Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-315/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-19
Bylos Nr.
2A-315/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
akcinės bendrovės ,,Smiltynės perkėla“
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-315/2007Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui A. M. ,atsakovo atstovui atstovas adv. Mariui Grajauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Smiltynės perkėla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-275-125/2007 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Smiltynės perkėla“ dėl pripažinimo jo atleidimą iš dispečerio pareigų neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo AB „Smiltynės perkėla“ 2006 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. P-206 neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį darbą; priteisti iš AB „Smiltynės perkėla“ 10 179,83 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2007 m. sausio 15 d.; priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2007 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 857,50 Lt nesumokėtą priedą prie atlyginimo už 2006 m. birželio mėnesį; priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos; priteisti 200 Lt nesumokėtą priedą prie atlyginimo už 2006 m. gruodžio mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo AB ,,Smiltynės perkėla“ 2006 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. P-206 nuo 2006 m. liepos 23 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme nebuvo nurodyta, kokių darbo pareigų ieškovas nevykdė ar vykdė netinkamai, kuo pasireiškė ieškovo kaltė, iš ieškovo raštu nebuvo pareikalauta pasiaiškinti. Be to, atsakovas 2006 m. liepos 20 d. dienraštyje ,,Klaipėda“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo neva nežmonišką elgesį. Tai pažemino ieškovo garbę ir orumą, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo galimybė bendrauti. Todėl atsakovas DK 250 straipsnio pagrindu turi atlyginti ieškovui 200 000 Lt neturtinę žalą. Kadangi iš darbo ieškovas buvo atleistas neteisėtai, todėl gražintinas į darbą, o iš atsakovo turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteistas 857,50 Lt priedas prie atlyginimo už 2005 metų bendrovės darbo rezultatus. Toks priedas už 2006 metus turėjo būti ieškovui išmokėtas 2006 metų birželio mėnesį, todėl prašo priteisti 857,50 Lt. Be to, jei nebūtų neteisėtai atleistas iš darbo, ieškovas 2006 metų gruodžio mėnesį būtų gavęs 200 Lt priedą prie atlyginimo, todėl prašo priteisti ir šį priedą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovas A. M. iš darbovietės AB ,,Smiltynės perkėla“ dispečerio pareigų 2006 m. liepos 23 d. pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleistas neteisėtai, ir nusprendė A. M. į darbą negražinti, bet laikyti, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nusprendė iš atsakovo priteisti ieškovui: trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4658,10 Lt išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį 9 040,68 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. liepos 23 d. iki 2007 m. sausio 29 d.; atsakovą AB ,,Smiltynės perkėla“ įpareigoti ieškovui A. M. išmokėti vidutinį darbo užmokestį po 68,49 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2007 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovo AB ,,Smiltynės perkėla“ ieškovui A. M. priteisti 516,75 Lt neeišmokėtos premijos, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso 3916,75 Lt). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d. iki 2006 m. liepos 23 d., kol buvo atleistas pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas atleisdamas rėmėsi tuo, jog laikraštyje „Klaipėda“ 2006 m. liepos 20 d. straipsnyje „Paliko už borto“ buvo aprašytas pilietės V. K. skundas, kuriame nurodoma, kad norėdama padėti savo draugui, vėluojančiam į paskutinį 2.30 val. iš Smiltynės išplaukiantį keltą, nuvyko į II Smiltynės perkėlos dispečerinę, tačiau joje nieko nerado. Paskambinus telefonu atsiliepė ieškovas kuris V. K. apšaukė necenzūriniais žodžiais. Dėl šio incidento atsakovas 2006 m. liepos 20 d. pareikalavo, kad ieškovas iki 2006 m. liepos 21 d. pateiktų pasiaiškinimą, tačiau ieškovas pasiaiškinimo nustatytu terminu nepateikė. Teismas nustatė, jog ieškovas pasiaiškinimo nepateikė kadangi turėjo poilsio dieną, tačiau pateikė sekančią, po poilsio dienos einančią, darbo dieną - 2006 m. liepos 22 d., t.y. po to kai jau buvo atleistas 2006 m. liepos 21 d. įsakymu. Tirdamas įvykio aplinkybes teismas nustatė, kad V. K. skambino ieškovui 2.45 val., paskutinis keltas išplaukęs 2.30 val., o 2.37 val. keltas jau buvo Klaipėdos pusėje, t.y. V. K. skambino po to, kai paskutinis keltas jau buvo grįžęs iš Smiltynės ir ieškovas kelto sulaikyti Smiltynėje nebegalėjo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo perkėloje nėra pakankamos informacijos apie galimybę sulaikyti keltą ar užsisakyti specialų reisą. Teismas nurodė, kad pagal DK 240 straipsnio 1 dalį prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo raštu pareikalauti darbuotojo raštiško pasiaiškinimo, tačiau to nepadarė. Darbdavys (atsakovas) iš esmės neatliko minėto įvykio tyrimo, o ieškovą atleido net negavęs jo pasiaiškinimo raštu. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas neleistinai elgėsi su V. K. ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. neįrodė, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai bei pagrįstai ir atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu (LR DK 242 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovą grąžinus į ankstesnį darbą jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tą patvirtina aplinkybės, kad ieškovui atsakovas buvo skyręs drausminę nuobaudą – papeikimą, kurį vėliau panaikino teismas, atsakovas 2006 m. birželio 27 d. buvo išleidęs įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl nepatenkinamų atestacijos rezultatų, kurį 2006 m. birželio 28 d. atšaukė. Todėl pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, iš atsakovo ieškovui teismas priteisė trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją - 4 658,10 Lt ir nusprendė laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktoje pažymoje skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neatsižvelgta į tai, kad ieškovas už 2005 m. rugsėjo mėn. įmonės darbo rezultatus negavo 857,50 Lt premijos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.6 punktą į ieškovo vidutinį darbo užmokestį turi būti įskaičiuota 1/4 premijos dalis, todėl ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 552,37 Lt, o vidutinis darbo dienos – 68,49 Lt. Nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki 2007 m. sausio 29 d. priverstinė ieškovo pravaikšta sudaro 132 darbo dienos, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 9 040,68 Lt darbo užmokestį. Nuo 2007 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį po 68,49 Lt už kiekvieną darbo dieną. Ieškovą neteisėtai atleidus iš darbo jis negavo 516,75 Lt priedo, todėl šią sumą teismas taip pat priteisė. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 200 Lt priedą prie atlyginimo už 2006 metų gruodžio mėnesį, nes DK normos nenumato darbuotojo teisės reikalauti neuždirbtų ir negautų pajamų, o vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį ieškovui yra priteistas. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovas neturtinės žalos kilimą labiau sieja ne su neteisėtu atleidimu, o su laikraštyje „Klaipėda“ atspausdintu straipsniu. Atsakovas nėra šio straipsnio autorius ar iniciatorius, ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo nei laikraščiui, nei straipsnio autoriui, nei kitiems asmenims ieškovas nėra pareiškęs, todėl su publikacija susijusios žalos (ir neturtinės) atlyginimas šioje byloje nesvarstytinas. Ieškovas susirgo dar iki pradėdamas dirbti pas atsakovą ir neįrodė, kad susirgimai yra susiję su neteisėtu atleidimu iš darbo. Tačiau teismas sutiko, kad neteisėtas atleidimas iš darbo galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą, todėl priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas patenkinęs ieškinį iš dalies iš atsakovo priteisė 400 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje ieškovui, į valstybės pajamas priteisė 516,46 Lt žyminio mokesčio bei 10 Lt pašto išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 552,37 Lt priteisimo teismas nukreipė vykdyti skubiai.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovą į darbą negrąžinti, patenkinti ieškinį dalyje dėl grąžinimo į pirmesnį darbą ir grąžinti į darbą AB ,,Smiltynės perkėla“, pilnai patenkinti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 200 000 Lt bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

teismas nustatė, kad atsakovo vadovas siekia susidoroti su ieškovu, todėl ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos taikant darbdaviui administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu, pateisinančiu atsisakymą grąžinti ieškovą į darbą, todėl laikytina, kad teismas netinkamai pritaikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovas padarė DK 35 straipsnio pažeidimus, kurie užtraukia administracinę ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę. Teismui nenustačius ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, nebuvo pagrindo negrąžinti ieškovo į darbą. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad teismas netinkamai taikė DK 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes buvusios iki teisės pažeidimo padėties neatkūrė ir kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams neužkirto;atsakovas neturtinės žalos dydžio 200 000 Lt neginčijo, todėl teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 3 000 Lt. Teismas nepagrįstai nurodo, kad su publikacija laikraštyje susijusios žalos atlyginimas šioje byloje nesvarstytinas, nes AB ,,Smiltynės perkėla“ vadovas ,,Klaipėdos“ dienraščio korespondentui teigė, jog ieškovas elgėsi nežmoniškai, t.y. perdavė tikrovės neatitinkančias žinias, šios buvo paskleistos viešai ir šių žinių paskleidimo pasekoje buvo sumenkinta ieškovo dalykinė reputacija, bei sumažėjo galimybės susirasti kitą darbą. Teismas netinkamai ištyrė žalą padariusio asmens kaltę, netyrė atsakovo turtinės padėties, padarytos neturtinės žalos dydžio ir pasekmių, todėl nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas AB ,,Smiltynės perkėla“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, tenkinti atsakovo AB ,,Smiltynės perkėla“ apeliacinį skundą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pats ieškovas teigia, jog darbdavys siekia su juo susidoroti, savo eitų pareigų darbo sąlygas traktuoja ir supranta kaip nepalankias. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė alternatyvų prašymą negrąžinti į darbą tuo atveju, jeigu darbuotojo A. M. atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, todėl teismas pagrįstai negrąžino ieškovo į darbą. Atsakovas nurodo, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo neva patirtos neturtinės žalos, atsakovas nuo bylinėjimosi pradžios iš esmės ginčijo šį reikalavimą ir visuomet prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.AB ,,Smiltynės perkėla“ vadovas nepagrįstai yra kaltinamas viešai paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias, nes teismas nustatė kad atsakovas nėra straipsnio autorius ar iniciatorius. Ieškovas nesikreipė nei į dienraštį, nei į straipsnio autorių, nei į kitus asmenis dėl reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo ar jos paneigimo, todėl abejotina ar spaudos publikacija galėjo pažeisti ieškovo teises. Teismas priteisė 3000 Lt neturtinės žalos susiedamas jos atsiradimą su neva neteisėtu A. M. atleidimu, tačiau byloje nėra įrodyta, jog sveikatos pablogėjimas, emocinė trauma, sukrėtimas, galimybė susirasti kitą darbą atsirado būtent dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas visiškai neargumentavo, kodėl jam yra sunkiau susirasti darbą, kaip sumažėjo ieškovo dalykinė reputacija, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neįrodytas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas AB ,,Smiltynės perkėla“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių motyvų:

teismas netinkamai taikė teisės normas reguliuojančias darbuotojų atleidimą iš darbo už darbo drausmės pažeidimus. Ieškovas pažeidė pareigybinės aprašymo 1.2.4. punkto svarbų reikalavimą – sugebėti dirbti nekonfliktuojant su klientais. Ieškovas neatliko darbinių įsipareigojimų, nemandagiai elgdamasis su kliente V. K. grubiai pažeidė dispečerio pareigybei keliamus 1.2.4. punkto reikalavimus. Be to teismas vertino aplinkybę, kad laivas jau buvo išplaukęs iš perkėlos, kai V. K. kreipėsi į ieškovą, tačiau neįvertino aplinkybės, jog ji kreipėsi į ieškovą, jog pastarasis suteiktų visą informaciją kaip sulaikyti keltą arba kaip užsakyti papildomą reisą. Aplinkybė, kad kelto sulaikyti jau nebuvo galima neturi reikšmės, nes dispečeris bet kuriuo atveju privalėjo suteikti būtiną klientei informaciją ir esant poreikiui užsakyti papildomą reisą. Nemandagūs ir grubūs veiksmai nesuderinami su dispečerio pareigybės aprašymu ir klientų aptarnavimo etika, todėl traktuotini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 1punkto prasme;teismas netinkamai vertino DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąvoką „darbo pareigų pažeidimas“. Teismas vertino tik aplinkybę ar ieškovas vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tam tikrų frazių vartojimas gali įtakoti pažeidimo lygį, bet paties neleistino elgesio faktą įrodo pareigų neatlikimas ir nemandagus elgesys su klientu, klientui sukeltas stresas, darbo drausmės pažeidimo fakto slėpimas (nebuvo užfiksuota budėjimo žurnale) ir pan. aplinkybės. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė, kad ieškovas pažeidė dispečerio pareigybės aprašymo Nr. 55 1.2.4., 2.5., 2.8., 2.11. punktus, kurių pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to ieškovas nesiėmė veiksmų išvengti konfliktinės situacijos, tuo padarė žalą darbdavio reputacijai, todėl buvo pagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą;teismas nevertino žalos padarytos atsakovui, kuri atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir kuri gali atsirasti dėl ieškovo kvalifikacijos stokos. Dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo užsakytas papildomas reisas ir atsakovas negavo papildomų pajamų. Be to, buvo neigiamai paveikta atsakovo dalykinė reputacija dėl spaudoje pasirodžiusiame straipsnyje išdėstytų aplinkybių. V. K. dispečerinėje negalėjo susisiekti su ieškovu, ieškovo darbo vietoje dažnai neranda ir darbdavio atstovai, kurie taip pat negali susisiekti su ieškovu, o esant ekstremaliai situacijai galimos skaudžios pasekmės, ieškovas dažnai pažeidinėja darbo drausmę, todėl jo veiksmai kelia grėsmę keleivių ir įgulos saugumui. Šios aplinkybės taip pat įtakojo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo. Teismas sprendime motyvavo, jog dėl papildomo reiso, neradus dispečerio (ieškovo), galima kreiptis į kasas, tačiau nesant tinkamai pateiktos informacijos atsakovo perkėloje V. K. negalėjo užsakyti papildomo reiso. Tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės ir nesusiję su ieškovo atleidimo priežastimis, kadangi jos nepateisina ieškovo netinkamo elgesio su kliente;teismas nepagrįstai teigia, jog atleisdamas ieškovą atsakovas neatliko įvykio išsamaus tyrimo. Atsakovui buvo telefonu išdėstytas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą iki 2007 m. birželio 21 d. 15 valandos, tačiau ieškovas be svarbių priežasčių atsisakė pasiaiškinti. Atsakovas pateikė pasiaiškinimą praleidęs terminą 2006 m. liepos 22 d., ši aplinkybė įrodo, jog ieškovui buvo žinoma apie pareigą pateikti pasiaiškinimą. Atsakovas pripažino matęs V. K. perkėloje, tačiau neigė bendravęs su ja. Ieškovo pasiaiškinimą, nors pateiktą pavėluotai, atsakovas nagrinėjo, tačiau atlikus tyrimą ieškovo veiksmai buvo įvertinti kaip grubus darbo drausmės pažeidimas. Nors įsakymas buvo pasirašytas 2007 m. liepos 21 d., tačiau darbo teisiniai santykiai faktiškai ir teisiškai pasibaigė 2006 m. liepos 23 d. Taigi, atsakovas atliko išsamų įvykio tyrimą ir nustatė, jog buvo grubiai pažeista darbo drausmę, todėl neatšaukė priimto įsakymo ir atleido ieškovą iš darbo. Be to teismas neapgrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovui pasiaiškinimo pateikimo diena buvo poilsio diena, nes darbo įstatymai nenumato išimties, jog darbuotojai gali nesilaikyti protingumo ir sąžiningumo principų, kiek tai susiję su darbo santykiais, poilsio dienomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog negalėjo laiku pateikti pasiaiškinimo, vengė padėti darbdaviui konfliktą su kliente išspręsti taikiai, nebendravo tiriant incidentą, atsisakė sumažinti incidento neigiamas pasekmes, t.y. elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai. Teismas, vertindamas atleidimą, neatsižvelgė, kad atsakomybę šalinančių aplinkybių nebuvo, buvo sunkinančios, tame tarpe – turėjo galiojančią drausminę nuobaudą;teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus. Teismas nepriėmė įrodymų patvirtinančių ieškovo nepakankamą kvalifikaciją ir tinkamos atestacijos neturėjimą;neturtinė žala gali būti padaryta tik neteisėtais darbdavio veiksmais, tačiau ieškovas buvo atleistas pagrįstai, todėl teismas be pagrindo priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Be to ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atleidimo ir sveikatos pablogėjimo (neturtinės žalos buvimo). Žala padaryta spaudos leidinio straipsniu, todėl teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Ieškovas A. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo atmesti, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas negalėjo pasiaiškinti dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, nes atsakovas nepateikė jokio reikalavimo raštu pateikti pasiaiškinimą dėl tariamo drausmės pažeidimo, nebuvo suformuluota kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs ieškovas, nenurodomas jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai ieškovo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, o terminas pasiaiškinimui pateikti ir įrodymams surinkti buvo nustatytas akivaizdžiai neįvykdomas. Ieškovas nesutinka su tariamais drausmės pažeidimo pagrindais, kad ieškovas neužlaikė pagal grafiką turėjusio išvykti kelto bei netinkamai bendravo su kliente, nes darbo vietoje nėra nustatyta jokių darbo taisyklių ir teisme atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai bendravo su kliente. Ieškovas jokių žinių, menkinančių bendrovės dalykinę reputaciją viešai nepaskleidė, o atsakovo argumentai, kad dėl ieškovo veiksmų bendrovė negavo 600 Lt papildomų pajamų, yra nepagrįsti. Ieškovas nesutinka ir su atsakovo prašymu priimti papildomus įrodymus, kadangi jie nesusiję su 2006 m. liepos 19 d. įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Atsakovo AB „Smiltynės perkėla“ apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas, dalinai tenkindamas ieškinį nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas naktį iš liepos 18 į 19 d. neleistinai elgėsi su V. K. ir padarė šiurkštų DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimą. Teismas nustatė, kad be pačios V. K. parodymų jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas su ja elgėsi neleistinai ir taip pažeidė jos teises. Telefonų pokalbių išklotinės patvirtina, kad ieškovas negalėjo patenkinti V. K. prašymo sulaikyti keltą, kadangi skambinimo metu keltas jau buvo parplaukęs iš Smiltynės į Klaipėdą (b.l. 53; 98). Ieškovas teigia su V. K. kalbėjęs tik telefonu. Pokalbis truko tik 39 sekundes (b.l.98).

Byloje apklausti perkėlos darbuotojai A. B. , R. J. , K. L. , J. K. (b.l. 146-149), dirbę tą naktį perkėloje, parodė nematę perkėloje V. K. ir nepatvirtino buvus kokių nors konfliktų. Liudytoja J. K. be to parodė, kad į ją, kaip tą naktį dirbusią kasininkę, niekas nesikreipė. Jei būtų kas nors kreipęsis, ji būtų pasakiusi dispečerio telefono numerį. Dispečeris yra antrame pastato aukšte, o kasa - pirmame. Šių liudytojų parodymai paneigia V. K. parodymus, kad ji perkėloje naktį iš liepos 18 į 19 d. ieškojo pagalbos pas perkėlos darbuotojus.

Vertindama aukščiau nurodytus įrodymus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas neleistinai elgėsi su V. K. , pagrįsta. Todėl teismas teisingai pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vertino aplinkybę, kad laivas jau buvo išplaukęs iš perkėlos, kai V. K. kreipėsi į ieškovą, tačiau neįvertino aplinkybės, jog ji kreipėsi į ieškovą, kad pastarasis suteiktų visą informaciją kaip sulaikyti keltą arba kaip užsakyti papildomą reisą, neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčą. Ieškovas atleistas iš darbo už neleistiną elgesį su lankytojais ar interesantais, o ne dėl to, kad aplaidžiai atliko savo pareigas ir nesuteikė klientei informacijos. Kaip minėta, atsakovas neįrodė, kad ieškovas šiurkščiai, t.y. neleistinai elgėsi su V. K. , todėl ieškovo atleidimas pagrįstai pripažintas netiesėtu.

Apelianto argumentai, kad ieškovo darbo vietoje dažnai neranda darbdavio atstovai, kurie taip pat negali susisiekti su ieškovu, o esant ekstremaliai situacijai galimos skaudžios pasekmės, ieškovas dažnai pažeidinėja darbo drausmę, todėl jo veiksmai kelia grėsmę keleivių ir įgulos saugumui, ieškovo nepakankama kvalifikacija ir jis neturi tinkamos atestacijos neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi šie veiksmai išeina už nagrinėjamos bylos ribų.

Atsakovas nustatė terminą ieškovui pateikti pasiaiškinimą dėl konflikto tom dienom, kai ieškovui buvo poilsio dienos. Tomis dienomis ieškovas neprivalėjo eiti į darbą ir pateikti atsakovo reikalaujamus paaiškinimus. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesiėmė visų priemonių konfliktui išaiškinti.

Sutinkamai su DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos papildomos garantijos darbuotojams, atleistiems iš darbo be teisėto pagrindo ir įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Kadangi DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta galimybė taikyti vieną iš alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, tai teismai, parinkdami vieną iš jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad nėra pagrindo grąžinti darbuotoją į pirmesnį darbą ir tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi, teismas gali savo iniciatyva, kai yra DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos: ekonominės, technologinės, organizacinės ar kitos panašios priežastys, dėl kurių darbuotojui bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą, įtvirtintą DK 297 straipsnio 4 dalyje (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. (LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 (S) pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono J. R. mokomajam pulkui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu).

Kaip nurodyta cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai. Šis reglamentavimas skirtas darbuotojų interesų gynimui ir esant darbuotojo reikalavimui grąžinti jį į darbą, toks reikalavimas, esant pripažintam atleidimui iš darbo neteisėtu, gali būti netenkinamas tik tuo atveju, jeigu grąžinimas į darbą prieštarautų paties darbuotojo interesams. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė jį grąžinti į darbą (b.l. 3). Byloje nėra nustatyti jokie ieškovo darbo drausmės pažeidimai. Pats ieškovas nori dirbti pas atsakovą. Tai, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip darbuotojo teises, neteisėtai jam paskirdamas drausminę nuobaudą (b.l. 85-88) bei atleisdamas jį iš darbo nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovą grąžinus į darbą pas atsakovą, atsakovas ir toliau pažeidinės ieškovo teises ir dėl to ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Todėl ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl grąžinimo į darbą tenkintinas (CPK 329 str. 1d.). Atitinkamai ieškovui priteistina kompensacija už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2006 m. liepos 24 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2007 m. birželio 19 d. imtinai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo mėnesinis darbo užmokestis – 1 552,37 Lt, o vienos darbo dienos užmokestis - 68,49 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 16 756,52 Lt (6*68,49+12*68,49+10*1552,37=16 756,52) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą..

Šalys ginčija sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl teismas pasisako ir dėl jos.

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (LAT nutartis 2006 m. gegužės 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006 pagal atsakovo UAB „Baltijos parkai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos parkai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo).

Atsakovas, neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo sukėlė jam išgyvenimus, turėjo neigiamos įtakos emocinei ir dvasinei būklei, reputacijos pablogėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui atsakovas padarė neturtinę žalą, teisinga. Ieškovas dirba pas atsakovą nuo 2003 m. rugpjūčio 4 d. (b.l.19-23). Atsakovas ir anksčiau yra pažeidęs ieškovo teises (b.l. 85-88). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo darbo pas atsakovą trukmė buvo nedidelė, kad jam priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos, sprendžia, jog ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti mažintinas nuo 3 000 Lt iki 1 000 Lt ir teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo padidinti neturtinės žalos dydį nuo 3 000 Lt iki 200 000 Lt ir grąžinti į darbą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog priteistinos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Lt, t.y. likusioje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimą atmetė, patenkino reikalavimą dėl grąžinimo į darbą, perskaičiavo vidutinį darbo užmokestį nuo neteisėto atleidimo iki sprendimo priėmimo ir panaikino trijų mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (skundė turtinius reikalavimus 197 000 Lt sumoje). Atsakovas apeliaciniu skundu reikalavo panaikinti visą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (skundė turtinius reikalavimus 17 615,53 Lt sumoje). Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo turtinius reikalavimus padidinti neturtinę žalą ir patenkino neturtinį reikalavimą grąžinti į darbą. Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovo turtinius reikalavimus 6 658,10 Lt sumoje, likusioje dalyje – atmetė. Pakeitus sprendimą iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams apeliacinės instancijos teisme (ieškovo patenkinti reikalavimai sudaro 51,54 procentus, atsakovo – 37,80 procentų).

Atsakovas AB „Smiltynės perkėla“ prašė priteisti iš apelianto (ieškovo) išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančias sąskaitas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus 10 785,20 Lt sumai (b.l. 235-244). Teismas, įvertindamas nedidelį byloje sprendžiamų teisinių klausimų apimtį ir nedidelį sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas nedideles laiko sąnaudas (apeliaciniame skunde iš esmės nagrinėjami tie patys nesudėtingi teisiniai klausimai kaip ir pirmosios instancijos teisme), atmestų reikalavimų dydį bei remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 - 11 punktu, mano, jog priteistinos atsakovui iš ieškovo 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atitinka teisingumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 500 Lt (b.l. 229) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, toks išlaidų dydis atitinka aukščiau minėtus kriterijus ir priteistinos iš atsakovo. Kadangi iš kiekvienos šalių priteistina vienodai atstovavimo išlaidų, todėl netikslinga priteisti atstovavimo išlaidas šalims.

Iš atsakovo AB „Smiltynės perkėla“ priteistina 4,62 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (b.l. 234; CPK 92 str. 1 d.), o taip pat priteistina 42,26 Lt kelionės išlaidų ieškovui (b.l. 244, 247, 248; CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas grąžinti į darbą, kuria priteista trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuria priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo bei kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Grąžinti ieškovą A. M. į darbą.

Priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2006 m. liepos 24 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2007 m. birželio 19 d. imtinai - 16 756,52 Lt (šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šeši litai 52 ct).

Priteisti 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo AB „Smiltynės perkėla“ 4,62 Lt (keturi litai 62 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir 42,26 Lt (keturiasdešimt du litai 26 ct) kelionės išlaidų ieškovui A. M. .

Likusią sprendimo palikti nepakeistąTesėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis