- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1749-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18968-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „N.“, uždarajai akcinei bendrovei „N.“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2472-475/2021 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „N.“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų už uždelstą atsiskaitymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. L. ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „N.“ (toliau – ir UAB „N.“) prašė priteisti iš atsakovės 1 455 Eur dienpinigius, 1 741,55 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), vidutinį darbo užmokestį už uždelstus atsiskaityti mėnesius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. ieškovas pas atsakovę dirbo staliumi pagal šalių 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 103, kuri nutraukta 2020 m. liepos 7 d. ieškovo iniciatyva. Atsakovė ieškovui nesumokėjo dienpinigių bei už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis už ieškovo darbą komandiruotėje Švedijoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.
1.2. Ieškovas komandiruotėje 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išdirbo 58 val., iš jų 11 val. viršvalandžių ir 7 val. šeštadienį; nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. išdirbo 259 val., iš jų 39 val. viršvalandžių ir 32,5 val. šeštadieniais; nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. išdirbo 32,5 val., iš jų 4,5 val. viršvalandžių ir 5,5 val. šeštadienį. Šie duomenys fiksuoti komandiruotės darbams vadovavusio atsakovės darbuotojo S. G. elektroniniu būdu pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, perduodamuose atsakovės buhalterei, pagal juos buvo skaičiuojamos išmokamos sumos. S. G. betarpiškai buvo žinomas faktinis ieškovo darbo laikas. Dėl šių duomenų niekad nekilo jokio ginčo. Darytina išvada, kad ieškovas viršvalandžius ir poilsio dienomis dirbo atsakovės nurodymu arba su jos žinia.
1.3. Ieškovui pagal 2019 m. vasario 28 d. priedą prie darbo sutarties Nr. 103 priklauso 10,14 Eur valandinis darbo užmokestis. Komandiruotės laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė neapskaičiavo ieškovui ir neišmokėjo už jo viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis iš viso 1 741,55 Eur (309,27 Eur +1252,29 Eur +179,99 Eur, prieš mokesčius), todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
1.4. Atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti iki darbo santykių pabaigos, t. y. jo atleidimo dieną, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės ir įstatyme numatytos netesybos – jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelstus atsiskaityti mėnesius.
1.5. Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „N.“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. ieškovas jo atleidimo dienai buvo skolingas darbdaviui padarytų nuostolių sumą – atsakovės užsakovai Švedijoje pateikė duomenis, kad ieškovas dažnai ateidavo į darbo vietą 11 val. ir palikdavo ją 15 val., nors privalėjo dirbti 8 val. Šalys tikslino nuostolių dydį, buvo sutarta, kad ieškovui priklausytina 1 455 Eur dienpinigių suma atsakovės yra sulaikoma iki kol šalys sutars dėl užskaitos dydžio. Būtent todėl ieškovas per vienerius metus po minėtos komandiruotės nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Šalies argumentai
2.2. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti dienpinigius, darbo užmokestį už viršvalandžius bei darbą poilsio dienomis už laikotarpį komandiruotėje nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. už komandiruotę, buvusią prieš devynis mėnesius iki darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Per šį laikotarpį ieškovas nereiškė darbdaviui pretenzijų dėl šios sumos mokėjimo.
2.3. 2017 m. rugsėjo 26 d. darbo sutartimi Nr. 103 ieškovas buvo priimtas į darbą staliaus pareigoms, nustatant 8 val. darbo dienos ir 5 darbo dienų savaitę. Darbo sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad kitos darbo sąlygos, įskaitant ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 119 straipsnyje („Viršvalandžiai“), nenustatomos. 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovas pasirašytinai supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodytas įmonėje nustatytas darbo laiko rėžimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad darbo sutarties sąlygos ar darbo tvarkos taisyklės būtų pakeistos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės įmonės direktorius būtų skyręs ieškovui dirbti viršvalandinius darbus.
2.4. S. G. užpildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nėra pagrindo vadovautis. Atsakovės vadovas niekada jokia forma nenurodė ieškovui dirbti viršvalandžių, darbo sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad DK 119 straipsnyje („Viršvalandžiai“) darbo sąlygos nenustatomos. Atsakovės vadovas niekada jokia forma nedavė nurodymo kitam atsakovės darbuotojui S. G. leisti įmonės darbuotojams dirbti viršvalandžius. S. G. buvo informuotas apie darbo laiko žiniaraščius, neatitinkančius su darbuotojais sudarytų darbo sąlygų ir prieštaraujančius įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėms, ir nurodyta, kad šiais iškraipytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais įmonė neturi pagrindo vadovautis. S. G. sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra patvirtinti nei paties darbų vadovo S. G. nei įmonės vadovo parašu. Darbo laiko žiniaraščių skiltyse „Struktūrinio padalinio vadovas“, „Žiniaraštį užpildė“, „Suderinta: personalo skyrius“, „Darbdavys arba jo įgaliotas atstovas“ nenurodyta jokių asmenų rekvizitų ir parašų.
2.5. 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyti duomenys prieštarauja imperatyvioms DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, nei atsakovės direktorius, nei kitas atsakovės darbuotojas S. G. negalėjo duoti ieškovui nurodymų dirbti tokius viršvalandžius. Ieškovo pateiktuose žiniaraščiuose nurodyta, kad jis per 7 dienas dirbo 58 val. (2019 m. rugsėjo 24–30 d.), 61,5 val. (2019 m. spalio 1–7 d.), 63 val. (2019 m. spalio 15–21 d.), t. y. kad jis dirbo po 12, 12,5 ar 13 valandų (2019 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 17 dienomis). Atsakovės nuomone, ieškovas, praėjus beveik metams nuo minėtos komandiruotės, kartu su iš atsakovės įmonės atleistu S. G. sugalvojo nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovui nebuvo nurodyta dirbti viršvalandžius.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovės buhalterė liudytoja R. J. nurodė, kad pats S. G. pripažino, kad valandos buvo padidintos, visi jo siųsti darbo laiko žiniaraščiai buvo be parašų, jis atsisakydavo juos pasirašyti ir patvirtinti duomenų teisingumą, todėl jais įmonė neturėjo pareigos vadovautis. Įmonėje nei vienam darbuotojui pagal S. G. žiniaraščius nebuvo mokama už viršvalandžius, įmonė tais žiniaraščiais nesivadovavo ir nei iš vieno darbuotojo nebuvo gauta jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu. Liudytoju apklaustas S. G. nurodė, kad dėl apskaitos vedimo ir tabelių pildymo buvo „žodinis susitarimas su A. L.“. Liudytojas prisipažino, kad darbuotojai skirtingais automobiliais vykdavo į skirtingus objektus, jis ne visada galėdavo sukontroliuoti kiekvieno darbuotojo dirbtą laiką. Atsakovės atstovas prašė liudytojo S. G. parodymus vertinti kritiškai, dėl su alkoholio vartojimu susijusių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 455 dienpinigių, 1 741,55 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą, 2 000 Eur netesybas ir 323 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 117 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžio sąrašas Švedijoje nustatė 65 Eur dienpinigių normą. Vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 523 10 punktu, komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
3.2. Darbuotojui už komandiruotėje praleistą laiką turėjo būti mokami 65 Eur už dieną dienpinigiai. Atsakovė teigė, kad gavo duomenų, kad ieškovas dirbo ne visą darbo sutartyje numatytą laiką, taip pat pretenzijų iš užsakovo apie netinkamai atliktus darbus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė įrodymais, nereiškė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Įmonė darbuotojui išmokėjo 1 600 Eur dienpinigių, nors turėjo išmokėti 3 055 Eur (47 d. × 65 Eur) dienpinigių. Teismas reikalavimą dėl 1 455 Eur dienpinigių nepriemokos priteisimo pripažino pagrįstu, todėl jį tenkino.
3.3. Liudytoju apklaustas S. G. teigė, kad jis kaip darbų vadovas, sudarinėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juos siųsdavo UAB „N.“, Švedijoje darbuotojai dirbo komandomis, vykdavo į skirtingus objektus, kurie kartais būdavo ir 500 km atstumu. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Teismas pripažino, kad vesti faktinę darbo laiko apskaitą iš Lietuvos Švedijoje itin sudėtinga. Todėl tikėtina, kad už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą Švedijoje buvo atsakingas S. G.. Atsakovės versiją, kad įmonės darbų vadovas nesant jokio nurodymo pats savo iniciatyva sudarinėtų jo kontroliuojamų darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščius ir juos kiekvieną mėnesį siųstų įmonės vadovybei, kuri į juos niekaip nereaguotų, teismas pripažino mažai tikėtina. Atsakovė nepateikė lokalaus dokumento, kuriuo nustatyta darbo laiko apskaitos dokumentų įmonėje pildymo tvarka. Į bylą pateiktas susirašinėjimas su atsakovės komercijos vadovu A. L. ir elektroniniu paštu T. R. siųsti darbų planai paneigia atsakovės teiginius, kad darbo valandos buvo skaičiuojamos vadovaujantis darbo sutartimi ir darbo tvarkos taisyklėmis, darbų planai patvirtina, kad dirbti buvo suplanuota ir poilsio dienomis (šeštadieniais). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad informavo darbuotojus apie S. G. netinkamai pildomus darbo laiko apskaitos duomenis. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad darbdaviui pateikti reikiami duomenys apie dirbtą darbo laiką ir viršvalandžius.
3.4. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl S. G. vedamų žiniaraščių patikimumo vertintino kritiškai, konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl to reiškė pretenzijas S. G.. Atsakovė turėjo imtis veiksmų, nustatant tinkamą darbo laiko apskaitą dėl darbuotojų išdirbtų darbo valandų komandiruotėje Švedijoje. Konstatavo, kad tik darbdavio paaiškinimai, nesant kitų įrodymų apie neva neteisingus ieškovo darbo laiko apskaitos duomenis, yra nepakankami ieškovo pozicijai paneigti. Liudytojos atsakovės buhalterės R. V.-J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus teismas vertino kritiškai, dėl to, kad ją ir atsakovę sieja darbo santykiai. Darbuotojo teiginius patvirtino, byloje apklaustas liudytojas S. G.. Atsakovės priekaištai dėl darbų kokybės darbo santykių metu nebuvo fiksuoti, bylos medžiaga patvirtina, kad viršvalandinį darbą darbdavės nurodymu darbuotojas dirbo, pačiam tekdavo vykti pirkti medžiagas, kurios ne visada laiku buvo pristatomos. Teismas konstatavo, jog darbuotojo reikalavimas dėl 1 741,55 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemokos už viršvalandinį darbą yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
3.5. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jos atžvilgiu taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos. Spręsdamas dėl priteistinų netesybų dydžio teismas įvertino darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę. Teismas sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 2 000 Eur (atskaičius mokesčius), konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti maksimalias netesybas.
Šalies argumentai
3.6. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Teismas konstatavo, kad ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti teisines pasekmes atsakovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas L. L. prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl netesybų, jas padidinant iki 5621,46 Eur (atskaičius mokesčius). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalies, kuri aiškiai reglamentuoja netesybų dydį ir jų skaičiavimą, nuostatas. Teismų praktika, kuria rėmėsi teismas, buvo suformuota aiškinant ir taikant iki 2017 m. birželio 31 d. galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalies (2002 m. redakcija) nuostatą.
4.2. Minėtos normos iš esmės skirtingos. Pagal galiojančią teisės normą netesybų dydis ribojamas ir priklauso nuo uždelsto išmokėti darbo užmokesčio dydžio. Pagal galiojusią normą netesybų dydis nebuvo ribotas ir nuo uždelsto išmokėti darbo užmokesčio dydžio nepriklausė. Mano, kad aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalį sistemiškai reikėtų atsižvelgti ir į DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri net draudžia darbo santykiams pasibaigus darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl visiško atsiskaitymo ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį. Todėl nagrinėjamu atveju pažeidimo ir sankcijos adekvatumas negali būti vertinamas.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad remiasi darbo santykių trukme, tačiau nemotyvavo, kodėl ir kaip ji vertinama. Darbo santykių laikotarpis negali būti vertinamas kaip pernelyg trumpas, kadangi truko bemaž 3 metus.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad neišmokėta ieškovui darbo užmokesčio dalis yra ne tik jam priklausantys dienpinigiai, kur atsakovė argumentavo į ieškovo tariamą neaktyvumą dėl jų išsireikalavimo, bet ir (realiai) klastojant ieškovo darbo laiko apskaitą jam nepriskaitytas ir neišmokėtas darbo užmokestis. Bendrai ieškovui uždelsta išmokėti maždaug jo 3 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių suma. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovė ir dienpinigių sumą, kurios ji neginčijo, o atsiliepime netgi nurodė sumokėjusi, vengia ieškovui sumokėti, nenurodydama jokių priežasčių. Minėti atsakovės pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs ir piktybiniai, nesudarantys pagrindo mažinti netesybų dydį. Mano, kad ieškovui priklauso maksimalios DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos ir pagrindo jas mažinti nėra.
4.5. Apeliantas sutinka su jo 936,91 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiu. Skundžiamo sprendimo dalis dėl netesybų keistina, jas padidinant iki 5 621,46 Eur (6 mėnesiai x 936,91 Eur).
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „N.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo L. L. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas laikė įrodytą ieškovo reikalavimą priteisti jam neišmokėtų 1 455 Eur dienpinigių sumos, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymas. Teismas savo sprendime nepasisakė ir nevertino liudytojo A. L. 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdyje duotų parodymų apie tai, kad atsakovės užsakovai Švedijoje pateikė duomenis apie tai, jog ieškovas dažnai ateidavo į darbo vietą 11 val. ir palikdavo ją 15 val., kad atsakovė yra gavusi pretenzijų iš užsakovų Švedijoje dėl neatliktų darbų. Faktas, kad ieškovas ir jo atstovai per vienerius metus po minėtos komandiruotės pabaigos jokia forma nesikreipė dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo, patvirtina loginę išvadą, kad klausimą dėl ieškovui priklausytinos 1 455 Eur dienpinigių sumos šalys tikslino, kad buvo sutarta, kad ieškovui priklausytina 1 455 Eur dienpinigių sumą atsakovė sulaiko iki kol šalys suras bendrą sprendimą dėl užskaitos dydžio.
5.2. Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti jam 1 741,55 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. lapkričio 8 d. (komandiruotės pabaigos) iki darbo santykių nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.) ieškovas niekada jokia forma neužsiminė ir nelaikė, kad jis komandiruotėje dirbo daugiau laiko, nei nustatė darbo sutartis, jokia forma nereiškė pretenzijų ar prašymų sumokėti bent vieną valandą viršvalandžių daugiau, nei šalių buvo sutarta darbo sutartyje ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakyme dėl komandiruotės. Teismas ignoravo faktą, kad 2020 m. spalio 7 d. prašyme darbo ginčų komisijai ieškovas neužsiminė ir nepateikė jokių nuorodų į S. G. elektroniniu būdu pildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Dėl to ieškovo parodymai negali būti vertintini patikimais. Teismas ignoravo faktą, kad pats ieškovas 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdyje patvirtino, kad pasirašydamas darbo sutartį ir darbo tvarkos taisykles sutiko griežtai laikytis šių sąlygų, sąžiningai prisipažino, jog „nebuvo jokio nurodymo, kad jūs turite dirbti, bet kitaip ir negalėjo būti, mes tiesiog atlikinėjom savo nurodytus darbus. Nebuvo nurodymo, kad jūs dirbkite /.../“. Teismas sprendime dėl šių byloje surinktų įrodymų nepasisakė, taip pat nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta ar juos vertina kritiškai.
5.3. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė S. G., tuomečio UAB „N.“ darbų vadovo Švedijoje, sudarytiems darbo laiko apskaitos žiniaraščiams ir teisme duotiems jo parodymams. Liudytojas prisipažino, kad Švedijoje jis, kaip darbų vadovas, negalėjo sukontroliuoti kiekvieno darbuotojo darbo laiko, jis tik pasitikėdavo keleto žmonių sąžiningumu, pirminius duomenis pateikdavo patys darbuotojai; patvirtino, kad su A. L. nebuvo aptarę dirbti viršvalandžių. Teismas suteikė prioritetą darbo laiko žiniaraščiams, kurie buvo pildomi iš trečiųjų asmenų (kitų darbuotojų) savo nuožiūra pateiktų skaičių, t. y. pirminių duomenų teisingumo niekas netikrino, ir kuriuos S. G. pildė būdamas neblaivus. Įmonė tais žiniaraščiais nesivadovavo ir nei iš vieno darbuotojo negavo jokių pretenzijų.
5.4. Byloje ginčas kilo iš darbdavio (ne)atsiskaitymo su darbuotoju, ieškovas ieškinio reikalavimus grindė dokumentais, siųstais atsakovės buhalterijai, todėl būtent atsakovės buhalterė geriausiai ir tiksliausiai žino reikšmingas bylai aplinkybes. Aplinkybė, kad liudytoją R. V.-J. ir atsakovę sieja darbo santykiai, neturi teisinės reikšmės liudytojos parodymų patikimumui.
5.5. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1 455 Eur dienpinigių, 1 741,55 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstus atsiskaityti mėnesius, kuris vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, sudaro 19 179,30 Eur ((1 455 Eur + 1 741,55 Eur)) x 6 mėn. = 19 179,30 Eur). Viso ieškovo reikalavimų sumą sudarė 22 375,85 Eur. Teismas ieškovo reikalavimą dėl netesybų (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaitymą tenkino iš dalies ir iš viso priteisė iš atsakovės 5 196,55 Eur sumą. Taigi, byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta santykiu 23 proc. (5196,55 x 100/22375,85) ieškovo ir 77 proc. (100 proc. – 23 proc.) atsakovės naudai. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė ieškovui visas (100%) pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai tuo tarpu teismo sprendimas šioje dalyje galėjo būti 74,29 Eur (323 x 23/100) bylinėjimosi išlaidų. Tokia pat procesinė klaida padaryta ir dalyje dėl 100 % (117 Eur) žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
6. Ieškovas L. L. atsiliepimu į atsakovės UAB „N.“ apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „N.“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovė iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių dėl ieškovo darbo laiko trukme ir ieškovo neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų komandiruotėje, įvertino atsakovės atstovo A. L. paaiškinimus. Be to, minėti atsakovės atstovo argumentai nebeturi jokios esminės teisinės reikšmės bylai, kadangi tiek atsiliepime į ieškinį, tiek baigiamojoje kalboje atsakovė šią ieškinio dalį iš esmės pripažino.
6.3. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo viršvalandinio darbo ir darbo poilsio dienomis. Atsakovės nurodoma aplinkybė dėl ieškovo tariamo neaktyvumo ginant pastarąjį teisės pažeidimą nepagrįsta. Ieškovas net neįtarė, kad atsakovė veda dvigubą darbo laiko apskaitą ir jam nėra priskaitomos ir išmokamos sumos už įprastą darbo režimą viršijantį darbą. Ieškovas pasitikėjo atsakove dėl jam apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio teisingumo iki kol atsakovė darbo ginčų komisijai nepateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščių.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant, ar ieškovo viršvalandinis darbas ir darbas poilsio dienomis prieštaravo darbo sutarties sąlygoms ir darbo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau vien darbo pobūdis, kai darbo objektai būdavo nutolę ir 500 km atstumu nuo ieškovo gyvenamosios vietos, lėmė viršvalandinių darbų būtinybę. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Teismas pagrįstai vertino, kad tokiems darbams būdavo ir darbdavio nurodymai (pvz. atsakovės vadovo T. R. S. G. siųsti savaitiniai darbų planai, kuriuose numatyti ir darbai poilsio dienomis (šeštadienį)).
6.5. DK 120 straipsnis įpareigoja darbdavį tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Teismas padarė teisingą išvadas, kad šioje situacijoje vesti faktinę darbo laiko apskaitą iš Lietuvos Švedijoje itin sudėtinga. Todėl teisingai vertino S. G. vykdytą ieškovo darbo laiko apskaitą patikima. Atsakovė neginčijo šiuos apskaitos dokumentus gavusi, nepateikė jokių duomenų, kad prieštaravo tokios apskaitos duomenims, nepateikė jokios tvarkos, kad darbo laiko apskaita turėjo būti tvarkoma kitaip. Teismas pagrįstai vertino, kad susirašinėjimas, kai atsakovės komercijos vadovas A. L. nurodo, kad „daro valandų analizę“, „Bet kiek čia prirašyta, o kiek realiai dirbta“, būtent paneigia atsakovės teiginius, kad darbo valandos buvo skaičiuojamos vadovaujantis darbo sutartimi ir darbo tvarkos taisyklėmis. Atmestini atsakovės argumentai dėl neva netinkamos darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos, kadangi DK 120 straipsnio 3 dalis numato, kad jie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
6.6. Formaliai teismas patenkino visus ieškovo reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą priteisti netesybas, todėl pagrįstai priteisė ieškovui visas jo pateiktas bylinėjimosi išlaidas. Per neapsižiūrėjimą pirmos instancijos teismui likusios nepateiktos ieškovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme pagal 2020 m. lapkričio 26 d. sąskaitą advokato ir ieškovo susitarimu užskaitomos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašomos priteisti iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė abi šalys. Ginčas kilo dėl darbo laiko apskaitos (DK 120 straipsnis), dėl užmokesčio už viršvalandžius bei poilsio dienas (DK 144 straipsnis), dėl dienpinigių skaičiavimo ir išmokėjimo (DK 144 straipsnis), dėl netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis), dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 103, pagal kurią ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo įdarbintas įmonėje staliumi, darbo sutartis nutraukta 2020 m. liepos 7 d. ieškovo iniciatyva. Ieškovo darbo užmokestis ginčo laikotarpiu 2019 m. vasario 28 d. priedu prie darbo sutarties nustatytas 10,14 Eur/1 val.
Dėl viršvalandžių bei darbo savaitgaliais
11. Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo DK 120 straipsnio 2 dalis). DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
12. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 2, 4 d.).
13. Šioje byloje matyti, kad darbdavys, sudarydamas darbo sutartį su ieškovu, nustatė, kad darbo dienos trukmė – 8 valandų darbo diena, 5 darbo dienų savaitė, t. y. darbdavys nustatė nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pagal faktinį darbo laiką pildė S. G., kuris buvo apklaustas 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdyje ir paaiškino, kaip buvo faktiškai vykdomas darbas Švedijoje. Atsakovės pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nurodo tik darbo sutartyje nustatytą darbo laiką – 8 val. darbo dienomis.
14. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį ir darbą poilsio dienomis, remiasi S. G., tuomečio UAB „N.“ darbų vadovo Švedijoje, sudarytais tabeliais. Atsakovė teigia, kad šiais S. G. sudaromais tabeliais niekada nesivadovavo. Liudytoju apklaustas S. G. teigė, kad jis kaip darbų vadovas, sudarinėjo tabelius ir siųsdavo juos UAB „N.“. Liudytojas S. G. taip pat paaiškino, kad Švedijoje dirbo komandomis, vykdavo į skirtingus objektus, kurie kartai būdavo ir 400-500 km atstumu. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Taigi, akivaizdu, kad esant tokiai faktinei situacijai vesti faktinę darbo laiko apskaitą iš Lietuvos Švedijoje, nefiksuojant faktinės padėties vietoje, ką nurodo atsakovė, iš esmės neįmanoma. Todėl tikėtina, kad už tabelių pildymą Švedijoje buvo atsakingas S. G.. Atsakovės versija, kad įmonės darbų vadovas nesant jokio nurodymo pats savo iniciatyva sudarinėtų jo pavaldume esančių darbuotojų laiko apskaitos tabelius ir juos kiekvieną mėnesį siųstų įmonės vadovybei, kuri į juos niekaip nereaguotų, mažai tikėtina.
15. Atsakovė kėlė S. G. užpildytų žiniaraščių patikimumo klausimą, argumentuodama, kad žiniaraščiai nepasirašyti, yra su klaidomis, S. G. buvo nesąžiningas, pildė žiniaraščius būdamas neblaivus ir pan. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos argumentus atmetė, ir teisėjų kolegija su teismo išvadomis sutinka. S. G. neblaivumas ir nesąžiningumas byloje nebuvo įrodytas. Pasirašymo klausimas taip pat neaktualus vertinant duomenų tikrumą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties S. G. parodymų, jis žiniaraščius siųsdavo iš savo elektroninio pašto, vadinasi, duomenų šaltinis darbdaviui buvo žinomas, juolab, kad ir darbo planus atsakovė jam siuntė į minėtą elektroninį paštą, formalus pasirašymas neturėjo reikšmės.
16. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė lokalaus dokumento, kuriame būtų nustatyta, kas turi pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus įmonėje išvykus į komandiruotę, kas turi juos patvirtinti, kad darbuotojo dirbtas laikas būtų įtrauktas į darbdavės darbo laiko apskaitą, kokiais atvejais dirbtas laikas nebus įtrauktas į apskaitą. Šią teismo išvadą sustiprina ir el. paštu T. R. siųsti darbų planai, kuriuose matyti, kad dirbti suplanuota ir poilsio dienomis (šeštadieniais).
17. Atsakovės argumentai, kad nepasitikėdami S. G. teiktais žiniaraščiais, jie tiesiog skaičiavo kiekvienam po 8 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, yra atmestini kaip neatitinkantys DK 120 straipsnio reikalavimo ir Darbo kodekse nustatyto teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad S. G. užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (DOK - 24449) laikytini vieninteliu informacijos šaltiniu nustatyti ieškovo faktiškai dirbtas valandas, ir teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas tinkamo atsiskaitymo su ieškovu klausimą.
18. Faktinė situacija, kurią patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojai S. G. ir A. L., skyrėsi nuo darbdavio nustatyto darbo laiko režimo: pvz., darbuotojai kartais 4-5 valandas važiuodavo iki objekto, ten dirbdavo ir vėl tiek pat valandų važiuodavo atgal. S. G. teigimu, buvo susitarimas su darbdaviu, kad vairavusiam automobilį iki objekto skaičiuojamas ir rašomas į žiniaraštį (tabelį) visas laikas kaip darbo laikas, o kitiems, kurie nevairavo, rašoma pusė važiuoto laiko. Ši aplinkybė yra labai tikėtina, kadangi akivaizdu, kad toks kelionės laikas, kuris trukdavo apie 8 val. turėjo būti kaip nors apskaitomas. Atsakovė šių aplinkybių nenuginčijo. Iš S. G. žiniaraščių matyti, ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, kad beveik kiekvieną dieną buvo dirbama daugiau, negu 8 valandas ir kad buvo dirbama šeštadieniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau 2019 m. rugsėjo mėnesį, gavęs iš S. G. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbdavys turėjo spręsti darbo laiko režimo problemą – arba nustatyti suminę darbo laiko apskaitą, kas būtų leidę didele dalimi išvengti viršvalandžių klausimo, arba padaryti kitus darbo organizavimo pakeitimus, kas būtų leidę laikytis 8 valandų darbo dienos trukmės ir neturėti viršvalandžių apskritai. Tačiau darbdavys jokių veiksmų nesiėmė.
19. Darbdavio pozicija nesiimti jokių veiksmų gavus darbuotojo S. G. užpildytus darbo laiko žiniaraščius, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovas dirba viršvalandžius ir poilsio dienomis, savo esme reiškia darbdavio nurodymą, kad būtų dirbami viršvalandžiai, DK 119 straipsnio 2 dalies prasme. Tokią išvadą leidžia daryti ir byloje pateiktas atsakovės vadovo T. R. elektroniniu paštu S. G. nusiųstas 2019 m. spalio 11 d. savaitės darbo planas, iš kurio matyti, kad darbai planuojami ir šeštadienį (DOK-75300, DOK- 75662). Darbdaviui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad informavo darbuotoją apie netinkamai pildomus darbo laiko apskaitos duomenis, nenurodžius, kad nesutinka su ieškovo nurodytų darbo valandų kiekiu ir kad ieškovo dirbti viršvalandžiai nebus įtraukti į darbo laiko apskaitą, darbuotojas pagrįstai tikėjosi, kad S. G. pateikė darbdavei reikiamus duomenis apie jo darbo laiką ir dirbtus viršvalandžius ir kad tie viršvalandžiai bus apmokėti.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (DK 148 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei ginčo pobūdžio šios prievolės darbdavys, pažeisdamas minėtą teisės aktą nevykdė. Ją vykdant būtų iš esmės eliminuota tokio ginčo tikimybė, kadangi darbuotojas matytų savo darbo laiką bei išmokas kas mėnesį, ko pasėkoje iš karto galėtų reikšti pretenzijas darbdaviui (sutikti ar ne su darbo sąlygomis, kurios skyrėsi nuo nustatytų darbo sutartyje). Taigi darytina išvada, kad šis ginčas kilo dėl paties darbdavio teisės aktų nevykdymo.
21. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas reikalauti darbo užmokesčio yra treji metai ( DK 15 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas, pavėluotai, ne iš karto po komandiruotės kreipėsi dėl darbo užmokesčio, darbo ginčų komisijai nepateikė S. G. pildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, yra atmestini.
22. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus ieškovo skaičiavimus dėl jam nesumokėta darbo užmokesčio, atsižvelgiant į pažymą apie jam priskaičiuotas ir išmokėtas sumas bei atsakovės bei S. G. darbo laiko apskaitą, pastarąją vertinant kai teisingą, nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra paskaičiuota teisingai (nuo 2019-09-23 iki 2019-09-30 ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 167,31 Eur (11 val.* 10,14 Eur/val. * 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 141,96 Eur (7 val. * 10,14 Eur/val. *2) už darbą poilsio dienomis, viso 309,27 Eur; nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31 ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 593,19 Eur (39 val.* 10,14 Eur/val. * 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 659,10 Eur (32,5 val. * 10,14 Eur/val. *2) už darbą poilsio dienomis, viso 1252,29 Eur; nuo 2019-11-01 iki 2019-11-05 ieškovui neapskaičiuota darbo užmokesčio – 68,45 Eur (4,5 val.* 10,14 Eur/val. * 1,5) už viršvalandžius darbo dienomis ir 111,54 Eur (5,5 val. * 10,14 Eur/val. *2) už darbą poilsio dienomis, viso 179,99 Eur. Bendrai komandiruotės laikotarpyje nuo 2019-09-23 iki 2019-11-08 atsakovė neapskaičiavo ieškovui ir neišmokėjo už jo viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis 1741,55 Eur (309,27 Eur +1252,29 Eur +179,99 Eur, prieš mokesčius), todėl ši suma pagrįstai priteista iš atsakovės.
Dėl dienpinigių
23. Atsakovė sutinka, kad nėra sumokėjusi ieškovui 1 455 Eur dienpinigių, teigdama, kad sulaikė šį mokėjimą šalių susitarimu iki kol šalys suras bendrą sprendimą dėl užskaitos dydžio, gavus duomenų iš užsakovo, kad ieškovas dažnai ateidavo į darbo vietą 11 val. ir palikdavo ją 15 val., nors privalėjo dirbti 8 val., be to, kad neatlikti darbai ir reikėjo išsiaiškinti visas priežastis, kodėl darbai buvo neatlikti arba atlikti nekokybiškai. Ieškovo viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis atsakovė neigė, tačiau kaip minėta anksčiau, ieškovas šias aplinkybes įrodė. Įrodymų apie tai, kad ėmėsi kokių nors teisinių priemonių tam, kad pagrįsti dienpinigių mokėjimo sulaikymą (nuostolių paskaičiavimo, ar pagrindimo) nepateikė.
24. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog faktas, kad ieškovas per vienerius metus po minėtos komandiruotės pabaigos jokia forma nesikreipė dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo, patvirtina loginę išvadą, kad klausimą dėl ieškovui priklausytinos sumos šalys tikslino, kad buvo sutarta, kad ieškovui priklausytiną 1 455 Eur dienpinigių sumą atsakovė sulaiko, iki kol šalys suras bendrą sprendimą dėl užskaitos dydžio. Kaip minėta, senaties terminas, per kurį ieškovas galėjo kreiptis, yra 3 metai (DK 15 straipsnis), be to atsakovė, sulaikiusi minėtą sumą, nesiėmė jokių priemoniųtokį sprendimą pagrįsti, todėl darytina išvada, kad ji sulaikyta nepagrįstai.
25. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
26. Atsakovės UAB „N.“ direktorius A. L. 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 19/09/20-01 įsakė išleisti ieškovą į komandiruotę Švedijoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžio sąrašas Švedijoje nustatė 65 Eur dienpinigių normą. Vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 523 10 punktu, komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
28. Taigi, darbuotojui už komandiruotėje praleistą laiką turėjo būti mokami 65 Eur už dieną dienpinigiai. Bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė darbuotojui išmokėjo 1 600 Eur dienpinigių, nors turėjo išmokėti 3 055 Eur (47 d. × 65 Eur) dienpinigių, taigi, pagrįstas darbuotojo reikalavimas dėl 1 455 Eur dienpinigių nepriemokos jam priteisimo, todėl toks darbuotojo reikalavimas pagrįstai tenkintas. Neišmokėtų dienpinigių dydį patvirtina atsakovės 2020 m. spalio 13 d. pažyma, dėl jų dydžio ginčo nėra.
Dėl uždelsimo atsiskaityti
29. Taigi, akivaizdu, kad darbdavys su ieškovu pilnai neatsiskaitė ir jo neatsiskaityta suma yra žymiai didesnė nei vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, kuris, nepateikus apie tai pažymos už paskutinius tris dirbtus mėnesius (DK 147, Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496) skaičiuotinas pagal 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-767 (168,2 val. per mėnesį *10,14=1705,54 Eur).
30. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (maksimalias netesybas). Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Apie kitokį susitarimą byloje įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).
31. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).
32. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
33. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę.
34. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 2 000 Eur (atskaičius mokesčius), pagrindo maksimalių netesybų priteisimui nėra.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmos instancijos teismas, nors ir nurodė, kad remiasi darbo santykių trukme, tačiau nemotyvavo, kodėl ir kaip ji vertinama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad beveik 3 metų trukmės darbo santykių trukmė nėra trumpas laikotarpis, todėl atsižvelgdamas į šį argumentą bei vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotą apeliacinės instancijos teismo (1705,54 Eur), į tai, kad atsakovė akivaizdžiai vedė netinkamą darbo laiko apskaitą, dėl ko susidarė įsiskolinimas, nepagrįstai sulaikė dienpinigių mokėjimą, į tai, kad ieškovas dėl darbo ginčo kreipėsi tik po metų laiko, į teisingumo, bei proporcingumo kriterijus, ieškovui priteistina netesybų suma padidintina iki 4500 eurų. Ši suma priteistina atsižvelgiant ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 22 punktą, socialinio draudimo įmokos nemokamos nuo Darbo kodekso 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.
36. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo laiko apskaitą, apmokėjimą už viršvalandžius, netesybų priteisimą (DK 120,144, 147 straipsniai), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl sprendimas pakeistinas tik padidinant netesybų sumą iki 4500 Eur ir perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskaičiuotinos pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Laikytina, kad ieškinys patenkinamas 87,28 proc. (ieškovas prašė priteisti 8818,01 Eur, priteisiama 7696,55 Eur). Suapvalinus, ieškinio patenkinimo/atmetimo proporcija yra 87/13.
39. Ieškovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 300 Eur už advokato pagalbą ir 23 Eur vertimo išlaidų (DOK-76028). Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovui priteistina iš atsakovės 281,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Priteistas iš atsakovės žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 173,16 Eur (7696,55*0,03*0,75).
41. Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas. (prašė panaikinti teismo sprendimą, kuriuo priteista 5196,55 Eur, priteista suma didinama iki 7696,55 todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteistinos.
42. Ieškovas bei jo atstovas nurodo, kad 300 Eur patirtų ir pirmos instancijos teismui nepateiktų bylinėjimosi išlaidų užskaito už apeliacinio skundo ir atsiliepimo surašymą apeliacinės instancijos teisme (priedas prie apeliacinio skundo). Užskaitytina 150 Eur už apeliacinio skundo ir 150 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (prašė priteisti viso 5626,46 Eur netesybų, pirmos instancijos priteista 2000 Eur, apeliacinės instancijos teisme padidinta iki 4500 (5626,46 – 2000=3626,46 Eur prašyta priteisti papildomai, priteista papildomai 2500 Eur), t. y. suapvalinus tenkinta 69 procentai reikalavimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 103,50 Eur už apeliacinio skundo surašymą (69 proc. nuo 150 Eur). Atmetant atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteistina 150 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinio skundo surašymą. Viso apeliacinės instancijos teisme ieškovui iš atsakovės priteistina 253,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti padidinant priteistą netesybų sumą nuo 2000,00 Eur iki 4500,00 Eur, sumažinti iš ieškovo L. L. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „N.“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 323 Eur iki 281,01 Eur, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą padidinant nuo 117 Eur iki 173,16 Eur. Visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 455 (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) dienpinigių, 1 741,55 Eur (tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 55 ct) (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) netesybas ir 281,01 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 253,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas 304462904, 173,16 Eur (šimtą septyniasdešimt tris eurus, 16 ct) žyminį mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.