Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-640-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
2-640-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00237-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
L. A.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Talesta“
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-640-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00237-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Metal Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-557-112/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Metal Group“ ieškinį atsakovei L. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Talesta“.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltic Metal Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. A. 3 610 801,61 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad pagal buhalterinius dokumentus įmonės kasoje nuo 2013-12-05 iki bankroto bylos iškėlimo yra apskaitoma 3 591 259,95 Lt, tačiau buvusi UAB „Baltic Metal Group“ direktorė L. A. šios pinigų sumos ieškovo bankroto administratoriui neperdavė, todėl galima teigti, kad įmonės vadovė padarė įmonei tokio dydžio žalą.

Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-39-380/2015. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. A. kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Panašūs kaltinimai pareikšti ir jos sutuoktiniui, kuris šioje civilinėje byloje turėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, tačiau neapklaustas dėl tos priežasties, kad neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurie yra baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje, prašant iš L. A. priteisti žalą, reikalavimai kildinami ir vadovaujamasi tuo, kad 3 591 259,95 Lt suma yra nurodoma buhalterinėje apskaitoje – balanse, atsakovė ginčija realų tokios pinigų sumos egzistavimą. Baudžiamojoje byloje tiriamos būtent nurodomos aplinkybės bei kito turto galimas pasisavinimas. Teismas sprendė, kad siekiant išvengti galimai skirtingų tų pačių aplinkybių vertinimo, tikslinga bylos nagrinėjimą stabdyti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes būtent baudžiamojoje byloje jau yra surinkta dalis įrodymų, apklausti liudytojai, bus tiriami ginčijami klausimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo, o tuo būtent remiamasi civilinėje byloje (CPK 164 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas BUAB „Baltic Metal Group“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad civilinėje byloje nagrinėjamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kuris kyla iš netinkamai vykdytų vadovo pareigų įrodinėjimo ir tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė įrodymus. Priešingai nei nurodė teismas, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturės tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl atsakovės, buvusios bendrovės vadovės, civilinės atsakomybės kilimo. Teismas, spręsdamas dėl pagrindų, kuriais remiantis būtų galima sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, egzistavimo, nemotyvavo, kodėl civilinės bylos aplinkybės būtinai turi būti nustatinėjamos baudžiamojoje byloje ir negali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus civilinio proceso tvarka, prašant atlikti ekspertizes ir atsakovei teikiant kitus prašymus dėl faktų nustatymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, kt.). Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė fakultatyviuoju pagrindu (CPK 164 straipsnio 4 dalis) iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas būtinumą sustabdyti civilinę bylą iš esmės grindė aplinkybe, jog nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-380/2015 yra nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, kaip, kad turėtų būti nustatinėjamos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad siekiant išvengti galimai skirtingų tų pačių aplinkybių vertinimo, tikslinga bylos nagrinėjimą stabdyti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes baudžiamojoje byloje jau yra surinkta dalis įrodymų, apklausti liudytojai, bus tiriami ginčijami klausimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo.

Pažymėtina, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Spręsdamas ar egzistuoja pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, teismas turi įvertinti ar jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys tam tikrų veiksmų negali atlikti arba neekonomiška, neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutuojanti įmonė prašo priteisti žalą iš atsakovės, buvusios įmonės vadovės, kurios veiksmų neteisėtumą grindžia įmonės piniginių lėšų bei kito turto neperdavimu įmonės bankroto administratoriui, įmonei iškėlus bankroto bylą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-380/2015 bus sprendžiami atsakovės baudžiamosios atsakomybės klausimai, kurioje ji kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Pažymėtina, kad atsakovės, kaip buvusios įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonės turto neperdavimo įmonės bankroto administratoriui gali būti nustatomos remiantis visomis įrodinėjimo priemonėmis ir visais CPK leistinais įrodymais (CPK 177, 180 straipsniai), taip pat ir apkaltinamuoju teismo procesiniu sprendimu, priimtu BPK tvarka, tačiau ne išimtinai juo. CPK nenustatyta, kad civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti turi būti pateiktas teismo nuosprendis ar turi būti kitaip patvirtintas nusikaltimo padarymas. Akivaizdu, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatyti asmens nusikalstami veiksmai patvirtina asmens neteisėtus veiksmus civilinės teisės aspektu, tačiau ne vien tik šia įrodinėjimo priemone galima tai patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad tikslinga bylos nagrinėjimą stabdyti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes būtent baudžiamojoje byloje jau yra surinkta dalis įrodymų, apklausti liudytojai, bus tiriami ginčijami klausimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo, neargumentavo, kodėl šių įrodymų negalima gauti nagrinėjamoje byloje civilinio proceso tvarka. Jeigu dalis įrodymų yra pateikti baudžiamojoje byloje, teismas gali kreiptis dėl šių įrodymų nuorašų pateikimo.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, kurios turėtų būti nustatinėjamos civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl ko nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas tenkina atskirąjį skundą ir naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės L. A. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

TeisėjasKonstantinas Gurinas