- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1745-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14001-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamoji vieta deklaruota – (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19:10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę J. G., tai yra tyčia ranka suėmė pastarąją už kaklo ir smaugė, tuo nukentėjusiajai J. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. G. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19:10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo sutuoktinę J. G., suėmęs pastarąją už kaklo ir ją smaugdamas bei sakydamas, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Eilinį kartą kambaryje susibarė su buvusia sutuoktine J. G.. Net nežino dėl ko pykosi, tikriausiai dėl to kad jis girtauja. Dėl neblaivumo tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. J. G. kambaryje gulėjo lovoje, jie barėsi, o supykęs nesusivaldė ir užgriuvęs ant lovoje jos gulinčios sugriebė jai rankomis. Sugriebė ar tik viena kažkuria ranka už kaklo ir smaugė. Pilnai prisipažįsta ir sutinka, kad ją smaugdamas sukėlė J. G. fizinį skausmą. Taip pasielgė dėl girtumo. Jam buvo pikta ant sutuoktinės dėl jos bambėjimo ir priekaištų, supykęs nesusivaldė ir ją smaugė. Suspaudė jai rankomis kaklą ir paleido, nes ji muistėsi, bėgo nuo jo. Supykęs jai grasino, kad jai bus blogai, kad ją užmuš, „padės į vietą“. Galėjo sakyti, kad nužudys. Buvo labai supykęs. Ji jam yra įsikyrėjusi, kartais jos nekenčia. Nežino ką jai gali padaryti, kuomet ji išveda jį iš kantrybės bambėjimu. Jie yra išsituokę, bet gyvena kartu ir tai jį dar labiau erzina. Būdamas neblaivus ir supykęs jis nesusivaldo ir užsipuola J. G.. Jos atžvilgiu smurtavo, o jeigu ji būtų nepabėgusi, galėjo sumušti. Tik sakė, kad užmuš, bet taip nebūtų padaręs. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Būdamas neblaivus jis agresyvus, nes jam būna labai pikta ant J. G.. Ji jį neblaivų visaip koneveikia, priekaištauja dėl visko. Pilnai prisipažįsta, kad smaugdamas ją dar jai grasino, kad jai bus blogai, kad kažką padarys. Sakė, kad jam vis tiek jeigu ją užmuš ar „padės į vietą“. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Pilnai prisipažįsta ir J. G. atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 107-108, 113).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Apžiūros metu sudaryta foto lentelė (b. l. 1-3, 7-9).
Iš 2019 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog buvo užfiksuota, kad smurtą patyrusi J. G. paaiškino, jog G. G. puolė ją tąsyti, rankomis suspaudęs kaklą smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą, grasino, kad iki atvažiuos policija, jis ją sudaužys. Užfiksuota J. G. sužalojimas – patinimas, įdrėskimas kaklo srityje (b. l. 22-25).
Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su G. G. išsituokę, bet gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19.10 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) į namus G. G. grįžo neblaivus, pradėjo konfliktuoti. Būdamas neblaivus jis kabinėjasi, įžeidinėja. Ji miegamajame gulėjo lovoje. Atėjęs G. G. koneveikdamas puolė ją smaugti – užgriuvęs ant jos gulinčios viena ranka sugriebęs už kaklo apėmė kaklą ir stipriai spaudė. Jai skaudėjo, dusti nespėjo, nes jis tuojau pat paleido. Smaugė tik akimirką. Nuo stipraus jo suspaudimo jai suskaudo kaklą, gerklę. Smaugdamas G. G. grasino, kad ją užmuš, su ja susidoros, nes pyko dėl kviečiamos policijos. Jis sakė, kad „tu mane veži ir veži, kiek tu mane gali vežti“. Akivaizdžiai buvo supykęs ir agresyvus jos atžvilgiu. G. G., būdamas neblaivus, nesivaldo, agresyviai puola smurtauti. Ji jo bijo. Ji jam sakė: „ką tu tėte darai“. Jis atsitraukė, aprimo. Tada ji atsikėlė ir ėjo į virtuvę siūlydama jam raminančių lašų. Žinodama jo elgesį ji vengia su juo konfliktuoti. Ir šį kartą tylėjo, kai jis pradėjo ją koneveikti, užgaulioti. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, pyko sakydamas: „žiurke vėl iškviesi policiją“. Ji sakė, kad policijos nekvies, kad duos jam raminančių lašiukų, bandė nuo jo nueiti į virtuvę, žiūrėjo kaip nuo jo pabėgti. Jis užstojo lauko duris, kad ji neišbėgtų į lauką, rankomis bandė ją sugriebti. Ji atbula nuo jo traukėsi. Kambaryje su abiem rankomis iš priekio krūtinės srityje jis ją pastūmė. Ji griuvo nugara ant lovos. Tada ji gražiai jį kalbino, ramindama siūlė raminančių lašiukų. Vis žiūrėjo į duris, kad nuo jo pabėgti. Nutaikiusi momentą pro duris ji išbėgo į lauką. G. G. ją vijosi. Išbėgusi į lauką ji šaukė: „gelbėkit“. Galvojo, kad nuo keliamo triukšmo kieme jis nurims. G. G. jos nesivijo. Ji sakė, kad iškvies policiją. Būdama kieme iškvietė policiją. G. G. išėjo iš kiemo. Atvykę policijos pareigūnai jo nerado. Įvykio metu sužalota nebuvo, į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir vykti atsisakė. G. G. viena ranka suspausdamas jai kaklą sukėlė jai fizinį skausmą. Turtinė žala jai nepadaryta. Būdamas neblaivus G. G. nuolat žodžiu grasina jai sakydamas, kad užmuš, „padės į vietą“. Ji labai bijo jo neblaivaus. G. G. ir anksčiau ją yra sumušęs (b. l. 32-33).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 445 nustatyta, kad 2019 m. balandžio 6 d. 22.56 val. G. G. nustatytas 1,85 promilių girtumas (b. l. 46).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog G. G. vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. ranka suėmęs jai už kaklo smaugė ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu ranka spaudė buvusiai sutuoktinei kaklą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, parodė ir kaltinamasis G. G.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime – nukentėjusiosios kaklo srityje užfiksuotas sužalojimas - patinimas, įdrėskimas. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą buvusios sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sugriebė ir spaudė gyvybiškai svarbų organą – kaklą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog G. G. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
G. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė ne bet kokiam pašaliniam asmeniui, o savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę, t. y. prieš asmenį, su kuriuo santuoka yra nutraukta, tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, t. y., sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį. Svarbu įvertinti, ar asmenis sieja bendri buities rūpesčiai, koks yra jų tarpusavio požiūris į kartu gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimas ir atitinkamas pareigų prisiėmimas vienas kitam. Šiuo atveju nustatyta, jog nors G. G. ir J. G. išsituokę, tačiau jie kartu gyvena viename name ir veda bendrą ūkį, dalinasi bendrais buities rūpesčiais ir vienas kitą laiko savo šeima, todėl pagrįstai nustatyta, jog kaltinamojo buvusi sutuoktinė yra jo šeimos narys.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmai sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Byloje taip pat nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymais, kurie vienas kitam neprieštarauja ir visiškai tarpusavyje sutampa, nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis, smaugdamas nukentėjusiąją, sakė jai, kad ją užmuš. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad jis neketino iš tikrųjų nužudyti J. G., tačiau nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad toks grasinimas yra realus ir gali būti iš tiesų įgyvendintas. Tai patvirtina šios aplinkybės: kaltinamasis grasinančio pobūdžio frazę išsakė jau atlikdamas pavojingą, smurtinį veiksmą – smaugdamas ją, be to, jis anksčiau taip pat yra grasinęs J. G. ją nužudyti, tačiau byla, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, buvo nutraukta (b. l. 62-63). Kaltinamojo veiksmų pobūdis rodo, jog jis norėjo ir siekė, kad jo žodžiai turėtų grasinantį, gąsdinantį poveikį, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje taip pat nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau taip pat yra grasinęs nukentėjusiajai, tačiau byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja, baustas administracine tvarka, turi problemų dėl alkoholio vartojimo: VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas 2005-12-15 - 2005-12-22. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. 2007-02-03 - 2007-02-12. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė sunki forma. 2008-01-28 - 2008-02-05, 2008-10-14 - 2008-10-21, 2009-02-09 - 2009-02-17, 2015-06-25 - 2015-07-01. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (b. l. 69). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nuo 2014-05-26 įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas. RPLC Kauno filiale lankėsi vieną kartą. Suteiktas ilgalaikio poveikio vaistas „Torpedo“ 12 mėn. laikotarpiui paslauga (b. l. 72).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vienu metu padarė du nusikaltimus, kurie kvalifikuojami pagal atskirus baudžiamojo kodekso straipsnius ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu , G. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 113).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį teismas, vadovaudamasis BK 72² straipsnio nuostatomis, G. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. G. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti G. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.