Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-489-653/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2S-489-653/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01437-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
D. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-489-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01437-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. Č. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Jurgita Bareikienė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei D. Č. dėl ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto (buto) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei ½ dalį ieškovui priklausančio buto ir iš atsakovės priteisiant 28 750 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią ½ dalį buto, bei atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, trečiasis asmuo – antstolė Jurgita Bareikienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Atsakovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti A. P. disponuoti jam priklausančiu turtu, t. y., ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, ją įkeičiant, išnuomojant ar kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perleidžiant tretiesiems asmenims juo naudotis iki įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą grindė tuo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovo atstovas pateikė rašytinį prašymą dėl ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų perdavimo su tikslu išnuomoti ½ buto, priklausančio ieškovui. Tiek ieškovo ieškinio, tiek ir atsakovės priešieškinio reikalavimas yra dėl buto, esančio, (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo; tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio patenkinimo atveju, ½ buto, esančio Vytauto (duomenys neskelbtini), dalis, priklausanti ieškovui, pereis arba atsakovei, arba atsakovei ir nepilnamečiam vaikui, todėl po teismo sprendimo A. P. nebeturės nuosavybės teisės į ginčo objektą. Esant minėtoms aplinkybėms, šiuo metu ieškovo sudarytos bet kokios sutartys, susijusios su ginčo objektu, po teismo sprendimo bus naikinamos. Minėtame prašyme ieškovas nurodo, kad ketina butą nuomoti, o iš to gali kilti ir neigiamos pasekmės atsakovei. Ieškovas ketina buto dalį išnuomoti ir gautas pajamas panaudoti vaiko išlaikymo skolai dengti bei buto komunaliniams mokesčiams mokėti. Atsakovė nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiama išsaugoti status quo, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Be to, šiuo metu 2020 m. gruodžio 13 d. LR Vyriausybei visoje valstybėje sugriežtinus karantiną dėl Covid-19 ir nustačius kontaktų ribojimą, toks ieškovo prašymas vertintinas kaip bandymas pakenkti bei daryti psichologinį spaudimą atsakovei. Ieškovas ne tik kad siekia sudaryti pavojingą situaciją atsakovės ir nepilnametės dukros saugumui, bet taip pat ir visais būdais apsunkinti būsimą teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovės D. Č. prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė ieškovui A. P. nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoti, šį turtą išnuomojant ar suteikiant panaudai tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas.

Šalies argumentai

4. Teismas, įvertinęs ieškovo teismui 2020 m. gruodžio 14 d. pateikto prašymo dėl buto raktų perdavimo turinį, taip pat tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso po ½ dalį, naudojimosi daiktu tvarka nėra nustatyta; bute yra atsakovės ir šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, bei atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, nėra duomenų, kokia konkrečia turto dalimi kiekviena iš šalių gali atskirai laisvai naudotis, bei esant pagrindo manyti, jog ieškovo ketinimas išnuomoti jam priklausančią dalį turto yra realus, sprendė, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant išsaugoti status quo (padėtį, kuri yra) ginčo nagrinėjimo metu, yra pagrįstas. Taip pat teismas nustatytas aplinkybes, kad ginčo objekte yra šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ieškovui išnuomojus jam priklausančią turto dalį ir trečiajam asmeniui gyvenant ginčo bute kartu su nepilnamečiu, įvertino susiklosčiusios epidemiologinės situacijos Lietuvoje kontekste bei sprendė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, įvertinęs tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas ketina jam priklausančią ½ ginčo objekto dalį perleisti, įkeisti ir pan., atsakovės prašymą tenkino iš dalies, uždrausdamas ieškovui disponuoti jam priklausančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ją išnuomojant ar suteikiant panaudai tretiesiems asmenims juo naudotis iki įsiteisės teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį.

7. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

7.1. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, o ieškovas neturi galimybės naudotis jam priklausančia nuosavybe, gauti pajamas iš jam priklausančio turto, auga įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, atsakovė reikalauja mokėti dalį komunalinių mokesčių. Naujų buto raktų ieškovas neturi.

7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad naudojimosi bendru turtu tvarka yra nenustatyta. Nurodo, kad butas yra dviejų kambarių, naudojimosi tvarka butu nenustatyta, tačiau ieškovas siūlo atsakovei pasirinkti bet kurį kambarį, kuriuo ji nori naudotis, o kitu kambariu leistu naudotis ieškovui. Taigi ginčo dėl naudojimosi tvarkos nėra.

7.3. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu būdu bus pažeisti vaiko interesai, jeigu buto dalis bus išnuomota trečiajam asmeniui. Nurodo, kad dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje jokie teisės aktai neapriboja nuosavybės teisės. Vaikas nepriklauso jokiai rizikos grupei.

7.4. Apribojus ieškovui teisę naudotis jam priklausančia nuosavybės teise į turtą, jam turi būti kompensuoti nuostoliai, atsakovė jam turėtų kompensuoti ½ dalį dviejų kambarių buto nuomos mokesčio. Gaunama kompensacija ieškovas galėtų dengti savo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą bei prisidėti prie komunalinių mokesčių sumokėjimo. Ieškovas yra pensininkas, jokių daugiau pajamų negauna.

Atsiliepimas

8. Atsakovė D. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paties ieškovo veiksmų. Bylos nagrinėjimo trukmė neturi jokios sąsajos su ieškovo galimybe naudotis savo nuosavybe, kadangi pats ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad tame bute negyvens ir jame negyvena jau 10 metų.

8.2. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta.

8.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė reikalauja mokėti dalį komunalinių mokesčių, kadangi tokio reikalavimo atsakovė nėra pareiškusi, o ieškovas gera valia jų nemoka.

8.4. Pagal Vyriausybės nutarimų išaiškinimus net ir nuosavybės teisės turėjimas neleidžia svečiuotis savo nuosavybėje, jei pats asmuo ten negyvena, jei ten gyvena kita šeima.

8.5. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad vaikas nepriklauso jokiai rizikos grupei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies atsakovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta ieškovui A. P. nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoti, šį turtą išnuomojant ar suteikiant panaudai tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimo teismo sprendimu įvykdymui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui, status quo užtikrinti iki teismo sprendimo priėmimo.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

9. Pagal teismų praktikoje formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo bute gyvena atsakovė su šalių nepilnamete dukra. Ieškovas 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė į bylą savo atsakovei siųstą prašymą (DOK-243270), kuriuo prašė atsakovės perduoti jam ginčo buto raktus bei nurodyti kambarį, kuriuo gali naudotis ieškovas, kadangi ketina išnuomoti savo dalį buto ir gauto nuomos mokestį.

11. Atsižvelgus į byloje pareikštus abiejų šalių reikalavimus, darytina išvada, kad siekiant iki sprendimo byloje priėmimo užtikrinti status quo, egzistuoja pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys preliminariai yra nepagrįsti (CPK 144 straipsnis).

12. Šios bylos dalykas nėra susijęs su nuostolių atlyginimu, todėl apelianto argumentai, kad apribojus ieškovui teisę naudotis jam priklausančia nuosavybės teise į turtą, jam turi būti kompensuoti nuostoliai, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl šioje byloje priimtos teismo nutarties teisėtumo.

13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina