Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisejas Arturas Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.; 2.1.7.1.; 2.4.2.; 2.4.6.4.1.

2009 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacini skunda del Vilniaus m. 2 a apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. Ž. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. kovo 13 d., laikotarpyje tarp 11.02 val. ir 11.08 val., policijos tarnybiniame automobilyje „ŠKODA OCTAVIA“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovejusiame automagistraleje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipeda, Vilnius, Neravai, prie degalines „EMSI", 14-15-ame kilometre Kauno kryptimi, valstybes tarnautojams – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiuros tarnybos keliu patruliu rinktines burio vadui A. J. bei tos pacios tarnybos patruliui I. P. tiesiogiai dave 100 Lt kyši, padedamas pinigus prie rankinio stabdžio svirties, tuo siekdamas neteisetos valstybes tarnautoju – A. J. ir I. P. veikos vykdant igaliojimus, t.y. kad šie istatymu nustatyta tvarka neiformintu administracinio teises pažeidimo už nustatyto greicio viršijima pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsni. Tokiais savo veiksmais E. Ž. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta LR BK 227 str. 3 d.

Apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu STT Vilniaus valdybos pareigunai, vadovaudamiesi Operatyvines veiklos istatymo 5 str., 3 str. 9 d. atliko operatyvinius veiksmus, o butent: techniniu priemoniu panaudojima bendraja tvarka stebint ir fiksuojant Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos eismo priežiuros tarnybos keliu policijos rinktines burio vado A. J. ir Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulio I. P. bei asmenu, ivykdžiusiu administracines teises pažeidimus, veiksmus pažeidimu fiksavimo ir forminimo metu, kadangi patys VPK VP EPT KPR pareigunai yra teisesaugos subjektai turintys teise ir pareiga nusikalstamu veiku ir kitu teises pažeidimu prevencijai ir atskleidimui bei ju užkardinimui. Apelianto manymu, policijos pareigunu elgesys turi buti vertinamas kaip provokacija.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

E. Ž. pagal BK 227 str. 3 d. išteisintinas, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 30 d. nuosprendyje konstatavo, kad E. Ž. policijos pareigunams dave 100 litu kyši, jog šie vykdydami savo igaliojimus nesurašytu administracinio teises pažeidimo protokolo už pastarojo padaryta administracini pažeidima. Todel teismas E. Ž. pripažino kaltu pagal BK 227 str. 3 d. Be to, teismas pažymejo, kad vertinant irodymus, nenustatyta, kad atliekant operatyvinius veiksmus – darant vaizdo ir garso irašus policijos automobilyje pareigunu A. J. ir I. P. pokalbio su E. Ž. metu, buvo pažeisti LR Operatyvines veiklos istatymo reikalavimai. Mineto istatymo 3 str. 9 d. leidžia technines priemones naudoti operatyvineje veikloje bendra tvarka, vykdant operatyvines veiklos uždavinius, o Operatyviniu veiksmu atlikimo protokolas surašytas laikantis Istatymo 17 str. reikalavimu.

Teiseju kolegija pažymi, kad irodymais pripažistami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje itvirtinta, kad irodymais baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys. Taciau BPK – ne vienintelis istatymas, kurio nustatyta tvarka gaunami irodymai. Nagrinejamojoje byloje kaltinimas E. Ž. buvo grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Tokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas laike 2007-03-15 Operatyviniu veiksmu atlikimo protokola ir vaizdo bei garso iraša. Taciau atkreiptinas demesys, kad tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje butina remtis duomenimis, gautais ne pagal Baudžiamojo proceso kodeksa, butina patikrinti, ar buvo laikytasi tu istatymu, pagal kuriuos jie buvo gauti. Taigi nagrinejamu atveju butina nustatyti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvines veiklos istatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvini tyrima, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais.

Nagrinejamojoje byloje E. Ž. atžvilgiu buvo atlikti operatyviniai veiksmai, o butent – techniniu priemoniu panaudojimas bendra tvarka transporto priemoneje.

Pagal Operatyvines veiklos istatymo 3 str. 7 d., techniniu priemoniu naudojimas operatyvineje veikloje – techniniu priemoniu irengimas, eksploatavimas ar išmontavimas, taip pat kiti su tuo susije teiseti veiksmai. Technines priemones operatyvineje veikloje gali buti naudojamos bendra ir specialia tvarka.

Nagrinejamojoje byloje buvo atliktas operatyvinis veiksmas – techniniu priemoniu naudojimas bendra tvarka stebint ir fiksuojant Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiuros tarnybos Keliu policijos rinktines burio vado A. J. ir Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulio I. P. bei asmenu, ivykdžiusiu administracines tesies pažeidimus, veiksmus pažeidimu fiksavimo ir forminimo metu.

Operatyvines veiklos istatymo 3 str. 9 d. nurodyta, kad techniniu priemoniu naudojimas bendra tvarka – techniniu priemoniu naudojimas operatyvineje veikloje operatyvines veiklos subjektu pagrindiniu instituciju nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvines veiklos subjektu patalpose ir transporto priemonese tu paciu subjektu iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas imoniu, istaigu ar organizaciju, isteigtu pagal šio Istatymo 7 str. 3 d. 2 p, taip pat pokalbiu telefonu kontrole.

Iš šiu istatymo nuostatu seka, kad pirmiausiai turi buti išsiaiškinta, ar technines priemones bendra tvarka buvo panaudotos pagal operatyvines veiklos subjekto pagrindines institucijos nustatyta tvarka. Pagal Operatyvines veiklos istatymo 3 str. 3 d., operatyvines veiklos subjektu pagrindines institucijos – Antrasis operatyviniu tarnybu departamentas prie krašto apsaugos ministerijos, Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos, Muitines departamentas prie Finansu ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos, Specialiuju tyrimu tarnyba, Vadovybes apsaugos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos, Valstybes saugumo departamentas, Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos.

Prokuroras apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškino, kad techniniu priemoniu panaudojimo bendra tvarka nustate raštas del bendradarbiavimo tarp dvieju instituciju. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad 2006-10-04 Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas kreipesi i Specialiuju tyrimu tarnybos Vilniaus valdybos viršininka Vaida Skirmanta su raštu „Del bendradarbiavimo“ (b.l. 15). Taciau, remiantis Operatyvines veiklos istatymo 3 str. 3 d., Vilniaus miesto VPK nera priskirtinas prie operatyvines veiklos subjektu pagrindiniu instituciju. Tokiu budu jis nera kompetentingas nustatyti techniniu priemoniu panaudojimo bendra tvarka operatyvineje veikloje. Juolab, kad išanalizavus Vilniaus m. VPK 2006-10-04 rašta „Del bendradarbiavimo“, jo turini, darytina išvada, kad jame yra išreikštas tik poreikis garsa ir vaizda fiksuojanciu techniniu priemoniu ir patyrusiu specialistu, tikslu užfiksuoti papirkimo fakta ir aplinkybes bei išreikštas prašymas del bendradarbiavimo užkardant nusikalstamas veikas bei apsaugant policijos pareigunus nuo nusikalstamo poveikio. Atkreiptinas demesys i tai, kad nors BPK 20 str. 1 d. numatyta, jog irodymais pripažistami duomenys, gauti istatymu nustatyta tvarka, taciau teismu praktika rodo, kad šios normos nereikia suprasti tiesiogiai. Praktikoje pasitaiko atveju, kai tam tikri duomenys yra gaunami ne istatymu, o žemesnes teisines galios aktu nustatyta tvarka. Taciau išanalizavus Vilniaus m. VPK 2006-10-04 rašta „Del bendradarbiavimo“ tiek formos, tiek turinio prasme, prilyginti ji žemesnes teisines galios aktui negalima, kaip ir teigti, kad juo buvo nustatyta techniniu priemoniu panaudojimo bendra tvarka. Juolab, kad ši rašta priemusi institucija pagal savo kompetencija nera priskirtina prie operatyvines veiklos subjektu pagrindiniu instituciju, kurioms Istatymas suteikia teise nustatyti techniniu priemoniu operatyvineje veikloje panaudojimo bendraja tvarka. Kolegijos nuomone, ši tvarka gali buti nustatoma tik teisines galios aktu (isakymu, instrukcija, potvarkiu ar pan.), taciau raštas, kuriuo pagrindu buvo panaudotos technines priemones E. Ž. atžvilgiu savo prigimtimi negali buti prilyginamas teises aktui. Todel darytina išvada, kad nagrinejamu atveju teisinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti nebuvo.

Tuo tarpu, BPK 20 str. 4 d. nustato, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Taigi, spresdamas, ar išnagrinetus duomenis pripažinti irodymais, teismas turi patikrinti, ar ju gavimo budas neprieštarauja istatyme nustatytiems reikalavimas ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybes institucijos ar pareigunai, butina patikrinti, ar jie gauti istatyme numatytu budu ir ar nebuvo pažeista istatyme nustatyta duomenu gavimo tvarka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. Ž. kalte buvo grindžiama specialiuju tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvines veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto surašytu operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu, panaudojant operatyvines technikos priemones padarytu vaizdo ir garso irašu (b.l. 7-9). Taciau, konstatavus, jog nebuvo teisinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti, nurodyti duomenys negali buti pripažistami irodymais.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pažeista Operatyvines veiklos istatymo 3 str. 9 d., leidžianti technines priemones naudoti operatyvineje veikloje bendra tvarka, vykdant operatyvines veiklos uždavinius, yra nepagrista. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, E. Ž. kalte del 100 Lt kyšio davimo policijos pareigunams, kad šie vykdydami savo igaliojimus nesurašytu administracinio teises pažeidimo protokolo už E. Ž. padaryta administracini pažeidima, buvo pagrista 2007-03-15 Operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu ir vaizdo bei garso irašu, kurie, kolegijos nuomone, buvo gauti neteisetai, kas prieštarauja BPK 20 str. 4 d. nuostatoms. Todel nurodyti duomenys yra pripažintini neleistinais irodymais. Tokiu budu neleistinais pripažinus visus irodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kalte, byloje nelieka jokiu kaltinanciu irodymu.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendis del E. Ž. nuteisimo pagal BK 227 str. 3 d. naikintinas, priimant jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.

nusprende:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi:

E. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. išteisinti, nepadarius veikos turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Daiktus- 100 litu , saugomu Specialiuju tyrimu tarnybos Finansu skyriuje –gražinti E. Ž..

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.