Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Editai Petkuvienei, Ramintai Veniukevičiūtei, Valdonei Kutytei, Ievai Janulevičiūtei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. J., S. G.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, teistas: 1) 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (3 epizodai), 180 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. T. (A. T.) , asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos moksleivis, neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-01-11, apie 4 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. T., siekiant palaužti nukentėjusiojo M. T. pasipriešinimą dėl jau pastebėto slapto turto grobimo, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė M. T., t. y. pastarajam grįžtant iš kambario į virtuvę, sušukęs A. T., kuris tuo metu buvo virtuvėje, kartu su juo iš abiejų pusių sudavė M. T. su kumščiais į veido sritį kiekvienas po ne mažiau, kaip du smūgius, nuo kurių šiam krentan, kartu su A. T. sudavė M. T. su kumščiais į veido ir galvos sritį kiekvienas po ne mažiau, kaip vieną smūgį bei kartu su A. T. spyrė M. T. su kojomis į šonus ir į nugarą kiekvienas po ne mažiau, kaip vieną kartą, o M. T. nukritus ir abiem rankomis užsidengus galvą, kartu su A. T. spardė gulintį M. T. su kojomis kiekvienas ne mažiau, negu po keturis kartus, nukentėjusiajam atsistojus ir juos abu nustūmus, vėliau, kambaryje, išsitraukęs stalčių iš rašomojo stalo, priėjęs prie sėdinčio M. T., sudavė pastarajam su juo per galvą ne mažiau, negu penkis kartus, po A. T. taip pat sudavus M. T. su stalo stalčiumi per galvą ne mažiau, negu du kartus, bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas galvoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, kairio antakio srityje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, paviršinį odos nubrozdinimą smakre, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, M. T. spyrus su koja ir numušus stalo stalčių bei atsistojus, kartu su A. T., turėdami rankoje M. T. priklausantį virtuvinį salotinės – baltos spalvų peilį, nukreipdami jį į nukentėjusįjį, kuriam pradėjus atbulom trauktis link buto durų, kartu su A. T. ėjo link M. T., laikydami minėtą peilį ir sakydami tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus grasinančio pobūdžio žodžius, o M. T. išėjus iš buto, kartu su A. T. išėjo paskui jį į lauką, vėliau abu grįžo atgal į butą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. T. priklausantį 120 Eurų vertės nešiojamą kompiuterį „COMPAQ“ (modelis CQ56-201SW, serijinis Nr. CNF1223224); 5 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ (IMEI 357903040187910); 1 Euro vertės SIM kortelę „BITĖ 4G+“; 12 eurų vertės juodos spalvos ausines; 25 Eurų vertės juodos spalvos odinį segamą prie diržo telefono dėkliuką „G&Z“; 10 Eurų vertės plaukų kirpimo mašinėlę „GAMMA“; vilniečio kortelę (1,5 eurų vertės), „NORFA“ nuolaidų kortelę (3 eurų vertės), antikvarinį ženkliuką su užrašu rusų kalba (1 Euro vertės), akinius su rėmeliais „BASE“ (50 Eurų vertės), juodos spalvos dėkliuką akiniams su magnetiniu uždaru (10 Eurų vertės), juodos spalvos vyriškus marškinėlius (10 eurų vertės), žalios spalvos pūstą liemenę (20 Eurų vertės); penkias poras naujų vyriškų kojinių (bendra vertė 10 eurų); virtuvinį peilį su tamsiai rudos spalvos medine rankena (4 eurų vertės), M. T. vardu išduotą taip pat pagrobė nukentėjusiajai S. Z. priklausantį fotoaparatą „NIKON COOLPIX S2600“ (70 eurų vertės), juodos spalvos fotoaparato dėklą (3 eurų vertės), kvepalus 100 ml „Chacharel“ (38 eurų vertės); padidinamą stiklą (10 eurų vertės), mėlynos spalvos rankšluostį su užrašu ant etiketės „DUNELM EGYPTIAN“ (10 eurų vertės); plaukų džiovintuvą (12 eurų vertės); 70 Eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ (IMEI 352020046989523), taip panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiajam M. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 282,50 eurų, vertės, nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą, kurio vertėt 213 eurų. Šiais veiksmais padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą.

A. T. panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą, taip pat neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, 2016-01-11, apie 4.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. S., siekdami palaužti nukentėjusiojo M. T. pasipriešinimą dėl jau pastebėto slapto turto grobimo, panaudodamas fizinį smurtą užpuolė M. T., t. y. pastarajam grįžtant iš kambario į virtuvę, R. S. sušukus, jis, būdamas virtuvėje, kartu su R. S. iš abiejų pusių sudavė M. T. su kumščiais į veido sritį kiekvienas po ne mažiau, kaip du smūgius, nuo kurių M. T. krentant, kartu su R. S. sudavė nukentėjusiajam su kumščiais į veido ir galvos sritį kiekvienas po ne mažiau, kaip vieną smūgį bei kartu su R. S. spyrė M. T. su kojomis į šonus ir į nugarą kiekvienas po ne mažiau, kaip vieną kartą, o M. T. nukritus ir abiem rankomis užsidengus galvą, kartu su R. S. spardė gulintį M. T. su kojomis kiekvienas ne mažiau, negu po keturis kartus, nukentėjusiajam atsistojus ir juos abu nustūmus, vėliau, kambaryje, R. S. išsitraukus stalčių iš rašomojo stalo, priėjus prie sėdinčio M. T., sudavus pastarajam su juo per galvą ne mažiau, negu penkis kartus, jis, A. T., taip pat priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam su stalo stalčiumi per galvą ne mažiau, nei du kartus, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas galvoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, kairio antakio srityje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, paviršinį odos nubrozdinimą smakre, t. y. nežymai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, po to M. T. spyrus su koja ir numušus stalo stalčių ir atsistojus, kartu su R. S., turėdami rankoje M. T. priklausantį virtuvinį salotinės – baltos spalvų peilį, nukreipdami jį į M. T., kuriam pradėjus atbulom trauktis link buto durų, kartu su R. S. ėjo link M. T., laikydami minėtą peilį ir sakydami tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus grasinančio pobūdžio žodžius, o nukentėjusiajam išėjus iš buto, kartu su R. S. išėjo paskui šį į lauką, vėliau abu grįžo atgal į butą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam M. T. priklausantį M. T. priklausantį 120 Eurų vertės nešiojamą kompiuterį „COMPAQ“ (modelis CQ56-201SW, serijinis Nr. CNF1223224); 5 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ (IMEI 357903040187910); 1 Euro vertės SIM kortelę „BITĖ 4G+“; 12 eurų vertės juodos spalvos ausines; 25 Eurų vertės juodos spalvos odinį segamą prie diržo telefono dėkliuką „G&Z“; 10 Eurų vertės plaukų kirpimo mašinėlę „GAMMA“; vilniečio kortelę (1,5 eurų vertės), „NORFA“ nuolaidų kortelę (3 eurų vertės), antikvarinį ženkliuką su užrašu rusų kalba (1 Euro vertės), akinius su rėmeliais „BASE“ (50 Eurų vertės), juodos spalvos dėkliuką akiniams su magnetiniu uždaru (10 Eurų vertės), juodos spalvos vyriškus marškinėlius (10 eurų vertės), žalios spalvos pūstą liemenę (20 Eurų vertės); penkias poras naujų vyriškų kojinių (bendra vertė 10 eurų); virtuvinį peilį su tamsiai rudos spalvos medine rankena (4 eurų vertės), taip pat pagrobė nukentėjusiajai S. Z. priklausantį fotoaparatą „NIKON COOLPIX S2600“ (70 eurų vertės), juodos spalvos fotoaparato dėklą (3 eurų vertės), kvepalus 100 ml „Chacharel“ (38 eurų vertės); padidinamą stiklą (10 eurų vertės), mėlynos spalvos rankšluostį su užrašu ant etiketės „DUNELM EGYPTIAN“ (10 eurų vertės); plaukų džiovintuvą (12 eurų vertės); 70 Eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ (IMEI 352020046989523), taip panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. T. priklausantį 282,50 eurų vertės, taip pat 213 eurų vertės nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. nurodė, jog prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų iš dalies. Duodamas parodymus paaiškino, jog vakare susitiko su R. S.. Nutarė išgerti alaus. Nuėjo prie naktinės parduotuvės, ten M. T. nupirko jiems alaus ir nuėjo savo keliais. Jiems išgėrus alų, jo dar nupirko kitas asmuo. Gerdami prie parduotuvės vėl pamatė M. T., kuris pasiūlė jiems kartu išgerti. M. T. paklausė jų, kur jie nakvos ir pasiūlė užeiti pas jį. Pas M. T. ėjo išgerti. Gerdami sėdėjo virtuvėje trise. Kai virtuvėje liko vienas, išgirdo jį šaukiant R. S.. Atėjęs pamatė, kad M. pastūmė R.. Jie susitaikė ir vėl kartu nuėjo į virtuvę. R. kepė bulves. Tuomet jie vėl susipyko, dėl ko nepamena. Pirmas pradėjo muštis R., tuomet M. norėjo smūgiuoti R., bet jis (A. T.) pirmesnis jam smūgiavo ranka. Pamatęs, kad R. daug mažesnis už M., padėjo draugui. Toliau jau kartu su R. mušė M.. Nukentėjusiajam nukritus, jį gulintį spardė kojomis. Smūgiavo į kūną, bet tikrai ne į galvą. M. atsistojus, nustojo muštis. Jis nebuvo stipriai sumuštas, kraujas nebėgo. Pradėjo kalbėtis. Po kurio laiko M. su R. vėl pradėjo aiškintis. Kol jie ginčijosi, jis paslėpė du peilius. Vienas buvo su medine rankena, jį padėjo į spintą su striukėmis, o kitą į spintą su batais, peilis atrodo buvo žalias, tiksliai nepamena. Kilo mintis paslėpti peilį, nes bijojo, kad išgėrę paims peilius ir ką nors padarys. M. matė, kad jis neša peilius. Vieną peilį išėmė iš stalčiaus, kitas buvo ant virtuvinio stalo, nes prieš tai skuto bulves. Tuo metu, kai nešė peilius, M. ir R. sėdėjo prie stalo, pykosi, aiškinosi. Vėliau R. iš komodos paėmė stalčių ir smūgiavo M. pora smūgių. Smogė į galvą. Po to M. atsistojo ir išbėgo iš namų. M. išbėgus, R. taip pat išbėgo pažiūrėti, ar M. nepasikvietė draugų, o jis (A. T.) pasiliko bute, laukė R.. Jis asmeniškai daiktų nekrovė. Grįžęs R. paėmė nešiojamą kompiuterį, kojines, džemperį, skutimosi mašinėlę, gerai nepamena kokius konkrečiai daiktus ėmė. Jis prašė R. neimti daiktų, todėl neigia savo kaltę dėl daiktų pasisavinimo. Dėl vagystės tarpusavyje nesitarė. R. sudėjus daiktus išbėgo iš buto. Pavogtus daiktus nešė R.. Užėjo į atsitiktinę laiptinę apie 50 m. nuo M. buto, įėjo į liftą, paspaudė mygtuką ir liftas užstrigo. Iškvietė pagalbą, kad juos išlaisvintų, bet pirma atvažiavo policija. Policija rado juos su visais daiktais. Tarp daiktų buvo dokumentai, kortelės. Labai gailisi dėl šitos situacijos, nori atsiprašyti ir už save, ir už R. S.. Kurią valandą atėjo pas M. nepamena, kažkur vakare, apie pusės 24 val. Kai išėjo, buvo apie 3 val., o gal 4 val. M. žinojo, kad jie yra nepilnamečiai. Jis klausė, kiek jiems metų. Tą vakarą visi trys išgėrė apie 5-6 litrus alaus. M. išgėręs buvo truputį agresyvus. Kad agresyvus matėsi iš veido mimikos, pastūmė R. (tomas 3, b. l. 130-134).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. T. parodė, kad sutiko vyriškį, kurio vardas M. ir nuėjo pas jį. Jo buto virtuvėje, vartojo alkoholį, po to R. S. nuėjo į tualetą, o kai išėjo, tai prie jo priėjo M. ir jie apie kažką kalbėjosi, apie ką, negirdėjo, nes klausėsi muzikos, o po to jie abu nuėjo į kambarį, o jis liko virtuvėje. Būnant virtuvėje, jis išgirdo, kad jį pašaukė R. S.. Jis nuėjo į kambarį, ten pastebėjo kaip M. pastūmė R. S. ir norėjo jam trenkti, bet nespėjo, nes prie M. priėjo jis ir rankos, kurios neprisimena, kumščiu sudavė jam į galvą. Kiek po to sudavė smūgių, ir kur sudavė smūgius, neprisimena. R. S. tuo metu irgi sudavė M. smūgius, bet kur sudavė ir kiek kartų, neprisimena. Tada jis ir R. S. paėmė po stalčių. M. su stalčiumi sudavė gal tris kartus per ranką, kuria jis užsidengė galvą, o kiek kartų sudavė stalčiumi R. S., neprisimena, ar jis sudavė į galvą, pasakyti negali, bet kažkas iš jų pataikė M. į galvą. Po šių smūgių M. pabėgo iš buto, o R. S. susirinko iš buto įvairius daiktus, tarp kurių buvo nešiojamas kompiuteris, kitų daiktų neprisimena. Jis peiliu M. negrasino, tik paslėpė du peilius spintoje, esančioje prie buto lauko durų, numetė spintoje. Peilius paslėpė po smūgių sudavimo M., kad niekam nekiltų noras jais pasinaudoti: salotinį peilį paslėpė į spintą striukėms, o peilį su medine rankena irgi ten pat arba numetė į komodą batams, tiksliai nepamena. Be to tiksliai nepamena, ar R. turėjo peilį, kadangi buvo per daug išgėręs. (T. 2, b. l. 49, 58).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. nurodė, jog prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų padarymo iš dalies. Duodamas parodymus paaiškino, jog datos tiksliai nepamena, buvo žiema, apie 24 - 1 val. nakties. Stovėjo su A. T. Savanorių pr., prie parduotuvės „Rimi“. Pro šalį ėjo tuo metu jam dar nepažįstamas M. T.. Paprašė jo paskambinti. Jis davė paskambinti. Atidavė telefoną ir nuėjo atgal prie A. T.. Tada M. T. priėjo prie jų, paklausė, ar galima su jais pabendrauti, pasiūlė išgerti. Susibendravo, pasakė savo vardus ir kiek jiems metų. Jis pasikvietė juos pas save išgerti. Nuėję pas M. T., jie gėrė virtuvėje. Kažkuriuo metu jis (R. S.) nuėjo į kitą kambarį ir apžiūrinėjo kažkokias monetas. Jų pavogti neketino. Atėjęs į kambarį T. pradėjo šaukti, prašė padėti monetas. Jis taip pat pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo. Pasakė, kad, kai apžiūrės, padės į vietą. M. T. jį pastūmė ir jis nukrito. Šūktelėjo A. T. ir pradėjo virtuvėje nukentėjusįjį mušti. Nepamena, kaip mušė, bet buvo suduotas ne vienas smūgis rankomis. T. jų nemušė, tik stūmė nuo savęs. Atsistūmęs, nubėgo į kambarį ir atsisėdo ant fotelio. Jie išsitraukė iš komodos stalčius su rūbais ir pradėjo nukentėjusįjį sėdintį ant fotelio daužyti stalčiais. Nematė, ar A. T. taip pat mušė nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis tik bandė atsistumti, jų nemušė. Po kažkiek smūgių A. T. su koja jį atsistūmė ir išbėgo iš buto. Jie išbėgo iš paskos pažiūrėti, bet pamatė, kad nieko nėra ir grįžo atgal. Tiesiog bėgo į butą. A. T. bėgo iš paskos. Grįžęs į butą, jis susirinko daiktus į du maišelius ir kartu su A. T. išbėgo. Kompiuterį paėmė nuo virtuvės stalo. Buvo fotoaparatas, liemenė. Kitų daiktų nepamena. Sudėjo daiktus į du maišelius ir išsinešė. Su savimi jokių savo nešulių neturėjo. Nešė vienas, A. T. nieko nenešė. Nesigilino, ar T. kažką sakė. Prie M. T. lyg tai daiktų nedėjo. Viską surinko, kai grįžo atgal į butą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. S. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. S. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, jog susipažino su vaikinu, vardu M., kuris pasikvietė pas save į svečiu ir jie nuėjo pas jį į butą, esantį Žemaitės gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir sidrą. Begeriant dar nusiskuto bulves, o kai jas pradėjo kepti, M. pradėjo keistai elgtis, šūkauti, pradėjo jį stumdyti, o vieną kartą jį pastūmė taip, kad jis nukrito ir tada jis supyko, bei tuomet kartu su A. T. pradėjo M. mušti. Jis pirmas sudavė M. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, į lūpas, po to M. vėl jį pastūmė ir jau tuomet jis kartu su A. T. mušė M.. Kiek ir į kokias vietas sudavė smūgių, pasakyti negali, neprisimena. Neprisimena, kiek ir į kur sudavė A. T.. Viskas vyko virtuvėje, o po to netikėtai atsidūrė kambaryje, bet kaip, pasakyti negali. Ten M. atsisėdo į fotelį, o jis landžiojo po spintelių stalčius, norėdamas ką nors vertingo rasti. Belandžiodamas, ištraukė antrą stalčių ir juo sudavė du kartus M. per galvą, sudavė, nes jis pradėjo sakyti, ko jis landžioja po stalčius. Po šių smūgių M. išbėgo iš buto, o jis toliau ieškojo bute vertingų daiktų. Peržiūrėjęs visus stalčius, pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį, pavadinimo nežino, juodos spalvos, ir su A. T. išėjo iš buto. Jis su savimi peilio neturėjo, žaliu peiliu jis lupo M. bute bulves, peilį davė M.. Šiuo peiliu jis negrasino M., kai tik nulupo bulves, peilį pasiėmė M. (tomas 2, b. l. 150, 163-164).

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, R. S. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu, po įvykio, geriau atsiminė aplinkybes. Gali būti, kad sudavė M., nes jis pasakė, kad ko jis landžioja po stalčius. Neigia aplinkybę dėl peilio. Peilis buvo pradžioje, kai skuto bulves. Jis buvo didelis, žalias, virtuvinis. Pačiam M. T. atidavė peilį. Daugiau jo nematė.

Teisėja paskelbia kaltinamojo R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. S. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju R. S. paaiškino, jog M. išėjus iš buto, maždaug po penkių minučių jis bute, kurioje tiksliai vietoje, paėmė peilį, kokį tiksliai – apibūdinti negali, ir su juo ir su A. išėjo prie laiptinės apžiūrėti, ar M. neatsiveda draugų. Ten nieko nebuvo, ir jie grįžo pas M. į butą ir kartu su A. pradėjo ieškoti vertingų daiktų (T 2, b. l. 163).

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, R. S. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad parodymai surašyti panašiai kaip buvo, bet ten buvo jau ne tas peilis. Tas peilis buvo savigynai. Bijojo, kad M. T. pasikvies savo draugus. Liftas, kuriame užstrigo, buvo kitame name. Bėgo iš įvykio vietos ir buvo pavargę, dėl to slėpdamiesi atsidūrė lifte. Su civiliniu ieškiniu sutinka, su mamos pagalba atlygins. Savo elgesį vertina blogai, mano, kad tai sunkus paauglystės laikotarpis. Šiuo metu mokosi, padeda mamai.

Pagarsinus akistatos protokolą (T. 2, b. l. 153), R. S. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tikrai nebuvo taip, kad jie, turėdami peilį, ėjo link nukentėjusiojo, kai jis atbulom ėjo link buto durų. Pamena, kad kai jam trenkė, jis koja atsispyrė ir bėgte išbėgo iš buto. Peilio tikrai neturėjo ir jokių grasinimų neišreiškė. Taip, jis sakė, kad pagalvojo, jog M. išbėgo iš buto pasikviesti savo draugų, kurie su jais susidorotų ir po poros minučių paėmė virtuvėje juodą peilį ir kartu su A. išėjo į laiptinę, bet paskui nukentėjusįjį nebėgo (tomas 3, b.l. 191-199).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. S. parodė, kad susipažinus su vaikinu, vardu M., šis pasikvietė pas save į svečius ir jie nuėjo pas jį į butą, esantį Žemaitės gatvėje, Vilniuje. Bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir sidrą. Begeriant dar nusiskuto bulves, o kai jas pradėjo kepti, M. pradėjo keistai elgtis, šūkauti, pradėjo jį stumdyti, o vieną kartą jį pastūmė taip, kad jis nukrito ir tada jis supyko, bei tuomet kartu su A. T. pradėjo M. mušti. Jis pirmas sudavė M. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, į lūpas, po to M. vėl jį pastūmė ir jau tuomet jis kartu su A. T. mušė M.. Kiek jis sudavė smūgių, ir kur, pasakyti negali, neprisimena, kaip ir neprisimena kiek, ir kur, sudavė smūgių A. T.. Viskas vyko virtuvėje, o po to netikėtai atsidūrė kambaryje, bet kaip, pasakyti negali, kur M. atsisėdo ant fotelio, o jis landžiojo po spintelių stalčius norėdamas ką nors vertingo rasti. Belandžiojant jis ištraukė antrą stalčių ir juo sudavė du kartus M. per galvą, sudavė, nes jis pradėjo sakyti, ko jis landžioja po stalčius. Po šių smūgių M. išbėgo iš buto, o jis toliau ieškojo bute vertingų daiktų. Peržiūrėjęs visus stalčius, pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį, pavadinimo nežino, juodos spalvos, ir su A. T. išėjo iš buto. Jis su savimi peilio neturėjo, žaliu peiliu lupo M. bute bulves, peilį davė M.. Šiuo peiliu jis M. negrasino, o nulupus bulves, peilį pasiėmė M.. (T. 2, b. l. 150, 163-164)

Teisiamojo posėdžio metu 2016-08-18 nukentėjusysis M. T. paaiškino, jog įvykis buvo žiemos pabaigoje. Naktį susipažino su kaltinamaisiais gatvėje. Jie iš pradžių prašė nupirkti alaus. Po to jis grįžo namo, ir dar kartą išėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Vaikinai jį užkalbino. Buvo geros nuotakos, žiema, šalta, naktis, todėl ir pasikvietė pas save juos į namus. Jie patys nesiprašė. Visi nuėjo pas jį, po to dar ėjo nusipirkti alaus. Į namus atsinešė du arba tris butelius šviesaus alaus iki 6 laipsnių. Nežinojo, kad kaltinamieji vaikai, nelabai skiria. Namuose visi kartu gėrė, taip pat klausėsi muzikos, S. skuto bulves, po to jis (M. T.) jas supjaustė. Nepamena kokiu peiliu pjaustė. R. ilgai užtruko kambaryje, tai jam pasirodė įtartina, todėl nuėjo pažiūrėti. Su R. kambaryje pasistumdė, pasiaiškino, kad kambaryje nėra jo daiktų. Einant į virtuvę, jį užpuolė abu kaltinamieji. Pradžioje smogė iš dešinės, po to iš kairės. Kiek smūgių buvo nežino. Pargriuvęs atsistojo, išėjo iš virtuvės ir gavo smūgį iš R.. Kur smūgiavo nepamena. Smūgiai buvo į veidą. Viskas vyko virtuvėje, tiesiai prieš langą, prie sienos. Jiems sustojus, nuėjo iš virtuvės į kambarį. Grįžo į kambarį ginčydamiesi. Pasiūlė jiems palikti patalpas. Tada vaikinai davė jam kalbėtis baltą telefoną, gal pagąsdinti norėjo. Pokalbį inicijavo R.. Telefonu kalbėjo jo draugas, ar tėvas. Tas žmogus jį gąsdino, sakė, kad kažką jam padarys, jeigu R. nukris bent plaukas nuo galvos, nužudys, „suvalgys“. Telefoną išmetė iš rankų išeidamas iš kambario. Atsisėdo fotelyje, kambaryje, dar kalbėdamas telefonu gavo pirmą smūgį stalčiumi į galvą. Kambaryje tuo metu buvo abu vaikinai. Jam atrodo, kad pirmas smūgis buvo iš R. pusės. Buvo kraujo pribėgę į akis, todėl jis nelabai gerai viską matė. Vienas smūgis buvo iš abiejų pusių iš karto. Atsistojęs nuo fotelio, pas kaltinamuosius pamatė peilį. Pas kurį, pasakyti negali. Vaikinai stovėjo priešais jį. Peilis buvo per vidurį, R. buvo dešinėje pusėje, A. kairėje. Peilis virtuvinis - žalios spalvos, pirktas „Ikea“, su salotine rankena, geležtė salotines spalvos. Peilis buvo rankoje, ranka buvo nuleista, tai nebuvo agresyvi poza. Pamatęs peilį, išbėgo į lauką, kaltinamieji jį vijosi. Pabėgo iš esmės dėl peilio. Grasinimų negirdėjo, nes iš karto išbėgo pro duris. Gatvėje pamatė moterį, kuri iškvietė policiją. Grįžęs namo, pamatė, kad viskas išversta, suprato, kad vaikinai buvo grįžę pas jį į butą. Atvažiavo policija, nuvežė į ligoninę susiuvo galvą, nuvažiavo į komisariatą parašyti pareiškimo. Po to rado peilį tarp daiktų, įdėtą prie koridoriaus, kito peilio nerado. Po įvykio kaltinamieji su juo nebendravo, tik buvo akistatoje susitikęs. Civilinį ieškinį palaiko. Iš buto buvo pagrobtos ir jam negrąžintos ausinės (12 Eur vertės), antikvarinis ženkliukas (1 Eur vertės), virtuvinis peilis su tamsiai rudos spalvos medine rankena (4 Eur vertės). Turtinė žala 17 Eur. Jam padaryta 200 Eur neturtinė žala dėl patirto streso. Nežino, kodėl vaikinai jį pradėjo mušti virtuvėje. Buvo konfliktas, nes rado pas R. savo daiktus. Galbūt apsistumdė su R., jis nugriuvo, ir gal dėl to jie jį užpuolė. Pamatė išsipūtusią kišenę, prašė R. padėti daiktus į vietą ir eiti pro duris. Į R. kišenę nelindo, todėl nežino kokie daiktai dar buvo paimti. Ant spintelės buvo fotoaparatas, todėl pirmiausiai pamatė, kad jo nėra. R. daiktų neatidavė, kažką mykė ir neatidavė. Susistumdymas kilo dėl keturių monetų (tomas 3, b. l. 182-185).

Teisiamojo posėdžio metu 2016-09-16 nukentėjusysis M. T. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad peilis buvo, jam atsitraukiant iš buto. Stovėjo vienas vaikinas ir stovėjo kitas vaikinas, per vidurį buvo peilis. Akistatos metu paaiškėjo, kad vienas kaltinamųjų yra kairiarankis, taigi ir pas jį rankoje galėjo būti peilis. Jis peilį matė, jis žalias, ryškus. Jį po to rado prie išėjimo, tarp skalbimo mašinos ir komodos. Nematė, ar kuris nors iš vaikinų muštynių metu buvo išėjęs iš kambario (tomas 3, b. l. 191-199).

Teisiamojo posėdžio metu 2016-09-16 kaltinamasis A. T. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad jis yra kairiarankis. Nepamena, ar matė, kaip R. dėjo daiktus į krepšelius. Nepamena, ar bandė jį stabdyti (tomas 3, b. l. 191-199).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos E. M. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų jos parodymų matyti, kad apklausta liudytoja E. M. paaiškino, jog 2016-01-11, apie 5.37, patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. C., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš 5 min. buvo sumuštas vyras. Pranešė praeivė, nurodžiusi, kad vietoje nelauks. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi M. T., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo, pas jį buvo kruvina galva, veidas, visi drabužiai. M. T. paaiškino, kad 2016-01-10, apie 23.00 val., Savanorių pr. prie esančios naktinės parduotuvės susipažino su dviem jaunuoliais, kuriuos pasikvietė pas save į butą išgerti. Atvykus į butą, pradėjo išgėrinėti bei dėl neaiškių priežasčių kilo konfliktas ir jaunuoliai ištraukę stalčius mušė jais per galvą. Jis išbėgo į gatvę kviesti pagalbos, o bute pasiliko tie jaunuoliai, grįžęs į butą rado suverstus daiktus, pasigedo nešiojamo kompiuterio "Compaq" ir mobilaus ryšio telefono "Nokia", kas dar dingo, teigė nežinąs, nes nežiūrėjo, minėtų jaunuolių bute jau nebuvo. Ant M. T. veido bei galvos matėsi daugybė sužalojimų. Visas butas buvo suverstas. Apie 6.16 val. toliau patruliuojant, gavo pranešimą, kad Statybininkų g., 9 namo laiptinėje, 8 aukšto lifte, užsidarę jaunuoliai nieko neįleidžia. Atvykę minėtu adresu, lifte pamatė užstrigusius du jaunuolius. Buvo nustatyta, kad tai R. S. ir A. T., kurie su savimi turėjo du „Maxima“ plastikinius maišus, kuriuose buvo nešiojamas kompiuteris "Compaq", du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“; auksinės spalvos ant rankos nešiojamas laikrodis, juodos spalvos ant rankos nešiojamas laikrodis, juodos spalvos kvadratinis laikrodis, juodos spalvos dėkliukas, kuriame buvo raudonos spalvos fotoaparatas „Nicon“, juodos spalvos tuščia piniginė, juodos spalvos lupa, juodas dėkliukas, kuriame buvo juodi vyriški akiniai, smilkalai, vyriškas dezodorantas "N. R.", sidabrinės spalvos kirpimo mašinėlė; kvepalai "Anais Anais“, sidabrinės spalvos fenas, rankšluostis, megztinis, keletas porų kojinių, įvairių rūšių monetų, "SEB" banko kortelė Nr. 5167 4457 0468 8402, išduota M. T. vardu, "Norfa" nuolaidų kortelė, Vilniečio kortelė, S. Z. vardu išduota negaliojanti asmens tapatybės kortelė Nr. 10339023 ir negaliojantis Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. T. vardu. Ant A. T. striukės gobtuvo matėsi šviežios raudonos spalvos kraujo dėmės, paklausus iš kur daiktai ir kodėl kruvinas gobtuvas, abu jaunuoliai paaiškino, kad Savanorių pr., Vilniuje, prie esančios naktinės parduotuvės susipažino su vyriškiu, kuris juos pakvietė į svečius išgerti alkoholio, nuėjus į butą kilo konfliktas, kurio metu M. T. pradėjo kabinėtis prie jų. Tuomet jie jį sumušė, trankė su stalčiais per galvą, po to pavogė visus su savimi turimus daiktus ir pasišalino iš buto. Nuo R. S. ir A. T. sklido stiprus alkoholio kvapas, jie abu nerišliai kalbėjo. Pristačius į komisariatą pas R. S. po jo striuke buvo aptikta žalios spalvos liemenė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. R. S. paaiškino, kad šią liemenę jis pavogė iš buto (tomas 1, b. l. 108).

2016-02-11 akistatos protokole užfiksuota, kad pravesta akistata tarp įtariamojo A. T. ir nukentėjusiojo M. T. (tomas 2, b. l. 51-53).

2016-02-12 akistatos protokole užfiksuota, kad pravesta akistata tarp įtariamojo R. S. ir nukentėjusiojo M. T. (tomas 2, b. l. 153-155).

2016-01-11 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tomas 1, b. l. 11-18).

2016-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino A. T.. (tomas 1, b. l. 37-42).

2016-01-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino R. S. (tomas 1, b. l. 43-48).

2016-01-29 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną (tomas 1, b. l. 49-53).

2016-01-29 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtą kompiuterį "Compaq" (tomas 1, b. l. 54-58).

2016-01-29 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtą plaukų kirpimo mašinėlę "Gamma" (tomas 1, b. l. 59-63).

2016-02-12 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtus akinius (tomas 1, b. l. 65).

2016-02-12 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtą akinių dėklą (tomas 1, b. l. 69-72).

2016-02-12 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad M. T. atpažino iš jo pagrobtą dėklą-piniginę (tomas 1, b. l. 73-76).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą fotoaparatą "Nikon" (tomas 1, b. l. 78-81).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą fotoaparato "Nikon" dėklą (tomas 1, b. l. 82-85).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtus kvepalus "Anais-Anais" (tomas 1, b. l. 86-89).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą padidinamąjį stiklą (tomas 1, b. l. 90-93).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą rankšluostį "Dunelm Egyptian" (tomas 1, b. l. 94-97).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą plaukų džiovintuvą "A Selection" (tomas 1, b. l. 98-101).

2016-01-28 daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad S. Z. atpažino iš jos pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną "Nokia" (tomas 1, b. l. 102-105).

2016-01-26 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas virtuvinis peilis salotinės-baltos spalvų (tomas 1, b. l. 134-136).

2016-01-26 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, rasti pas sulaikytuosius R. S. ir A. T. (T. 1, b. l. 143-205).

Pagal alkoholio matuoklio "Drager", kuriuo buvo matuotas A. T. blaivumas rodmenis 2016-01-11, 07.20, nustatyta 0.77 promilių girtumas (T. 2, b. l. 62).

Alkoholio matuoklio "Drager" rodmenimis, pamatavus R. S. blaivumą 2016-01-11, 07:14, nurodoma 1.21 promilės girtumas (T. 2, b. l. 168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 107/2016(01) konstatuota, kad M. T. nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos galvoje, muštinė žaizda aplinkine poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, paviršinis odos nubrozdinimas smakre, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-11), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nustatytuose sužalojimuose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusių įrankių skaičių, neužfiksavo. Nustatytuose sužalojimuose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (T. 1, b. l. 209-210).

Nukentėjusysis M. T. pareiškė 217 Eurų civilinį ieškinį: 200 eurų neturtinei, 17 eurų turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 28).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,79 Euro civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l.121-123).

Iš byloje esančio M. T. rašto matyti, kad kaltinamieji 2018-08-18 jam atlygino turtinę žalą 18 eurų (T. 3, b. l. 188)

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 str. 2 d.

Baudžiamojo kodekso 180 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Šiam nusikaltimui būdinga tai, kad kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsakomybė už plėšimą kyla, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams, vienas kurių – nešaunamojo ginklo panaudojimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas, kaip ir nešaunamojo ginklo panaudojimas, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamajame posėdyje ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka konstatuotina, kad R. S. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, prieš nukentėjusįjį M. T. panaudodami fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą – M. T. ir nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu abu kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis R. S. nurodė, kad 2016-01-11, nakties metu, prie parduotuvės susipažino su M. T., kuris juos pakvietė į savo namus išgerti. Nuėję pas M. T., jie gėrė virtuvėje. Jis (R. S.) nuėjo į kitą kambarį, kuriame paėmė kažkokias monetas. Į kambarį atėjęs nukentėjusysis pradėjo šaukti, prašyti monetas padėti į vietą. Jis (R. S.) monetų nepadėjo, taip pat ėmė šaukti ant nukentėjusiojo. Sakė, kad padės, kai apžiūrės. M. T. jį pastūmus, jis nukrito. Šūktelėjo A. T.. Visi sugrįžo į virtuvę. Virtuvėje jie (R. S. ir A. T.) ėmė nukentėjusįjį mušti. Nepamena, kaip mušė, bet buvo suduotas ne vienas smūgis rankomis. M. T. jų nemušė, tik stūmė nuo savęs. Atsistūmęs, nubėgo į kambarį ir atsisėdo ant fotelio. Jie išsitraukė iš komodos stalčius ir pradėjo nukentėjusįjį, sėdintį ant fotelio, daužyti stalčiais. Gali būti, kad mušė nukentėjusįjį dėl to, nes šis priekaištavo jam, kad landžiojo po stalčius. Ar A. T. taip pat mušė nukentėjusįjį, jis nematė. Pats nukentėjusysis tik bandė atsistumti, jų nemušė. Po smūgių A. T. su koja jį atstūmė ir išbėgo iš buto. Jie taip pat išbėgo iš paskos pažiūrėti, bet pamatę, kad nieko nėra, grįžo atgal. M. išėjus iš buto, jis pasiėmė kitą peilį savigynai, nes jie bijojo, kad M. pasikvies draugus. Kaltinamiesiems grįžus į butą, jis (R. S.) susirinko daiktus į du maišelius. Nežiūrėjo, ką darė A. T.. Jie nesitarė grįžti atgal, tiesiog jis (R. S.) įbėgo į butą, o A. jam iš paskos. Kompiuterį paėmė nuo virtuvės stalo, buvo fotoaparatas, liemenė, kitų daiktų nepamena. Daiktus nešė jis (R. S.). Nesigilino, ar A. T. kažką sakė. Kai jis krovė daiktus, A. taip pat buvo kambaryje. Aplinkybes jis geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, gali būti, kad sudavė M., nes šis priekaištavo už tai, kad landžioja po stalčius. Jis neigia aplinkybę dėl peilio. Peilis buvo pradžioje, kai skuto bulves. Jis buvo didelis, žalias, virtuvinis. Peilį jis atidavė M. T. ir daugiau jo nematė. Buvo dar kitas peilis: nepamena kurioje tiksliai vietoje, paėmė peilį, kokį tiksliai apibūdinti negali, ir su juo kartu su A. išėjo prie laiptinės apžiūrėti, ar M. neatsiveda draugų. Ten nieko nebuvo, ir jie grįžo pas M. į butą ir kartu su A. pradėjo ieškoti vertingų daiktų (T. 3, b. l. 191,192; T. 2, b. l. 163). Kaltinamasis A. T. nurodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų iš dalies. Susispažinę su M. T., nuėjo pas jį išgerti. Gerdami sėdėjo virtuvėje trise. Kai virtuvėje jis (A. T.) liko vienas, išgirdo R. S. iš kambario jį šaukiant. Atėjęs pamatė, kad M. pastūmė R.. Nukentėjusiajam ir R. susitaikius, visi kartu grįžo į virtuvę. R. kepė bulves. Tuomet jie (nukentėjusysis ir R.) vėl susipyko, dėl ko nepamena. Pirmas nukentėjusįjį pradėjo mušti R., tuomet M. norėjo smūgiuoti R., bet jis (A. T.) pirmesnis jam smūgiavo ranka. Toliau jau kartu su R. mušė M.. Nukentėjusiajam nukritus, jį gulintį spardė kojomis, smūgiavo į kūną. M. atsistojus, nustojo muštis. Jis (M. T.) nebuvo stipriai sumuštas, kraujas nebėgo. Pradėjo kalbėtis. Po kurio laiko M. su R. vėl pradėjo aiškintis. Kol jie ginčijosi, jis paslėpė du peilius. Vienas buvo su medine rankena, jį padėjo į spintą su striukėmis, o kitą į spintą su batais, peilis atrodo buvo žalias, tiksliai nepamena. Kilo mintis paslėpti peilį, nes bijojo, kad išgėrę paims peilius ir ką nors padarys. M. matė, kad jis neša peilius. Vieną peilį išėmė iš stalčiaus, kitas buvo ant virtuvinio stalo, nes prieš tai skuto bulves. Tuo metu, kai nešė peilius, M. ir R. sėdėjo prie stalo, pykosi, aiškinosi. Vėliau R. iš komodos paėmė stalčių ir smūgiavo M. pora smūgių. Smogė į galvą. Po to M. atsistojo ir išbėgo iš namų. M. išbėgus, R. taip pat išbėgo pažiūrėti, ar M. nepasikvietė draugų, o jis (A. T.) pasiliko bute, laukė R.. Jis asmeniškai daiktų nekrovė. Grįžęs R. paėmė nešiojamą kompiuterį, kojines, džemperį, skutimosi mašinėlę, gerai nepamena kokius konkrečiai daiktus ėmė. Jis prašė R. neimti daiktų, todėl neigia savo kaltę dėl daiktų pasisavinimo. Dėl vagystės tarpusavyje nesitarė. R. sudėjus daiktus, kartu su juo išbėgo iš buto. Pavogtus daiktus nešė R.. Užėjo į atsitiktinę laiptinę, apie 50 m. nuo M. buto, įėjo į liftą, paspaudė mygtuką, bet liftas užstrigo. Iškvietė pagalbą, kad juos išlaisvintų, bet pirma atvažiavo policija. Policija rado juos su visais daiktais. Tarp daiktų buvo ir dokumentai, kortelės. Tą vakarą visi trys išgėrė apie 5-6 litrus alaus. Jis yra kairiarankis. Jis nepamena, ar matė, kaip R. krauna daiktus į maišelius, nepamena, ar bandė R. sustabdyti (T. 3, b. l. 130-134, 193).

Kaltinamieji, savo kaltę pripažindami iš dalies, neigė, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas, siekiant pagrobti daiktus, nurodė, kad peilis nusikaltimo metu nebuvo naudojamas. Minėtus parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai kurie visi kartu sudaro vieningą įrodomąją grandinę. Pirmiausia, tai nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo M. T. parodymai. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai teigė, kad prieš jį buvo vartojamas ne tik fizinis smurtas, kuris pasiraiškė R. S. ir A. T. nukentėjusįjį mušant rankomis, spardant kojomis ir suduodant smūgius su stalčiais per galvą, bet ir naudojamas ryškios salotinės spalvos virtuvinis peilis, kurio išsigandęs jis pabėgo iš buto. M. T. nuosekliai teigė, kad konfliktas su R. S. prasidėjo, nukentėjusiajam pastebėjus, kad R., pasišalinęs iš virtuvės, ilgai užsibuvo kambaryje, kur nukentėjusiojo buvo užkluptas paėmęs jo progines monetas. M. T. prašymui padėti monetas į vietą, R. S. nepakluso. Dėl to įvyko susistumdymas. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir R. S., nurodęs, kad M. T. prašomas monetų jam neatidavė. Nukentėjusysis taip pat pastebėjo, kad po R. S. apsilankymo kambaryje trūksta fotoaparato ir dėl to kreipėsi į R. S.. Būtent nukentėjusiajam bandant apginti savo teisę į nuosavybę, kilo konfliktas, po kurio jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas virtuvėje, kai prie smurtaujančio R. S. prisidėjo ir A. T.. Nors šis kaltinamasis nurodė, kad pradėjo mušti M. T., bandydamas apginti draugą, kambaryje pastumtą nukentėjusiojo, tačiau byloje esančiais įrodymais (kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais, akistatų protokolais) nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pradėtas vartoti, jau iš kambario išėjus į virtuvę, R. S. pirmam sudavus smūgį M. T.. Akistatos su nukentėjusiuoju metu A. T. paaiškino, kad R. S. pašauktas iš virtuvės atėjo į kambarį, kur konfliktavo nukentėjusysis ir R. S., tačiau jis (A. T.) prie konfliktuojančiųjų neprisidėjo, stebėjo situaciją, jų aiškinimąsi. Po to visi susitaikę grįžo į virtuvę, kepė bulves, o M. vis prašė R. parodyti, ką šis paslėpęs kelnių kišenėje. Į tai R. atsakė, kad parodys, kai pavalgys, tačiau A. T. tai pasirodė neįdomu, nes atrodė, kaip koks turgus. Jis stovėdamas prie šaldytuvo gėrė alų, kai pamatė, kad R. pradėjo daužyti nukentėjusįjį kumščiais. Jis nusprendė, kad R. reikia padėti, nes M. stambesnis, todėl irgi ėmė daužyti M., kumščiu į veido, galvos sritį, spardė šį gulintį į nugarą, tiksliai nepamena, kiek buvo smūgių (T. 2, b. l. 52). Vėliau, nukentėjusiajam nuėjus į kambarį ir atsisėdus į fotelį, R. S. landžiojo po stalčius, apžiūrinėjo ten esančius daiktus, dėl to nukentėjusysis jam vėl priekaištavo. Šios aplinkybės nustatytos, remiantis tiek nukentėjusiojo, tiek paties R. S. parodymais, kuris apklausiamas įtariamuoju teigė, kad, M. grįžus į kambarį, atsisėdus ant fotelio r bendraujant su A. T., jis (R. S.) landžiojo po spintelių stalčius, ieškodamas ko nors vertingo. Belandžiodamas jis (R. S.) ištraukė antrą stalčių ir sudavė juo du kartus M. T. per galvą, nes šis ėmė sakyti, ko landžioja po stalčius. R. S. nurodė, kad tikslo vogti iš pradžių nebuvo, nes į butą ėjo išgerti, tai padaryti nusprendė būdamas bute (T. 2, b. l. 150). Šiuos parodymus pagarsinus teismo posėdžio metu, R. S. parodė, kad juos tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykį atsiminė geriau.

Minėti teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad R. S. būnant bute kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusiajam bandant apginti savo nuosavybę, jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas. Kaltinamasis A. T., kaip patvirtino ir jo paties aukščiau aptarti parodymai, girdėjo dėl ko kambaryje su nukentėjusiuoju konfliktavo jo draugas, o virtuvėje girdėjo M. T. prašymus R. S. parodyti, ką slepia kišenėje, taigi suprato, kad konflikto priežastis – R. S. kėsinimasis į M. T. turtą. Būtent nukentėjusiajam priekaištaujant R. S. dėl minėtos priežasties, R. S. netikėtai sudavė smūgį nukentėjusiajam, o A. T. prisidėjo prie smurto. Nukentėjusiajam pasitraukus į kambarį ir ten sėdint fotelyje, A. T. tai pat buvo kambaryje ir bendravo su nukentėjusiuoju, kai tuo pat metu R. S. ten atidarinėjo spintelių stalčius ir ieškojo vertingų daiktų. Į nukentėjusiojo dėl to išsakytus priekaištus, R. S. atsakė smūgiu su stalčiumi nukentėjusiajam per galvą. A. T. taip pat smūgiavo su stalčiumi nukentėjusiajam per galvą, nors, kaip teigia R. S., nukentėjusysis jiems nesipriešino, tik bandė apsiginti, atsistumti nuo jų. Teismas sutinka su kaltinamuoju A. T., kad jis pats nukentėjusiesiems priklausančių daiktų neėmė (byloje nustatyta, kad juos, M. T. pasišalinus, į maišelius susidėjo ir iš buto išnešė R. S.), tačiau visuma įrodymų patvirtina A. T., veikdamas bendrai su R. S., naudojo smurtą prieš turto savininką, tai buvo priemonė turtui užvaldyti. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju bendrininkų R. S. ir A. T. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė bet kokį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, suduodami smūgius rankomis į galvos sritį, jam parkritus spardydami į nugarą kojomis, kambaryje daužydami stalčiais per galvą. Be to prieš nuketėjusįjį buvo taip pat panaudotas peilis, o būtent, M. T. spyrus su koja ir numušus stalo stalčių bei atsistojus nuo fotelio, sėdintis kuriame buvo kaltinamųjų daužomas stalčiais, šie, turėdami rankoje M. T. priklausantį virtuvinį salotinės – baltos spalvų peilį, M. T. pradėjus atbulom trauktis link buto durų, ėjo link jo, laikydami minėtą peilį ir sakydami tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus grasinančio pobūdžio žodžius. Peilio panaudojimą įrodo pirmiausia nukentėjusiojo parodymai, kuris nuo pat pirmos apklausos, vykusios praėjus tik keletui valandų po įvykio, taip pat ir vėlesnėse papildomose apklausose, ikiteisminio tyrimo metu atliktose akistatose su kaltinamaisiais, bei apklausiamas teisme kategoriškai tvirtino, kad po to, kai spirdamas koja numušė stalčių, taip apsigindamas nuo kaltinamųjų smūgių, jis atsistojo, o vaikinai abu nuo jo atsitraukė link lovos, ir tuomet pas vieną iš jų, pas kurį tiksliai, nurodyti negali, pamatė salotinės spalvos virtuvinį peilį. Peilį M. T. suvokė, kaip jo sveikatai ar net gyvybei tiesiogiai grasinančią priemonę, kuri gali būti panaudota prieš jį. Jam tai atrodė realu. M. T. parodymai dėl šios aplinkybės nuoseklūs ir detalūs, jie nekito viso proceso metu. Kaltinamieji neigė peilio panaudojimo faktą, tačiau, priešingai nei nukenėjusysis, kuris davė nuoseklius parodymus, jų paaiškinimai kito tyrimo eigoje, jie nesutampa detalėse. R. S. duodamas parodymus iš pradžių teigė, kad salotinį peilį, kuriuo jis skuto bulves virtuvėje, pasiėmė M. (T. 2, b. l. 150), vėliau nurodė, kad jis pats peilį padėjo virtuvėje (T. 2, b l. 154), dar vėliau sakė, kad jis, nuskutęs bulves, peilį atidavė M., kuris peilį iš virtuvės kažkur nusinešė (T. 2, b. l.163), tai neatitinka A. T. parodymų, kuris teigė, kad būtent jis paėmęs iš virtuvės abu peilius (salotinį ir su medine rankena) grumtynių metu juos paslėpė koridoriuje esančioje spintoje, bijodamas, kad jie nebūtų panaudoti. Pažymėtina, kad nors, anot A. T., abu peiliai buvo jo saugiai jo paslėpti (salotinis – rūbų spintoje, o kitas su medine rankena – batų komodoje), tačiau R. S. teigimu, M. T. pabėgus iš buto, jis nedidelį peilį savigynai pasiėmė iš virtuvės. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad salotinis peilis, nukentėjusiojo teigimu, buvo rastas prie išėjimo, tarp skalbimo mašinos ir komodos, nors A. T. nurodė, kad paslėpė jį koridoriuje esančioje rūbų spintoje, kuri yra kitoje koridoriaus pusėje, nei skalbimo mašina ir batų komoda. Apklausiamas įtariamuoju R. S. neigė, kad po to, kai daužomas stalčiais M. nuo jų atsistūmė, jie (kaltinamieji) grasindami ėjo link nukentėjusiojo, nurodė, kad M. išeinant iš buto, jokio peilio jis (R. S.) rankose neturėjo, nukentėjusiajam negrasino, o pastarasis iš buto išėjo savo noru. Tik jam (M. T.) išėjus, jis (R. S.) pasiėmė peilį, kokį apibūdinti negali ir su A. išėjo prie laiptinės apžiūrėti, ar M. neatsiveda draugų (T. 2, b. l. 163). Minėtus kaltinamojo parodymus paneigia A. T. ir M. T. parodymai. Akistatos metu A. T. parodė, kad sutinka su nukentėjusiojo parodymais, jog M. nuo jų atsistūmus, jie kartu su R. ėjo į M., tačiau nepamena, ar tuomet buvo peilis. Jis pats (A. T.) peilio tikrai neturėjo, o ar peilis buvo pas R. nepamena (T. 2, b. l. 53). Apklausiamas įtariamuoju, akcentavo, kad jis (A. T.) peiliu M. negrasino, o ar peilį turėjo R., tiksliai nepamena, nes buvo per daug išgėręs (T. 2, b.l. 58). M. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam nuo kaltinamųjų atsistūmus, o vaikinams nuo jo atsitraukus link lovos, jis pas vieną iš jų, pas kurį tiksliai nurodyti negali, pamatė salotinės spalvos virtuvinį peilį, pirktą Ikea parduotuvėje, kurį suvokė, kaip grėsmę sau. Būtent dėl peilio jis skubiai pasišalino iš buto. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad peilis buvo smulkesnio vaikino (R. S.) rankoje, tačiau vėliau jis teigė, kad negalįs tiksliai įvardinti kieno rankoje buvo peilis, nes vaikinai, eidami link jo, buvo vienas šalia kito (R. S. dešinėje, o A. T. kairėje pusėjė), o peilis buvo tarp jų. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad tiksliai įsidėmėti, kurio būtent vaikino rankoje buvo peilis, jam trukdė per veidą bėgantis kraujas, tačiau jis kategoriškai viso proceso metu teigė, kad tikrai užfiksavo pas bendrininkus peilį, nes jis buvo žalias, ryškus, su salotine geležte. Tvirtai įsitikinti, kuris būtent iš bendrininkų rankoje laikė peilį, sutrukdė ir tai, kad išsigandęs ginklo, M. T. skubiai išbėgo iš buto. Byloje esančiu apžiūros protokolu nustatyta, kad 2016-01-26 buvo apžiūrėtas virtuvinis peilis salotinės-baltos spalvų, kurio ilgis virš 30 cm, pateiktas 2016-01-13, savanoriško daiktų pateikimo protokolu (T. 1, b. l. 134-136). Įvertinus aukščiau paminėtų faktinių duomenų visumą, teismas laiko įrodytu peilio panaudojimą M. T. atžvilgiu, kaip priemonę turtui užvaldyti. Nustačius, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, šis kvalifikuojantis požymis inkriminuojamas abiem kaltinamiesiems.

Pagal teismų praktiką bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą, kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems, tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Byloje nustatyta, kad po M. T. pasišalinimo iš buto, R. S. ir A. T. išbėgo paskui nukentėjusįjį, tačiau vėl grįžo. Tada R. S. susirinko vertingus daiktus ir kartu su A. T. pasišalino. Nors teisme A. T. nurodė, sakęs draugui nieko neimti, tačiau vėliau jis patikslino, kad nepamena, ar bandė jį sustabdyti. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paaiškino, kad nors pats daiktų nerinko, tačiau žiūrėjo kaip juos renka R. (T. 2, b. l. 48). Iš teismo posėdžio metu pagarsinto 2015-01-11 Vilniaus apskrities PK PER 2 kuopos 2 būrio patrulių rinktinės patrulės E. M. tarnybio pranešimo matyti, kad A. T. kartu su R. S. ir pagobtais daiktais buvo sulaikyti Statybininkų g. namo Nr. 9, 8 aukšte, kurio lifte jie slėpėsi išbėgę iš nukentėjusiojo buto (T. 1, b. l. 9). Ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad, jiems būnant lifte, jis apžiūrėjo pavogtus daiktus (b. l. 49). Visa tai patvirtina, kad A. T. suvokė, jog bendromis pastangomis, įskaitant ir jo paties atliktus smurtinius veiksmus, buvo palaužiamas nukentėjusiojo priešinimasis, siekiant užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, taigi suvokė, kad buvo bendrininkas, vykdant plėšimą, ir tam neprieštaravo. Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Remiantis byloje ištirtų ir teismo aptartų įrodymų visuma, konstatuotina, kad R. S. ir A. T., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. T. ir nukentėjusiajai S. Z. priklausantį turtą, taip padarydami BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamuoju aktu R. S. ir A. T. kaltinami ne tik pagal BK 180 str. 2 d., bet ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad sulaikius bendrininkus pas juos rastuose maišuose tarp iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų buvo „SEB“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. T. vardu, bei Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. T. vardu.

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas, jei veiką padaręs asmuo nėra sulaukęs tam tikro amžiaus. Nusikaltimo subjekto amžius – tai konkreti amžiaus riba, kurios sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. BK 13 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo pagal šį kodeksą atsako tada, kai iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo jam buvo suėję 16 metų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo baudžiamas suėjus 14 metų, tai nužudymas (129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnis), išžaginimas (149 straipsnis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnis), vagystė (178 straipsnis), plėšimas (180 straipsnis), turto prievartavimas (181 straipsnis), turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (280 straipsnio 2 dalis). Taigi, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų nėra BK 13 straipsnio 2 dalies veikų sąraše. R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, jis padarė 2016-01-11, kai jam dar nebuvo sukakę 16 metų, todėl baudžiamasis procesas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį R. S. atžvilgiu nutrauktina, atsižvelgiant į tai, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu R. S. nebuvo šių nusikalstamų veikų subjektas (BK 13 straipsnis).

Dėl A. T. veikos kvalifikavimo ne tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį pažymėtina tai, kad visų trijų nusikalstamų veikų objektai – skirtingi: nusikaltimas, nustatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka; nusikaltimas, nustatytas BK 214 straipsnyje, yra BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, juo pažeidžiama Lietuvos valstybės finansų kredito sistema; nusikaltimas, nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, juo pažeidžiama savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Svetimo turto pagrobimas (BK 180 straipsnis), svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas (BK 214 straipsnis) ar dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-554/2005). Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad A. T., kartu su asmeniu, nepasiekusiu įstatymo nustatyto amžiaus, veikė neapibrėžta tyčia viena veika pasikėsinant į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarant atskiras veikas, galima nustačius, kad darant veiką suvokė, į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai, ir vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių. Byloje esantys įrodymai tokios išvados nepagrindžia. Iš R. S. parodymų matyti, kad nukentėjusiajam po prieš jį pavartoto smurto ir peilio panaudojimo išbėgus iš buto, R. S. su A. T. išėjo paskui jį į lauką, vėliau abu grįžo atgal į butą, kur R. S. puolė krauti į maišelius nukentėjusiesiems M. T. ir S. Z. priklausančius daiktus. R. S. teigimu, jie iš buto paėmė juodos spalvos nešiojamąjį kompiuterį ir daug smulkių daiktų, kurių jis neįsidėmėjo. Apklausiamas įtariamuoju 2015-02-26 jis akcentavo, kad pavogė kompiuterį ir pora telefonų, daug smulkių daiktų, kurių visų išvardinti negali. R. S. neatmetė galimybės, kad tarp daiktų galėjo būti pasas, tačiau neįsidėmėjo, nurodė, kad banko kortelės specialiai neėmė, ji galėjo netyčia įkristi į maišą. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad bendrininkams grįžus į butą, R. S., kuris, kaip ir A. T., buvo apsvaigęs nuo alkoholio, stichiškai krovė daiktus, iš kurių praėjus vos kelioms valandoms nuo nusikaltimo galėjo įvardinti tik kompiuterį. A. T., kuris pats daiktų į mašelius nekrovė, nurodė, kad R. S. paėmė kompiuterį, kojines, džemperį, skutimosi mašinėlę, gerai nepamena kokius konkrečiai daiktus pastarasis ėmė. Apklausiamas iš karto po nusikaltimo A. T. pasakė, kad R. S. susirinko iš buto įvairius daiktus, tarp kurių buvo nešiojamas kompiuteris, kitų daiktų neprisimena. Dėl vagystės tarpusavyje nesitarė. R. sudėjus daiktus išbėgo iš buto. Pavogtus daiktus nešė R., o jis juos apžiūrėti galimybę turėjo tik tada, kai buvo užstrigę lifte, iš kurio išlaisvintus juos iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Taigi, nors ir nustačius, kad kartu su kitais pagrobtais daiktais buvo M. T. banko mokėjimo kortelė bei asmens dokumentas, veikos pagal BK 214 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nėra pagrindo, nes iš byloje surinktų įrodymų (A. T., R. S., nukentėjusiojo M. T. parodymų, tarnybinio pranešimo apie jų sulaikymo aplinkybes, daiktų apžiūros protokolų, kitos rašytinės bylos medžiagos) negalima daryti pagrįstos išvados, kad A. T. suvokė, jog kėsinasi į mokėjimo kortelę bei asmens dokumentus ir to norėjo. Kaip jau minėta, tiek BK 302 str. 1 d., tiek 214 str. 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padaromos veikiant tiesioginės tyčios kaltės forma. Nagrinėjamu atveju, pabėgus iš buto nukentėjusiajam, daiktai buvo kraunami į maišelius skubiai, stichiškai, abu kaltinamieji įsidėmėjo, kad tarp daiktų buvo kompiuteris, R. S. įsiminė mobiliojo ryšio telefonus, tačiau neįsidėmėjo, kad į maišelį pateko pasas ir mokėjimo kortelė, nedėjo jų specialiai, todėl negalima daryti išvados, kad A. T., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuris nėra pasiekęs įstatymo nustatytą amžių (BK 13 str.), pagrobė pasą ir banko mokėjimo kortelę, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. neįrodyta, kad buvo kėsintasi į konkretų dalyką – pasą, banko mokėjimo kortelę. Įvertinus šias aplinkybes, A. T. pagal BK 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 dalį išteisintinas, jo veikoje nesant būtinojo objektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl „SEB“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos M. T. vardu, bei Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. T. vardu, paso pagrobimo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų R. S. ir A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalis). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Abu kaltinamieji tyčinį sunkų nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiai. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje, kurio nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2–3 punktai).

Skiriant bausmę R. S., atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, veikdamas bendrininkų grupe su kitu nepilnamečiu asmeniu, tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ši nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Skiriant bausmę atsižvelgtina į pagrobto turto vertę, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei intensyvumą, į dominuojantį R. S. vaidmenį nusikaltimo padaryme. Nors R. S. iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu jau yra priimti 3 apkaltinamieji nuosprendžiai. R. S. administracine tvarka nėra baustas. Šiuo metu jis mokosi. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog R. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimesnis Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

Į R. S. skirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016-01-11 iki 2016-03-25. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-25 nutartimi, kuri tikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-25 nutartimi, skirtos kardomosios priemonės – namų arešto laikas yra pasibaigęs 2016-09-25 ir nebuvo pratęstas.

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, tai, kad minėtą veiką padarė būdamas neteistas, jį charakterizuojančius duomenis, jo pastangas keistis, bausmės vykdymą jam tikslinga atidėti, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą bei nustatyti jam pareigas, kurios atitiks paties kaltinamojo, visuomenės interesus. Čia pastebėtina tai, jog iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos 2016-02-05 charakteristikos matyti, jog R. S. charakterizuojamas kaip turintis netinkamus mokinio elgesio ypatumus, ne vietoje ir ne laiku replikuojantis, galintis įsiterpti kada tik nori, užduoti nesusijusius su tema klausimus, tačiau dėmesingas individualių pokalbių metu. Mokyklą jis lankė gerai du pirmus mėnesius, rodė pastangas mokytis, gerai elgtis su draugais, vėliau iš motinos mokykla sužinojo apie netinkamą elgesį, pabėgimus iš namų. Keletą kartų į šeimą buvo grąžintas policijos pareigūnų. Po to, vėl lankė pamokas. Po žiemos atostogų į mokyklą negrįžo, 2016-01-16 motina informavo, kad sūnus padarė nusikaltimą (T. 2, b. l. 93, 94). Iš 2016-05-19 pažymos dėl R. S. mokymosi matyti, kad R. S. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto matyti, jog R. S. gyvena su mama ir sese. Namuose švaru, tvarkinga, nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi, ugdytis. Motina vaiką apibūdino, kaip gerą, padedantį, turintį draugų, tačiau dėl neigiamos įtakos įsitraukiantį į netinkamas veiklas. Ji yra kreipusis į Vaiko gerovės komisiją, kad vaikui būtų skirtos vidutinės priežiūros priemonės. Motina rūpinasi vaiku, stengiasi susitarti, kalbėtis (T. 2, b. l. 95). Iš Varėnos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-08 rašto matyti, kad R. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (T. 2, b. l. 98). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad Vilniaus miesto Vaiko gerovės komisijoje buvo svarstyti klausimai dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įstatymo nuostatų taikymo R. S., taip pat šiame rašte pažymima, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, taip pat į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą, kad (T. 2, b. l. 17-18). Teismas, įvertinęs R. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, mano, jog jie leidžia manyti, kad R. S. gali pakeisti savo elgesį, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo.

Čia pažymėtina ir tai, kad R. S. trimis įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu) yra paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, turėtų būti bendrinamos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Vis tik teismas konstatuoja, jog šiuo metu bendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių nėra tikslinga, kadangi dar nėra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė taip pat turėtų būti bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Skiriant bausmę A. T. atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, veikdamas bendrininkų grupe su kitu nepilnamečiu asmeniu, tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ši nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Skiriant bausmę atsižvelgtina į pagrobto turto vertę, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei intensyvumą. A. T. yra neteistas. Administracine tvarka nebaustas. Jauno amžiaus, mokosi. Nors amžiumi yra vyresnis už R. S., tačiau jo vaidmuo nusikaltimo daryme nebuvo pagrindinis. Mokymosi įstaigos A. T. apibūdinamas teigiamai. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas , VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra nustatytinas artimesnis Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

A. T. nuteistas laisvės atėmimu už vieną tyčinį nusikaltimą mažiau kaip penkeriems metams, todėl yra BK 92 str. nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, taip pat į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, sumokėjo dalį žalos, bausmės vykdymą jam tikslinga atidėti, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą bei nustatyti jam pareigas, kurios atitiks paties pirmiausia kaltinamojo, o taip pat ir visuomenės bei valstybės interesus. Pažymėtina, kad iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro 2016-02-10 charakteristikos matyti, jog mokykla A. T. charakterizuoja tik teigiamai: jis šioje mokykloje mokosi nuo antros klasės, yra draugiško būdo, nekonfliktiškas, pamokų nepraleidinėja, mokslai sekasi vidutiniškai. Nepaisant gerųjų mokinio savybių, jam kartais kenkia vienas būdo bruožas – berniukas lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai. Šeimoje atsitikus nelaimingiems atsitikimams berniuką mama augina viena, į susirinkimus ji ateina retai, tačiau ryšį su mokykla palaiko telefonu. Mama tinkamai rūpinasi vaiku: jis tvarkingai aprengtas, turi reikalingas mokymuisi priemones, gauna nemokamą maitinimą (T. 3, b. l. 15). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad A. T. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, taip pat į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą (T. 2, b. l. 17-18). Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, mano, jog byloje surinkti ir minėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. T. gali pakeisti savo elgesį, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. T. byloje pareiškė 217 Eurų civilinį ieškinį: 200 eurų neturtinei, 17 eurų turtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 28). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,79 Euro civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l.121-123). Iš byloje esančio M. T. rašto matyti, kad kaltinamieji 2016-08-18 jam padarytą turtinę žalą atlygino (T. 3, b. l. 188).

R. S. ir A. T. pripažinti kaltais, padarę BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas nukentėjusiojo paaiškinimais. Nukentėjusysis paaiškino, kokie pagrobti daiktai jam nebuvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu, įvardijo jų vertę ir prašė atlyginti 17 eurų turtinę žalą. Kaltinamieji su šia žala sutiko ir sumokėjo 18 eurų turtinei žalai atlginti. Be to, M. T. prašė iš kaltinamųjų priteisti 200 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl nusikaltimu padarytų dvasinių išgyvenimų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

M. T. atžvilgiu padarytas smurtinis nusikaltimas, iš jo ne tik buvo pagrobtas turtas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais smurtiniais kaltininkų veiksmais. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į M. T. patirtų sužalojimų laipsnį (nusikaltimu pastarajam buvo padarytos muštinės žaizdos ir kraujosrūvos galvos, veido srityje, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu), kaltinamųjų turtinę padėtį (A. T. ir R. S. yra nepilnamečiai, mokiniai, nedirbantys, išlaikomi motinų). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiajam M. T. solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės J. K., bei iš A. T., o pastarajam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės N. T., priteistinas jo prašomas neturtinės žalos dydis.

Valstybinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama už nukentėjusiojo M. T. gydymą priteisti iš atsakovų 62,79 eurų turtinę žalą. Minėtas ieškinys yra pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (T. 1, b. l. 123), todėl solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės J. K., bei iš A. T., o pastarajam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės N. T., priteistina Valstybinei ligonių kasai –62,79 eurų turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (įpakuotos į baltos spalvos popierinį voką), 3 nuoplovos nuo plastmasinių puodelių iš virtuvės patalpos (įpakuotos į baltos spalvos popierinį voką), 2 buteliai iš šiukšlių dėžės (įpakuoti į šviesiai rudos spalvos popierinį voką), du plastikiniai „MAXIMA“ maišeliui (įpakuoti į baltos spalvos popierinį voką), esantys kartotinėje dėžėje, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sunaikinti. Minėtoje daiktinių įrodymų saugykloje esantys nukentėjusiojo M. T. daiktai – žalios spalvos pūsta liemenė su raudonos spalvos dėmėmis (įpakuota į juodos spalvos maišą), pilkos spalvos striukė su raudonos spalvos dėmėmis (įpakuota į šviesios spalvos maišą), virtuvinis peilis, salotinės – baltos spalvų (įpakuotas į baltos spalvos popierinį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam M. T..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307-308, 313 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį baudžiamosios bylos procesą nutraukti, asmeniui nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti: su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-01-11 iki 2016-03-25, taip pat į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžius atliktą ir įskaitytą bausmių laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 ir 87 straipsniais, R. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant R. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-11 iki 2016-01-12.

A. T. (A. T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82, 87 straipsniais, A. T. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, uždrausti be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės J. K., bei iš A. T., o pastarajam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės N. T., priteisti nukentėjusiajam M. T. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti:

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: solidariai iš R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės J. K., bei iš A. T., o pastarajam neturint lėšų iki jo pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės N. T., priteisti Valstybinei ligonių kasai 62,79 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje adresu: Buivydiškių g. 19, Vilniuje, o būtent:

daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais (3 vnt., įpakuotus į baltos spalvos popierinį voką), nuoplovas nuo plastmasinių puodelių iš virtuvės patalpos (3 vnt., įpakuotus į baltos spalvos popierinį voką), butelius iš šiukšlių dėžės (2 vnt., įpakuotus į šviesiai rudos spalvos popierinį voką), plastikinius „MAXIMA“ maišelius (2 vnt., įpakuotus į baltos spalvos popierinį voką) sunaikinti;

žalios spalvos pūstą liemenę su raudonos spalvos dėmėmis (įpakuotą į juodos spalvos maišą), pilkos spalvos striukę su raudonos spalvos dėmėmis (įpakuotą į šviesios spalvos maišą), virtuvinį peilį, salotinės – baltos spalvų (įpakuotą į baltos spalvos popierinį voką), grąžinti nukentėjusiajam M. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.