Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-445-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
1-445-716/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19355-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas, Pavelas Novikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-445-716/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19355-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant vertėjams Helenai Žemaitel, Irinai Pikčilingienei,prokurorei Renaldai Kučinskaitei,gynėjui advokatui Dmitrijui Korsakovui,kaltinamajam J. G. (J. G.),nukentėjusiajam R. K.,

nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič),

viešame teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), be priežasties sudavė R. K. ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktoje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumušimo be spalvinio odos pakitimo, muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje.

Teismui pateiktu nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymu J. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val., namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties sudavė R. K. ne mažiau kaip 9 (devynis) kartus į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos ketvirtojo piršto galinio pirštakaulio lūžio, bei sukėlė fizinį skausmą dėl odos nubrozdinimų kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodinių kraujosruvų dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumušimo be spalvinio odos pakitimo, muštinių žaizdų viršutinės lūpos gleivinėje.

J. G. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vyko išgertuvės, kuriuose dalyvavo jis, R. K. ir V.. R. K. pasiūlė surengti rankų lenkimo čempionatą, kurio pasėkoje pastarasis laimėjo ir užlaužė jam ranką. Po to prasidėjo jo įžeidinėjimai. Vėliau R. K. bandė atlikti imtinių veiksmus. Jie kartu nukrito ant žemės. Jam sudavė smūgį ir jis gindamasis sudavė. Labai visų aplinkybių neprisimena. Kai laimėjo rankų laužimą, R. K. pasakė, kad J. G. jaunesnis, o R. K. invalidas. Tipo invalidas laimėjo prieš jauną. Pirmasis fizinį smurtą panaudojo R. K.. Šis priėjo prie jo ir atliko imtynių veiksmą. Abu buvo išgėrę, todėl nugriuvo ant žemės. R. K. sudavė jam smūgį, jo rūbai buvo sudraskyti. Jie voliojosi ant žemės, jis bandė nuraminti R. K.. Pirmas sudavė smūgį ant žemės gulėdamas R. K., ir būdamas išgėręs jis irgi sudavė su ranka. Tikriausiai pataikė. Vyko grumtynės, jis išlindo į viršų. Pripažįsta, kad sudavė, bet nepamena, kiek kartų. Galėjo būti apie 9 smūgius. Jam nežinoma, kaip galėjo lūžti pirštas. R. K. jam buvo sudavęs, galėjo sulaužyti, kai jam trenkė. Jis pirmas pasitraukė ir išėjo namo. Pamena, kad atvykus policijos pareigūnams buvo susijaudinęs. Pripažįsta, kad negerai pasielgė. Jis į medikus nesikreipė, jam buvo nubrozdinimai ant kaktos, ant kojos kelio srityje, nes ant žemės grūmėsi.

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad atėjo V. ir pasiūlė išgerti, atnešė butelį degtinės, jie bendravo. Paskui J. atėjo. Šiam taip pat įpylė. Draugė pasakė nesėdėti namie, ir jie išėjo. Lauke bendravo. J. apie sporto salę pasakė. Jie pabandė laužti rankas. Gal dėl to J. įsižeidė, nes jis laimėjo. Draugė sakė užteks, sakė eiti, nes vėlu. Jis pasakė skirstytis. Pamatęs, kad jie neišeina, V. sakė pasiimti degtinę ir eiti pas save namie gerti. Kelis kart prašė, kad jie išeitų. Gal kiek grubokai ranka užkabino J.. Laikė degtinę, J. stovėjo šalia. Galimai iš galo buvo smūgis. Pajuto smūgį gal 3-4 kokius ir toliau neprisimena, kas vyko. Prisimena, kad gulėjo ant žemės ir iš viršaus gavo kelis smūgius. Prarado sąmonę. Prisimena, kai jau buvo namuose, kai jam pasakė, kad veidas kraujuoja. Pirštas buvo ištinęs, todėl ir paskambino į greitąją. Policijos nekvietėm iš karto, bet į greitąją paskambinus kartu ir policija atvažiavo. Bendraujant nebuvo pykčių. Jis tik galėjo už rankos patemti, kad J. išeitų. Jis negali pasakyti, kaip atsirado ant žemės. Jis prarado sąmonę, prabudus ant žemės kaklas ir pirštas suskaudo. Priekinę falangą suduodamas smūgį negalėjo sulaužytas, griūnant galėjo susižaloti. Kai atvažiavo į Lazdynų ligoninę, galvą ir sprandą, nosį ir ausį skaudėjo, lūpa buvo prakirsta. Krūtinėje buvo mėlynė. Pripažįsta, kad galėjo būti grumtynės. Gavo atlyginimą 40 eurų už vaistus ir 100 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad buvo įvykis, vyko muštynės, smurtas artimoje aplinkoje. Atvažiavus nurodytu adresu pasitiko vyras ir moteriškė. Vyras su giminaičiu vartojo alkoholį ir kilo muštynės. Viena pusė buvo pasišalinusi, o kita liko. Moteriškė pasakė mušeikos vardą, pavardę ir adresą, kur gali būti. Vyras ir moteris norėjo rašyti pareiškimą, bet buvo atvykusi greitoji pagalba, juos išsivežė. Jie nuvažiavo nurodytų adresu, pamatė asmenį, kuris atitiko požymius. Šis pasakė savo vardą, pavardę. Asmenį pasiaiškinimui jie nuvežė į komisariatą. Jis nepamena, ką dėl piršto aiškino nukentėjusysis. Nesimatė, kad asmuo labai sužalotas, bet skundėsi, kad skauda. Matėsi, kad išgėręs, sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad atvažiavo pas R., jau buvo gerai išgėręs, turėjau butelį degtinės, kurią jie po truputį gėrė. Lauke pamatėm J. G., kuris vėliau atėjo pas R.. Visi po stikliuką išgėrė. R. žmona pasakė būti lauke, jie ten ir išėjo. Konflikto kaip ir nebuvo. Po to, jis pastebėjo, kad R. guli ant žemės, o J. šalia ir lyg rankomis mušė. Jis nežino, kaip šie atsidūrė ant žemės, nes nematė, gal į šoną buvo nuėjęs. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, gal ant nugaros. J. buvo pasilenkęs. Jis tai iš šono matė 2 metrų atstumu. Matė J. šoną, kaip šis mosikavo rankomis. Jis pribėgo, sugriebė už rankų ir patraukė. R. žmona iš namo išbėgo, pasakė, kad kvies policiją. Jis nežino priežasties, kodėl asmenys susimušė.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad buvo namie, tuo metu nedirbo. Atėjo J., visi bendravo, o ji žiūrėjo kambaryje televizorių. Ji pasakė eiti į lauką, kur šie ir bendravo. Gal 3-4 kartus išėjusi į lauką ji sakė, kad visi eitų namo. Po to išėjusi į lauką pamatė, kad R. guli, o J. stovi šalia. J. paklausė, ką padarė, ir pasakė, kad kvies policiją. Ji pakėlę R., padėjo nusiprausti ir pamatė, kad dešinės rankos pirštas patinęs. Iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir atvažiavo policija. R. sėdo į greitosios mašiną, o ji su savo mašina važiavo. R. nuėjo į ligoninę, o ji laukė. Atėjo R. su gipsu, jie nuvažiavo irparašė pareiškimą. R. buvo mėlynės, nosis patinusi, lūpos sumuštos ir pirštas ištinęs, negalėjo pirštą pajudinti. Mmėlynės buvo ir ant nugaros.

Apklaustas teisme D. G. parodė, kad J. veiksmas nėra toleruojamas, šis gailisi padaręs veiką. Jam žinoma, kad įvyko konfliktinė situacija, dėl kurios kaltas alkoholis. Su broliu jie dažnai matosi, švenčias šventes, alkoholio nevartoja. Brolis negeriantis, gal dėl to alkoholis taip suveikė. Jis teikiu prašymą dėl laidavimo. Toks atvejis vienintelis, jis stengsis, kad to nebūtų. Jis broliui yra autoritetas, pasiruošęs šnekėtis, kad taip nepasikartotų. Jis nėra vedęs, teigiamai charakterizuojamas, dirbantis. Vairuotojo teises neseniai išsilaikė, nežino visose vietose pastatytų ženklų, dėl to buvo baustas. Baudas sumoka. Jis pasitiki broliu ir prireikus sumokėtų užstatą.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. 22.50 val. gautas pranešimas apie tai, kad namo kieme, (duomenys neskelbtini), R. K. sumušė netoliese gyvenantis kaimynas J. G., ko pasėkoje sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 5-6).

Iš R. K. pareiškimų matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančio namo kieme, jį sumušė netoliese gyvenantis kaimynas J. G., suduodamas jam nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, todėl jis juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 9-10).

Iš vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra sumuštas pilietis, kurį sumušė kaimynas. Atvykę minėtu adresu, juos pasitiko R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jį sumušė jo kaimynas J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį R. K. dėl veido ir rankos traumos buvo nuvežtas apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Nukentėjusysis atvyks parašyti pareiškimo, kai bus paleistas iš ligoninės. J. G. sulaikytas 23.30 val. prie namo, jiems nieko nepaaiškino, nebendravo (t. 1, b. l. 20).

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų (fotonuotraukų) matyti, kad R. K. parodo, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu mato gyvenamąjį namą, baltos spalvos ant kurio yra numeris (duomenys neskelbtini). Šalimais šio namo stovi nežymėtas dviejų aukštų baltos spalvos namas ir maždaug 300 metrų atstumu nežymėtas medinis vieno aukšto namelis. Nukentėjęs R. K. parodo, kad vieno aukšto mediniame namelyje buvo kartu su V. L., vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjęs aprodo, kad išėjus į kiemą šalia medinio namo, kur stovėjo su įtariamuoju J. G., V. L. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjęs parodo vietą šalia medinio namelio, prie kurio yra gėlynas. Ši vieta yra ta vieta, kurioje jis atgavo sąmonę (t. 1, b. l. 23-33).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę pristatytas R. K. skundėsi, kad sumušė sūnėnas, skauda nosį, dešinės rankos smilių. Gydytojas traumatologas nustatė deš. falangos lūžį (t. 1, b. l. 63-64).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis R. K. nustatyta dešinės plaštakos IV piršto galinio pirštakaulio intrasąnarinis lūžis, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje; poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio žando sumušimas be spalvinio odos pakitimo, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 19 d., ne ilgai trukus vienas po kito. Sužalojimas visumoje dėl dešinės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atskirai nuo pirštakaulio lūžio tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 65-66).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad išvadas pateikusi specialistė R. G. nurodė, jog paties R. K. susižalojimo galimybė suduodant smūgį J. G. ir susilaužant dešinės plaštakos IV piršto galinį pirštakaulį neatmetama, tačiau įprastiniu būdu (pilnai sugniaužtu kumščiu) tokio susižalojimo tikimybė labai mažai tikėtina (t. 1, b. l. 69-71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti:

- I. K. skambučio bendrajam pagalbos centrui ir pokalbio su atsiliepusia operatore turinys (t. 1, b. l. 109-110).

- apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš pareigūnų „Body“ kameros. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2020 m. gegužės 19 d., apie 23.20 val. policijos pareigūnai bendrauja su R. K., I. K., J. G. (t. 1, b. l. 113-115, 117-119).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ J. G. 2020 m. gegužės 20 d. 00.14 val. nustatytas 1,81 promilės girtumas (t. 1, b. l. 129).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą arba nežymiai šį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nebuvo sunkių baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad J. G. fiziškai smurtavo R. K. atžvilgiu suduodamas šiam smūgius ranka, dėl ko nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo pripažįstamą tiesą byloje patvirtina kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis po R. K. imtynių veiksmų, dėl kurių abu nugriuvo ant žemės, sudavė šiam smūgius ranka. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiojo R. K. teisme duoti parodymai prisimenant, kad jis gulėjo ant žemės ir iš viršaus gavo kelis smūgius nuo J. G.. Liudytojas V. L. nurodė, kad viso įvykio aplinkybių nematė ir nepamena, tačiau patvirtino, kad matė ant žemės gulintį R. K., kurį rankomis mušė J. G.. Kilusio konflikto ai nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai A. Š. bei I. K.. Pažymėtina, kad tiesioginiai įvykio dalyviai kaltinamasis ir nukentėjusysis bei vienintelis tiesiogiai smurtą matęs liudytojas V. L. – visi buvo neblaivūs dėl apsvaigimo alkoholiu, kas akivaizdžiai trukdė tiek adekvačiai įvertinti įvykio faktines aplinkybes, tiek jas nuosekliai įvardinti tyrimo metu ir teisme. Dėl to teismas nustatydamas tiesą kruopščiai įvertino byloje surinktus kitus objektyvius duomenis ir nustatė, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kurie leistų pripažinti faktinę aplinkybę, jog J. G. įvykio metu tyčia sužalojo ir sulaužė nukentėjusiojo R. K. dešinės rankos pirštą.

Nukentėjusysis R. K. teismui nurodė, kad piršto skausmą pajuto po to, kai prabudęs gulėjo ant žemės ir pripažino, kad pirštą galėjo susižaloti griūdamas. Ikiteisminio tyrimo metu netrukus kitą dieną apklaustas po įvykio nukentėjusysis parodė, kad krisdamas į žemę sutrenkė savo dešinės rankos plaštaką ir jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 36-37). Tik vėliau tyrimo metu praėjus po įvykio beveik 2 mėnesiams apklaustas dalyvaujant atstovui advokato padėjėjui nukentėjusysis teigė, kad negali paaiškinti, kuriuo metu jam galėjo lūžti pirštas (t. 1, b. l. 43). Teisme kaltinamasis J. G. parodė, kad smūgius nukentėjusiajam R. K. sudavė po to, kai šis atliko imtynių veiksmą ir jie abu nugriuvo ant žemės, bei teigė, kad pirštas nukentėjusiajam galėjo lūžti, kai šis smūgiavo kaltinamajam. Apklausta tyrimo metu medicinos specialistė R. G. nepaneigė galimybės, kad R. K. susilaužyti dešinės plaštakos IV piršto galinį pirštakaulį galėjo suduodamas smūgį J. G., bei paaiškino, kad įprastiniu būdu (pilnai sugniaužtu kumščiu) tokio susižalojimo tikimybė yra labai mažai tikėtina. Atlikus specialų tyrimą ir apžiūrėjus nukentėjusįjį bei jo medicininius dokumentus medicinos specialistai be nustatyto R. K. dešinės plaštakos IV piršto galinio pirštakaulio lūžio konstatavo kūno sužalojimus tik veido srityje, t. y. kaktoje, nosyje, akių vokuose, lūpose ir kairiame žande, kurie atskirai nuo pirštakaulio lūžio tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusysis pripažįsta taip pat smurtavęs kaltinamojo atžvilgiu bei teigia, kad pirštą susilaužė pats arba jam tai padarė kaltinamasis.

Teismas visus šiuos duomenis įvertina visumos kontekste kaip logišką seką ir nuoseklią visų įvykių grandinę. Teismas pripažįsta ir neturi pagrindo abejoti, kad J. G. smūgius nukentėjusiajam R. K. sudavė tik po to, kai šie abu pargriuvo ant žemės, smūgiavo iš esmės nukentėjusiajam tik į veido sritį, kurioje ir buvo padaryti kūno sužalojimai. Nukentėjusiojo parodymų, jog kaltinamasis pirmas sudavė jam smūgį iš nugaros, nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje. Griūdamas nemenko svorio nukentėjusysis turėjo galimybę remtis į žemę dešine ranka. Tokiu būdu visas abejones vertinant kaltinamojo naudai yra pagrindas pripažinti tik tai, kad tyčiniais veiksmais J. G. nukentėjusiajam padarė sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu dešinės rankos piršto lūžis tikėtina, kad atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ar kaltės.

Įvertinus minėtų duomenų visumą teismas pripažįsta, kad J. G. tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį ir sąmoningai siekdamas nusikalstamų pasekmių, ne mažiau kaip 8 kartus (vieną poveikio kontaktą teismas pašalina dėl atsiradusio rankos piršto lūžio) ranka sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinęs tokius veikos kvalifikacijai reikšmingus požymius, asmenines paskatas, objektyviai atliktus veiksmus ir kilusias pasekmes teismas pripažįsta, kad J. G. yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė, kad nėra abejonių dėl J. G. pakaltinamumo, dėl ko šis būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

J. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, iki bylos išnagrinėjimo teisme kaltininkas atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, ką teismas taip pat pripažįsta kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Išnagrinėjus bylą reikšminga tai, kad nukentėjusysis neigiamas pasekmes patyrė po to, kai savo elgesiu dėl rankų l ir imtynių veiksmais išprovokavo konfliktą, dėl ko teismas J. G. dar viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas ir provokuojantis elgesys.

Kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką J. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisme nagrinėjant bylą buvo gautas kaltinamojo brolio D. G. prašymas perduoti J. G. pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato, tokiu būdu atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 20).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas pripažino, kad J. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltininkas praeityje buvo baustas administracine tvarka keturis kartus (t. 1, b. l. 149-150), trys nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau jis neteistas ir praeityje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 152). Jis yra nevedęs, verčiasi individualia veikla ir stengiasi būti naudingu visuomenei. Teismo posėdžio metu laiduotojo siekiantis būti kaltininko brolis nurodė, kad J. G. alkoholį vartoja retai. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų kaltininkas nėra padaręs, proceso metu teismas įžvelgė kaltininko ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad J. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teisme apklausus laiduotoją D. G. bei susipažinus su pateiktais jo duomenimis nustatyta, kad asmuo yra neteistas (t. 2, b. l. 22), baustas administracine tvarka tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 2, b. l. 24-27), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 21), turintis priekaištų reputacijai, palaiko ilgalaikius ir nuolatinius santykius su kaltininku J. G., broliui yra autoritetas. Apklausos metu teisme D. G. įrodė suprantantis savo atsakomybę ir pareigą daryti kaltininkui teigiamą įvykį, kontroliuoti jo elgesį taip, kad šis nebenusižengtų.

Įvertinus visas minėtas reikšmingas aplinkybes, J. G. ir D. G. broliškus giminystės santykius, autoritetingą pavyzdį, intensyvų bendravimą, teismas pripažįsta, kad D. G. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą ir pakankamą įtaką J. G., kuris pasiryžęs taisytis ir nebenusikalsti ateityje.

Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybę ir gautą teisme D. G. prašymą dėl laidavimo, teismas mato pagrindą atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus ir amžių, atsiradusią pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam, laiduotojo turtinę padėtį ir skiriamą laidavimo terminą, teismas mato pagrindą neskirti įstatymo numatytą galimą užstatą, kuris apsunkintų ne kaltininką, bet už jį laiduojantį artimą giminaitį.

Kita vertus, J. G. nusikalto smurtaudamas prieš asmenį, su kuriuo yra siejamas giminystės ryšiais, dėl to teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui kaltininkui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam J. G. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 139-140) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 276,31 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 98-99). J. G. šią žalą pripažino ir iki bylos išnagrinėjimo savanoriškai atlygino (t. 2, b. l. 29). Dėl to teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesą nutraukia.

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis R. K. per savo atstovą pareiškė civilinį ieškinį dėl 36,46 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 2-8). J. G. iki bylos išnagrinėjimo atlygino civiliniam ieškovui R. K. 140 Eur, ką savo parodymais pripažino nukentėjusysis, kas užfiksuota 2020 m. gruodžio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 39). Dėl to teismas pripažįsta, kad civilinio ieškovo reikalavimas dėl 36,46 Eur turtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, ir šioje dalyje teismas civilinio ieškinio nenagrinėja.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais (civilinio kodekso 250 str. 1 d.).

Teismas pripažino J. G. kaltu dėl kūno sužalojimų civiliniam ieškovui, kurie specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dalinės civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiojo parodymai teisme patvirtina, kad jis dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą. Visgi, esminis neturtinės žalos turinys, susijęs su nepatogumais ir laikinu nedarbingumu, atsirado dėl rankos piršto lūžio, už ką teismas civilinio atsakovo kaltu nepripažino. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, gali būti tenkinamas, tačiau būtina tinkamai nustatyti neturtinės žalos dydį pinigine išraiška. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į J. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, į jo tyčios kaip kaltės rūšį, abiejų šalių turtinę padėtį, į patirtą ir atlygintą ieškovui turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu bei tai, kad pats pradėjo fizinį kontaktą su kaltinamuoju, naudojo fizinį smurtą ir elgėsi provokuojančiai. Civilinis ieškovas neįrodė, kad būtent dėl įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo jam atsirado liekamieji reiškiniai sveikatai. Su civiliniu ieškiniu pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovas sveikatos problemų turėjo ir praeityje, jam dėl sveikatos trūkumų pripažintas ir neįgalumas. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio yra akivaizdžiai per didelis. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą ir pagrįstą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atitinkantį jos turinį ir J. G. nusikalstamus veiksmus, dėl ko civilinio ieškovo neturtinę žalą įvertina 600 eurų suma. J. G. iki bylos išnagrinėjimo atlygino nukentėjusiajam 103,54 eurus neturtinės žalos dalį, dėl ko teismas priteisia civiliniam ieškovui likusią neatlygintą žalos dalį, t. y. 496,46 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

J. G. (J. G.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį D. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.

Iš J. G. priteisti R. K. naudai 496,46 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt šešis euro centus) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutraukti pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesą dėl 276,31 Eur (du šimtai septyniasdešimt šešių eurų ir trisdešimt vieno euro cento) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas