- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- II-104-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00068-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. L. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 24-ANR_N-2456-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20124690429), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau - institucija) persiųstas M. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-2456-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20124690429), kuriuo M. V. paskirta 38,00 Eur dydžio bauda.
Skunde nurodyta, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. savavališkai atjungė įmonės (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimą, adresu (duomenys neskelbtini). Grafoje: „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta: (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 23 d., 07 val. 00 min. Skunde pareiškėjas M. V. nurodė, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu institucijos nutarimu, mano, jog jis priimtas pagal neteisėtai ir nepagrįstai surinktus įrodymus, prieštaraujantis nusižengimo padarymo vietai, datai ir laikui, lyginant su pažeidimo esme. Skunde nurodoma, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK 2020 m. spalio 2 d. gautas M. J. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 07.00 val., atvykus į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jo valdomoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia savavališkai atjungtas elektros energijos tiekimas. Įtaria, kad eilinį kartą elektrą tyčia atjungė kaimynas M. V., kuris jau kelis kartus buvo atjungęs elektrą nurodomoje valdomoje įmonėje. M. J. elektroniniu paštu atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas asmuo, išjungiantis elektros maitinimą.
Susipažinęs su administracinio nusižengimo, kita medžiaga, vaizdo įrašu, kurį pateikė M. J., pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas pagal neteisėtai surinktus įrodymus, kurie niekaip negali patvirtinti nusižengimo padarymą, atitinkamai nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Policijos pareigūnai, surašę skundžiamą nutarimą, taip pat ir protokolą, visiškai nevertino M. J. pateikto vaizdo įrašo teisėtumo, jo gavimo šaltinių ir pagrindų, neva kuriems esant, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rakinamose elektros skydinės patalpose buvo įrengta stacionari vaizdo stebėjimo kamera. M. J. stacionariai vaizdo stebėjimo / įrašymo kamerą / įrenginį įrengė ne jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, o elektros skydinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuri yra rakinama ir į ją gali patekti tik namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai, turintys raktą nuo patalpų durų. Apie privačių patalpų stebėjimą vaizdo kameromis, namo gyventojai ir pats pareiškėjas nieko nežinojo. Namo gyventojai pareiškė didelį nepasitenkinimą, dėl galimai renkamų duomenų apie privatų namo gyventojų gyvenimą. Namo bendrasavininkams priklausančios bendro naudojimo patalpos nėra vieša vieta, taip pat į minėtas patalpas galima patekti tik jas atsirakinus raktu, kuriais gali disponuoti tik namo bendrasavininkai.
Pažymima, kad byloje nėra nustatyta, kokiu pagrindu, kieno leidimu M. J. įrengė slaptą kamerą elektros skydinėje ir neribotą laiką, nežinant namo gyventojams, slapta sekė ir fiksavo kaimynus, ateinančius į elektros skydinę. Taip pat nėra aišku, kur buvo talpinama surinkta / užfiksuota vaizdo medžiaga ir kokiems asmenims perduodama bei kokiais tikslais naudojama.
Elektros skydinės patalpa laikytina privati vieta, į ją patenkama tik su raktu, todėl manoma, kad M. J. pateikta vaizdo medžiaga, kurios pagrindu ir priimtas skundžiamas nutarimas, gauta neteisėtais būdais, kurios patikrinti nėra jokios galimybės. Vien ši aplinkybė rodo ne tik skundžiamo nutarimo naikinimo pagrindus, bet ir pareiškėjo teisių į privatų gyvenimą grubų pažeidimą dėl ko pareigūnai, gavę vaizdo įrašą privalėjo ištirti jo darymo, gavimo teisėtumą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš pateikto vaizdo įrašo, nekokybiško vaizdo, negalimai vienareikšmiškai ir neabejotinai nustatyti ir atpažinti asmens, įėjusio į elektros skydinės patalpą. Vaizdo įraše nėra užfiksuota asmens, įėjusio į patalpą, veiksmo, jog jis apskritai atjungia elektros energiją ir būtent kokiam butui atjungia, kas taip pat rodo aplinkybę, jog pateiktas vaizdo įrašas vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo veiksmuose pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą. Pateiktame vaizdo įraše matomi užrašai „Arlo kamera ele.ktra_20201007_00635.mp4“, kurių, pareigūnė visiškai nevertino ir nesiaiškino jų reikšmės. Užrašas „Arlo kamera elektra“, galimai, reiškia kameros pavadinimą (Arlo), ir jos įrengimo vietą (elektra). Skaičiai „20201007_00635“, galimai reiškia įrašo datą (2020 m. spalio 7 d.), ir vaizdo įrašo eilės numerį (00635).
Nors pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės patikrinti jo gavimo teisėtumo, įraše užfiksuotų įvykių datos ir laiko, kada visgi padarytas vaizdo įrašas ir kokią dieną jame užfiksuoti įvykiai, tačiau iš vaizdo įraše esančių įrašų galima daryti išvadą, kad įrašas darytas ir jame esantis asmuo užfiksuotas ne inkriminuoto pažeidimo padarymo dieną – 2020 m. rugsėjo 23 d. ar 2020 m. rugsėjo 22 d., o kiek vėliau, t. y. 2020 m. spalio 7 d., todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ne tik neteisėtais būdais surinktais įrodymais (vaizdo įrašu), bet ir neatitinkantis vaizdo įraše užfiksuotų įvykių datos, laiko su inkriminuoto neva pažeidimo padarymo data.
Toliau skunde pažymima, kad skundžiamame nutarime nusižengimo padarymo vieta, data, laikas nesutampa su pažeidimo esme. Grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“, nurodyta: (duomenys neskelbtini), 2020-09-23 d., 07 val. 00 min., kai tuo tarpu aprašant pažeidimo esmę, data jau nurodyta ne 2020 m. rugsėjo 23 d., o 2020 m. rugsėjo 22 d., todėl pareiškėjas nesupranta, už kokios dienos neva veikimą/neveikimą inkriminuotas pažeidimas, ir apskritai, ar pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 23 d., 07.00 val., kaip nurodoma skundžiamo nutarimo grafoje: „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ ar 2020 m. rugsėjo 22 d, kuri nurodyta grafoje: „Pažeidimo esmė“.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, manoma, kad M. J. slapta, neteisėtai ir nepagrįstai padarytas vaizdo įrašas namo elektros skydinės patalpose, niekaip negali būti laikytinas įrodymas, ar duomenys, patvirtinantys vienokias ar kitokias aplinkybes byloje ir jais vadovaujamasi priimant skundžiamą nutarimą, nes toks vaizdo įrašas gautas neteisėtais būdais, kurio patikrinti nėra jokių procesinių galimybių, negana to, įraše esanti data nesutampa su inkriminuoto pažeidimo padarymo data.
Skunde daroma išvada, kad M. V. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, dėl ko skundžiamas nutarimas Nr. 24-ANR_N-2456-2020 naikintinas, o teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį M. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo nesutiko su skundo argumentais, atsiliepime nurodė, kad administracinio teisės nusižengimo bylą nagrinėjusi pareigūnė šioje byloje surinktus įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir nuobaudą paskyrė pagrįstai. Pareiškėjo M. V. teiginius, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagal neteisėtai ir nepagrįstai surinktus įrodymus, prieštaraujantis nusižengimo padarymo vietai, datai ir laikui, lyginant su pažeidimo esme, laiko jo pasirinkta gynybine versija. Pranešėjas teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. J. negalėjo patekti į elektros skydinę klaidina teismą, nes patekti į namo bendro naudojimo patalpas turi teisę visi namo patalpų savininkai tame tarpe ir patalpas šiame name turinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. J.. Pranešėjo teiginiai apie asmens privataus gyvenimo neliečiamumą yra teisingi, tačiau nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus (LR VIĮ 13 straipsnis), pranešėjo teiginių, kad daugiabučio namo elektros skydinės patalpa laikytina privačia vieta, t. y. vieta kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur, be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatūs pokalbiai, plačiau nekomentuoja.
Pareiškėjas savo teiginių apie tariamą namo gyventojų nepasitenkinimą, dėl galimai renkamų duomenų apie privatų namo gyventojų gyvenimą ir jo išreikštos abejonės kur buvo talpinama surinkta užfiksuota vaizdo medžiaga ir kokiems asmenims perduodama bei kokiais tikslais naudojama nepagrįsta jokiais įrodymais. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimą padaręs asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. J. pateikė tik policijai, tai yra institucijai, turinčiai įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. J. yra nurodęs, kad neteisėtai ir savavališkai jo įmonei elektra atjunginėjama ne pirmą kartą. Filmavimo kameros įrengimas siekiant nustatyti neteisėtai besielgiantį asmenį negali būti vertinamas kaip neteisėtas asmens duomenų apie privatų gyvenimą rinkimas.
Pareiškėjo teiginius apie prastą pateikto vaizdo įrašo vaizdo kokybę ir samprotavimus apie AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. J. pateikto vaizdo įrašo pavadinimo „Arlo mera_elektra_20201007_00635.mp4“ reikšmę vertina tik kaip jo subjektyvią nuomonę nepagrįstą jokiais objektyviais nurodymais. Prašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. L. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o M. V. skundo netenkinti.
Pareiškėjas M. V. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad įmonės direktorius jį kaltina, kad jis atjungė elektrą, bet tai neįrodyta. Policija neįvertini visų aplinkybių. Neneigia, kad buvo nuėjęs į skydinę. Kada nori, tada ir eina. Turi nuo elektros skydinės raktus. Tai bendro naudojimo patalpa, kuri skirta bendrasavininkams. Skydinė yra pastatyta daugiabutyje. Su raktu atsirakinama ir į ją patenkama. Kad viduje skydinės patalpos stebimos niekas to nežinojo. Konfliktiški santykiai su šia įmone dėl iš įmonės patalpų keliamo triukšmo. Yra padavęs skundą dėl privataus gyvenimo pažeidimo. Nežino kada buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet jos įrengtos tam, kad užfiksuoti kas atjunginėja įmonei (duomenys neskelbtini) elektros energiją. Bet tai ne jis padarė. Klaidingą informaciją apie save galėjo nurodyti pats pareigūnams, nes pareigūnai atvažiavo anksti ryte, todėl gal nelabai ir suprato ko jie klausė. Vėliau, oficialios apklausos metu tuo dalykus, kuriuos pats nurodė anksčiau, paneigė. Santykiai yra įtempti, persikėlė į teismą civilinio proceso tvarka. Dabar tai yra vykdoma provokacija.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ANK 518 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, įstatymas numato, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. V. administraciniu nurodymu nubaustas 8 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 07 val. 00 min. savavališkai atjungė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“elektros energijos tiekimą adresu „(duomenys neskelbtini)“.
Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad konfliktiniai santykiai tarp pareiškėjo M. V. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. J. yra susiklostę dėl garsų, skleidžiančių triukšmą ir sklindančių iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“patalpų, veikiančios adresu (duomenys neskelbtini) bei dėl tyčinio elektros energijos atjunginėjimo minėtai įmonei priklausančiose patalpose.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. M. J. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 07:00 val. atvykus į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jo valdomoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)” tyčia ir savavališkai atjungtas elektras energijos tiekimas. Pagrįstai įtaria, kad tai eilinį kartą tyčia padarė kaimynystėje gyvenantis asmuo M. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo elektros energiją jo valdomoje įmonėje jau yra tyčia atjungęs ir 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., tačiau į policiją nesikreipdavo. Prašo šio asmens atžvilgiu policijoje pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir už savavališką, tyčinį ir pastovų įmonės elektros energijos atjunginėjimą, taikyti administracinio poveikio priemones. Patalpos draustos, šiuo metu įmonei padaryta materialinė žala: 1) visus keturis kartus, kai buvo atjungta signalizacija, turėdavo atvykti apsaugos ekipažas, kurio klaidingas iškvietimas kainuoja 10 Eur/vnt.; 2) tuo metu, kai 4 kartus buvo atjungta elektra, šiose patalpose veikė 8 kompiuteriai, iš kurių 5 vykdė darbus, t. y. renderino failus, buvo gaminamos fotorealistinės vizualizacijos. Kiekvienas iš šių penkių kompiuterių renderino vidutiniškai po 3 vizualizacijas, kurių piniginė vertė nuo 100 iki 300 Eur/vnt. Taigi, bendras finansinis nuostolis buvo apie 3100 Eur + mechaniniai hdd (kietųjų diskų) pažeidimai, kuriuos sunku įvertinti. Kadangi staiga dingus elektrai, jie patiria mechaninius pažeidimus, ko pasėkoje dingsta informacija. Dėl atjungtos elektros energijos sutriko darbai, atsijungė duomenų bazės, sutriko duomenų siuntimas. Pridedamas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, jog 2020 m. spalio 1 d. priklausančiame būste signalizacija buvo priduota 21:29 val. ir išjungta tik 2020 m. spalio 2 d. 06:51 val., o tai reiškia, jog nieko šiose patalpose nebuvo (b. l. 19, 20).
Atliekant tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate, tikslinant aplinkybes 2020 m. spalio 8 d. buvo apklaustas pareiškėjas M. J., kuris tyrėjui paaiškino, jog jam priklausančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusiai adresu (duomenys neskelbtini), naktimis kažkas jau 5-6 kartus buvo atjungęs elektros energiją. Prie skaitliukų visi gali laisvai prieiti. Pareiškėjas įtaria M. V., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis reguliariai skundžiasi dėl keliamo triukšmo, dažnai ateina belstis į duris ir grasina, kad imsis veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad naktimis ofise nebūna žmonių, todėl niekas negali skleisti triukšmo. Būna palikti įjungti veikiantys kompiuteriai, kurie atlieka įvairias funkcijas. Išjungus elektros maitinimą išsijungia kompiuteriai ir nutrūksta visi darbai, ko pasėkoje patiriama finansinė žala. Pareiškėjas elektroniniu paštu atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas asmuo, išjungiantis elektros maitinimą (b. l. 24).
Toliau aiškinantis faktines aplinkybes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate, 2020 m. spalio 12 d. tyrėjas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir bendravo su M. V., kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. J. įtaria tyčiniu elektros energijos atjunginėjimu. M. V. tyrėjui paaiškino, kad gyvena tiesiai po įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuri jam ir pardavė šį butą, tačiau nebuvo įspėtas dėl labai prastos garso izoliacijos. Neturi pretenzijų dėl dienos metu girdimų garsų, tačiau skundžiasi, jog triukšmą ir įvairius garsus, sklindančius iš viršuje esančios įmonės, girdi ramybės metu, po 22:00 val., o kartais trunka iki 03:00 val. nakties. Girdimi tokie garsai kaip aukštakulnių kaukšėjimas, bildesiai, trankymai ir panašiai. Konfliktai su įmone vyksta jau ilgą laiką, ne kartą sakyta dėl keliamo triukšmo, pretenzijų turi ir kiti kaimynai. M. V. neneigia, kad yra ne kartą atjungęs elektros energijos tiekimą butui, adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo įspėtas už tokius veiksmu (b. l. 25).
Tikslinant aplinkybes buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė pareiškėjas M. J.. Atsidarę vaizdo įrašą pavadinimu „1“, matomas įėjimas į patalpą ir elektros skydinę. Vaizdo įrašo trukmė 10 sekundžių. 1 vaizdo įrašo sekundę pro duris įeina vyras trumpais plaukais ir trumpa barzda, apsirengęs šviesios spalvos džemperį su kapišonu, šviesius šortus ir juodas šlepetes. 4 vaizdo įrašo sekundę asmuo prieina prie elektros skydinės, nugarą atsukęs į vaizdo kameros pusę, kairę ranką laikydamas kairėje šortų kišenėje, pasilenkia ir ištiesia dešinę ranką link apatinės elektros skydinės dalies, kuri yra antroje elektros skydinės vertikalioje eilėje, žiūrint nuo dešinės pusės. Asmuo tęsia šį veiksmą iki vaizdo įrašo pabaigos. Vaizdo įrašas baigiasi 10 sekundę (b. l. 26).
2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės D. P. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. J. skundas konstatuojant, kad duomenų, patvirtinančių, jog dėl M. V. veiksmų buvo padaryta didelė žala MB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu negauta. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, padaryta išvada, jog M. V. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalyje, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 27–28).
Tiriant aplinkybes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje, 2020 m. lapkričio 18 d. tyrėjas priėmė paaiškinimą iš M. V., kuris paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butą įsigijo prieš pusantrų metų ir nuo tada nuolatos girdi virš jo buto įsikūrusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) keliamą triukšmą: bildesius, trankymą, muziką, žmonių balsus. Turi nusiskundimų dėl keliamo triukšmo, tačiau elektros tiekimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atjungęs nė karto. 2020 m. spalio 12 d. pareigūnai buvo atvykę anksti ryte, todėl bendraudamas galėjo nurodyti klaidingą informaciją, kadangi dar nebuvo pakankamai žvalus. Į elektros skydinę naktį ėjo įjungti savo butui priklausantį saugiklį, todėl galėjo būti užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros įraše. Netyčia galėjo supainioti saugiklius (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. V. teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino, kad nakties metu, paėmęs skydinės raktą buvo nuėjęs į skydinę, tačiau neigia, kad išjungė elektros energiją MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantiems butams. Teigia, kad susiklostę konfliktiški santykiai dėl iš tos įmonės nakties metu keliamo triukšmo.
Teismas, išnagrinėjęs M. V. skundą ir kartu su juo pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad M. V. pagrįstai nubaustas.
Byloje nustatyta, kad M. V. skundžiamu Institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl to, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. savavališkai atjungė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros energijos tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko 2020 m. rugsėjo 23 d. 07 val. 00 min., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atvykus į darbo vietą nebuvo elektros energijos, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas M. V. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu Institucijos nutarimu jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir laikytina, kad M. V. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.
Kaip matyti iš tyrimo metu surinktų duomenų, bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. J. kreipėsi į policiją dėl to, kad nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. periodiškai atjungiamas elektros energijos tiekimas, dėl ko elektros skydinėje buvo įrengtos stebėjimo kameros. Tiek pareiškėjas M. V. gyvena (duomenys neskelbtini)-ame name, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi tuo pačiu adresu, todėl elektros energija tiekiama iš tos pačios elektros skydinės, yra bendrų patalpų bendrasavininkai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad bendro naudojimo patalpa (šiuo atveju skydinė) skirta naudotis namo gyventojams ir patalpa yra privati, nėra teisinga. Nagrinėjamu atveju elektros skydinė yra visų tame name esančių bendrasavininkų bendra dalinė nuosavybė, todėl teigti, kad pareiškėjas gali eiti į elektros skydinę, o MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ten patekti negali, yra klaidinga.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, pareiškiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Šiuo atveju atskiro susitarimo dėl naudojimosi tvarkos elektros skydine nėra.
Iš esmės pareiškėjas skundu kelia nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo klausimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros elektros skydinėje buvo įrengtos tam, kad užfiksuoti, kas atjunginėja elektros energiją būtent bendrovei priklausančiose patalpose, ką nurodo ir pats pareiškėjas. Nors akivaizdu, kad teisme buvo nagrinėtas ne vienas skundas ir tarp šalių susiklostę priešiški santykiai, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas pagalbinėse patalpose būtų įrengtas neteisėtai ir nepagrįstai, ir kad stebint būtų pažeistas privatus asmenų gyvenimas. Tai yra bendro naudojimo patalpos, o ne privačios patalpos, kur paprastai asmenys gyvena. Būtent užfiksuoti asmenį, kuris neteisėtai, savavališkai atjungia elektros energiją, ir buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera bendro naudojimo patalpoje – elektros skydinėje. Nors pareiškėjas teigia, kad ne jis atjungė elektros energiją tuo metu, kai buvo užfiksuota kamerų, tačiau tiek tyrimo metu, tiek teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą yra akivaizdu, jog į elektros skydinės patalpas M. V. ėjo su tikslu, tai yra jis veikė neteisėtai, nakties metu eidamas į skydinę, kuri yra net ne laiptinėje, o išėjus per kiemą į atskirai įrengtoje patalpoje, todėl atmestini visi pareiškėją teisinantys argumentai, kad neva jis pareigūnams nurodė apie save klaidinančią informaciją ir ne jis išjungė elektros energiją. Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad paėmęs raktą buvo nuėjęs į skydinę, kada nori tada ten ir eina, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kokiu tikslu ėjo į elektros skydinę nakties metu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnams tyrimo metu nurodė klaidingai, save tuo metu apkalbėdamas, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Skunde teigiama, jog Institucija priėmė nutarimą, neišnagrinėjusi visų reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino, ar vaizdo stebėjimo kamera pastatyta legaliai, ar teisėtas pateiktas vaizdo įrašas, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tek nutarimas neišsamūs, nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta nesutampa su pažeidimo esme. Teismas pasisako būtent dėl pagrindinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju M. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad M. V. veikė neteisėtai, savo veiksmas savavaldžiavo ir ignoravo įstatymuose nustatytą tvarką.
Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. V. veika kvalifikuota teisingai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
M. V. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. L. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-2456-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20124690429), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20124690429 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.