- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1S-130-876/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. K. gynėjo Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 90-337 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį galutine 20 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 14 d. Neatlikta bausmės dalis 2021 m. gruodžio 23 d. – 3 metai 6 mėnesiai 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. gruodžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 90-337 nutarta nuteistajam S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo S. K. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 90-337, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl kai kurių teismo požiūriu reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau savo išvadų neargumentavo ir tinkamai nemotyvavo, tuo šiurkščiai pažeidė BVK normų reikalavimus. Teismas nesigilino į Komisijos nutarime išdėstytus argumentus ir motyvus, faktines aplinkybes išdėstė tik formaliai, nepasisakydamas dėl nesutikimo su Komisijos išvadomis priežasčių.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas priėmė priešingą nei Komisija sprendimą, nors vadovavosi tais pačiais asmens byloje esančiais duomenimis. Skirtingos Komisijos ir teismo išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo suponuoja apeliacinio teismo užduotį nustatyti, ar Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą, tinkamai pritaikyti įstatymą.
4.3. Skunde teigiama, kad teismas iš esmes formaliai išdėstė BVK 157 straipsnio reikalavimus, į skundžiamą nutartį įrašė minėto straipsnio reikalavimų teorinius dalykus ir teoriškai pasisakė dėl bausmės tikslų bei padarė prielaidą, jog neva nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai nepasiekti. Teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo savo išvadų, iš teismo nutarties visiškai neaišku, iki kokio lygio dar turi būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, kokias pastangas turi dėti nuteistasis, kad teismui „užtektų“ įsitikinti, jog asmuo pakankamai pasitaisė.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos ankstesnių teikimų metu, todėl nutarties abstraktumas bei formalumas kelia pagrįstų abejonių dėl minėtos nutarties teisėtumo ir išvadų motyvavimo pakankamumo. Su teismo vertinimais sutikti negalima, nes jie yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, deklaratyvus.
4.5. Skunde, taip pat, nurodoma, kad nuteistasis faktiškai atliko 16 metų 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o toks ilgas bausmės atlikimo terminas parodo jo atitikimą lygtinio paleidimo kriterijų taikymo institutui. Tesimas visiškai neatsižvelgė į visas nuteisto asmens byloje ir Komisijos nutarime įvardytas aplinkybes, dėl jų net nepasisakė. Be to, teismas yra atitolęs nuo pačios nuteistojo bausmės atlikimo vietos, nepakankamai supažindintas su realia situacija, vertina Komisijos priimtą sprendimą formaliais pagrindais ir toks vertinimas nėra pakankami objektyvus ir gylus. Be to, nuteistojo žmonos I. K. sveikatos būklė yra prasta, jai diagnozuota viršutinio išorinio krūtinės kvadrato piktybinis navikas. Jai reikalinga priežiūra ir artimo žmogaus palaikymas, kurį gali ir pageidauja suteikti nuteistasis, taigi tai yra dar vienas svarbus ir objektyvus motyvas taikyti jam lygtinį paleidimą, nes jis labai reikalingas šeimai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. gynėjo Bogdano Chranovskio skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis S. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus S. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 10 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, pataisos namuose dirba. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti pažyma), taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, t. y., kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dešimt kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansiniai įsipareigojimai padengti, tačiau jis keturiolika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką penkis kartus baustas drausmine tvarka, egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Todėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 90-337, vienas iš keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam S. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, konkretus, nelankstus mąstymas, negatyvios nuostatos, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis keturiolika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką penkis kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą – 2020 m. rugsėjo 25 d.), aštuonis kartus svarstytas drausmės komisijoje. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai, taip pat, nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas S. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo kelis kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę S. K. atlieka už kelias nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde gynėjas nurodė, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės taip pat svarbios vertinant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis iki šiol savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, savo veiksmų nevertina kritiškai, neprisiima atsakomybės, kaltę verčia bendrininkui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę nepatvirtina ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju S. K. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuolat dirba pataisos įstaigoje, tačiau darbinė veikla neužkardė vidinių taisyklių pažeidimų. Skundo argumentas, kad nuteistasis turi rūpintis sergančia žmona, pats savaime nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes visos kitos byloje nustatytos aplinkybės kartu to padaryti neleidžia.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį S. K. charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad S. K. jau yra atlikęs virš 16 metų iš jam skirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.
12. Skunde gynėjas nurodė, kad komisijos išvada yra objektyvesnė, nes teismas yra atitolęs nuo pačios nuteistojo bausmės atlikimo vietos, nepakankamai supažindintas su realia situacija. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.
13. Nesutiktina su skundo argumentu, kad nutartyje yra nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos ankstesnių teikimų metu ir jos tik pakartojamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu yra privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai yra nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismui, pakartotinai nagrinėjant Komisijos nutarimą, nėra svarbu ar šios aplinkybės egzistavo ankstesnių teismų nutarčių priėmimo metu, nes teismui priimant nutartį yra nagrinėjamos aplinkybės egzistuojančios teismo nutarties priėmimo metu.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo S. K. gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. K. gynėjo Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.