- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 1-2093-891/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00290-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. laikė bei panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. T. y., 2014-02-09 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Gariūnų automobilių turguje, Gariūnų g. 43A, Vilniuje, A. V., turėdamas tikslą įgyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo fotonuotrauką, kurią panaudodamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, po ko, A. V., Gariūnų automobilių turguje, Gariūnų g. 43A, Vilniuje, paėmęs minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą, laikė jį iki 2014-02-23 0.50 val., kai Viršuliškių skg., Vilniuje, sustabdytas, vairavęs A. V. priklausantį automobilį VW PASSAT, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, pateikdamas jį Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos antrojo būrio vyresniajam patruliui A. J. M..
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, jog 2013 m. jam buvo atimta teisė vairuoti ir jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. A. V. patvirtino, kad 2014-02-09 jis buvo Gariūnų turgavietėje ir apžiūrinėjo automobilius. Jo draugas paklausė, kam jam automobilis, jeigu jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tą pokalbį nugirdo pašalinis asmuo ir pasakė, kad tai ne problema, galima padaryti vairuotojo pažymėjimą. Tuo tikslu jis pateikė turimą nuotrauką ir jo draugas jam tokį vairuotojo pažymėjimo muliažą padovanojo. Jis pats šio pažymėjimo nepirko, gavo kaip dovaną ar kaip pokštą. Tą pažymėjimą jis įsidėjo į piniginę. 2014-02-23 naktį jį sustabdė policijos pareigūnai ir jis pasimetęs pateikė tą muliažą pareigūnui, bet pastarajam nepatikėjus, kad tai yra tikras pažymėjimas, prisipažino, jog iš jo teisė vairuoti atimta ir pateiktas pažymėjimas netikras. Dėl savo elgesio labai gailisi.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. nurodė vietą, kurioje jis gavo netikrą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 51-56).
Liudytojas T. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis gyvena Molėtų m., (duomenys neskelbtini). Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12-oje klasėje. 2013-01-02 Utenos mieste Regitroje išlaikė vairavimo egzaminą ir gavo B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsiėmė Utenos „Regitroje“ 2013-01-04. Vilniaus mieste kartais lankosi prekybos centruose „Akropolis“, „Ozas“, ten apsiperka. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra niekada praradęs ar pametęs, visada jį turi su savimi. Asmens vardu A. V. nepažįsta, ar yra jį kada matęs, atsakyti negali. Taip pat negali pasakyti ar minėtas asmuo galėjo pasinaudoti jo vairuotojo pažymėjimu. Tai pirmas kartas, kai policija teiraujasi jo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Prie apklausos pateikia savo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 14,15).
Liudytojo A. J. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Lietuvos Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos vyresniuoju patruliu. 2014-02-23 dirbant žymėtu tarnybiniu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu G. R., maršrute pagal specialiąją priemonę, apie 0.50 val., Vilniuje, Viršuliškių sk., pastebėjo važiuojantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su taksi plafonu. Sustabdė automobilį, priėjęs pamatė, kad jį vairuoja vaikinas, automobilyje sėdėjo ir mergina, klientė. Vairuotojas pateikė T. C. vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas VĮ „Regitra“, Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą, automobilis priklausė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Apžiūrėdamas vairuotojo pažymėjimą pamatė, kad informacija jame surašyta kitokiu šriftu, pažymėjimo numeris užrašytas ant paviršiaus, o ne išgraviruotas bei iš kitų požymių suprato, kad pažymėjimas suklastotas. Patikrinus pagal duomenų bazę nustatė, kad toks pažymėjimas yra išduotas, bet jame ne T. C. nuotrauka. Pokalbio metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. V., gi,. 1993-10-05, jis pateikė tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus VPK MV (19) 2009-11-18) išduotą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. A. V. prisipažino, kad pažymėjimas yra suklastotas. Patikrinus Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre paaiškėjo, kad A. V. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2015 metų. A. V. už vairavimą be teisės vairuoti transporto priemonę surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ROIK 07-14-82094942. Vairuotojas su suklastotu vairuotojo pažymėjimu buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK. Automobilis perduotas savininkui (b. l. 7).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad pateiktas tirti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas C. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. netikras. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. netikras ištisai. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas atspausdintas spalviniu sublimaciniu spausdinimo įrenginiu, išskyrus imituotus: optiškai kintančių dažų elementus averse, holograminę juostelę reverse, kurie yra atlikti pilkos ir geltonos spalvos blizgiais dažais terminiu dažų pernešimo būdu. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinio pagrindo. Vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) asmens atvaizdas, jame esantys įrašai ir kita, nėra keisti (dokumentas klastotas ištisai), t. y. pirminio turinio pakeitimo požymių nėra (b. l. 19, 20).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltė dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir panaudojimo pilnai įrodyta aptartais įrodymais. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, jog A. V. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą gabeno, iš kaltinimo šalintina, kadangi A. V. netikrą pažymėjimą nuolat laikė pinginėje, t. y. su savimi, o atskiro tikslo jį kažkur gabenti neturėjo.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teisiamojo posėdžio metu A. V. gynėjas prašė A. V. atžvilgiu bylą nutraukti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį A. V. atsakomybei. Teismui pateiktas A. V. prašymas ir sutikimas dėl A. V. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog A. V. laiduoja už sūnų A. V.. Prie prašymo taip pat pateikta A. V. charakteristika.
Teisiamajame posėdyje buvo apklausta galima laiduotoja A. V.. Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, jog A. V. dirba, yra kruopšti ir pareiginga darbuotoja. Ji mano, kad sūnui gali daryti teigiamą įtaką ir ją daro. Sūnus jos klauso, jai padeda. Sūnaus elgesį vertina blogai, jos nuomone sūnus taip pat suprato savo klaidą, tai jam yra pamoka.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad A. V. anksčiau neteistas (b. l. 37), nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 1 dalis).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pakankamai nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada darytina ir iš kaltinamojo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis parodė, kad jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Dėl to yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sąlyga.
Būti kaltinamojo laiduotoja prašymą pateikė jo mama A. V.. Jie gyvena kartu. A. V. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ankščiau neteista ir netraukta administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui A. V.. A. V. neteistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare nėra.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam A. V. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Laiduotoja paskirti kaltinamojo motiną A. V..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.
Išaiškinti A. V., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. V., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.