plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimų, todėl terasos projektavimas iki sklypo ribos prieštarauja šiam sprendiniui. Nors L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-07-22 topografinis bei geodezinis planai ir 2018-01-30 sklypo planas, kurie pateikti prie bylos (b. l. 23, 24, 25), patvirtina, jog suprojektuotas I gr. nesudėtingas statinys (terasa) nepažeidžia Detaliajame plane leidžiamos užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritorijos/zonos, tačiau šis jo teiginys paneigiamas liudytojo A. K. parodymais, jo aukščiau aprašytais aritmetiniais skaičiavimais, kurie, teismo manymu, yra loginiai, patikimi, kadangi atlikti remiantis planuose esamo ir suprojektuoto statinių, sklypo pagrindiniais matmenimis.
Taip pat, L. J. teismo posėdžio metu aplinkybę, kad Detaliajame plane nurodyta leidžiama sklypo užstatymo riba nebuvo pažeista, grindžia ir tuo, kad sklype esantis statinys – gyvenamasis namas yra išlindęs už sklypo ribos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą (liudytojų parodymus, patikrinimo aktą, L. J. pateiktus teismui planus), nevertina šios aplinkybės, kadangi gyvenamasis namas yra priduotas dar 2009 m. Be to, teismui pateiktuose geodeziniame plane ir sklypo plano brėžinyje, kuriuose turi būti nurodomi tikslūs sklypo, esamų bei projektuojamų statinių plotas, nenurodytas tas faktas, matmuo, kad statinys yra išlindęs už sklypo ribos.
Taigi, aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad L. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 1 dalyje, t. y., būdamas projekto vadovu, pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, suprojektavo bei pateikė užsakovui techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams – sklypo užstatymo riba pagal Detalųjį planą nesutampa su užstatymo riba pagal techninį projektą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų, kad anksčiau L. J. būtų baustas administracine tvarka, byloje nepateikta (remiantis LITEKO duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda, numatyta ANK 358 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 358 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
L. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto numerį (ROIK) – 17074899133, ir įmokos kodą - 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.