Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2004-08-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 290 str., 284 str., 245 str., 286 str., areštu 90 parų, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2007-06-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., bausmes subendrinus su 2004-08-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams; 3) 2007-11-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d, subendrinus su 2007-06-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; 4) 2008-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; 5) 2008-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., bausmes subendrinus su 2008-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2011-10-08 apie 18.30 val. viešoje vietoje - UAB „Lanminga“ kavinėje, esančioje prekybos ir pramogų centre „Bruklinas”, Pramonės g. 6, įžūliu elgesiu, tai yra, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį T. V., apspjaudamas jį bei kumščiu trenkdamas jam į veidą ir taip sukeldamas nukentėjusiajam T. V. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. L. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad T. V. ir L. L. yra žinomi iš matymo, santykiai su jais yra neutralūs. Iki įvykio su T. V. buvo susidūręs 2004-2005 metais, jis (T. V.) buvo išsikvietęs pas save į kabinetą dėl automobilių vagysčių. Su L. L. yra bendravęs seniau - iki 2000 metų. Santykių su nukentėjusiaisiais jokių. Įvykio datos nepamena, sėdėjo kavinėje, žmonos darbe, prie stalelio ir laukė kol žmona baigs darbą. Nuotaika buvo gera. Pamatė pro šalį praeinantį pažįstamą asmenį, jį užkalbino: „kas gero, kaip gyveni V.?“ Užkalbino garsiai. Tuo momentu praeidami atsisuko jaunuoliai, T. V.. Tai matosi ir įraše. Jokios jo agresijos nebuvo. Norėjo paprasčiausiai su T. V. pakalbėti. Sėdėjo prie stalo, žmona priešais. Užkalbinus T. V., kavinėje nieko nebuvo. Sėdėjo nugara į koloną, žmona priešais. Užkalbintas T. V. atėjo ir jam (N. L.) „vožė“ kelis kartus per sprandą. Jo paklausė: „ką sau leidi?“. Jį atstūmė ir T. V. jam smogė. Buvo trys – keturi sudavimai per sprandą. Jis buvo užėjęs jam (N. L.) už nugaros. T. V. turbūt nepatiko, kad jį užkalbino, pašaukė, gal T. V. įsižeidė. Konflikto metu buvo kinų virėjas, kuris buvo apklaustas teisme. T. V. į veidą nespjovė, tik galbūt sakant: „ką tu sau leidi“, iš burnos ištiško seilių. Tuomet T. V. jam smogė, vaza nukrito ant žemės. T. V. tuo tarpu jam smogė į veidą, T. V. atstūmus, sutrenkė dar porą kartų. Į konfliktą įsimaišė Agnė. T. V. nesudavė nei vieno smūgio, T. V. net nebuvo niekur užsiėmęs, tuo tarpu jis (N. L.) išėjo užsiėmęs veidą. Dar L. L. išėjus T. V. iš kavinės sakė: „kam to reikia, tau problemų mažai, nekviesk policijos“. Necenzūrinių žodžių jis (N. L.) nevartojo. Nukentėjusieji taip sako, nes nebeturi ką pasakyti. Pareigūnus iškvietė T. V., kuomet T. V. jam sudavė ir jo žmona pasakė, kad yra kavinėje kameros, viskas nufilmuota. Nebežino kaip jam jaustis, mano, turėtų būti atvirkščiai ir kaltinamas ne jis, o T. V.. Policijos pats nekvietė, nes ją kvietė T. V.. Policijoje pareiškimo, kad buvo sumuštas, rašyti jam (N. L.) neleido pareigūnai nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ar iki 23.30 val. Budinčių pareigūnų pavardžių nežino. Po įvykio buvo sulaikytas dviems paroms. Pareigūnai, jį (N. L.) nuvežę į nuovadą, patys vyko į prekybos centrą „Bruklinas“ tikrinti filmavimo kamerų. Patikrinę, kad kamerose nieko nesimato, tapo kaltinamuoju, o T. V. – nukentėjusysis. L. G. nepažįsta. Agnė sakė, kad moteris matė konfliktą. Sužinojo jos adresą ir buvo nuvykęs pas minėtą moterį paklausti, ar ji galėtų paliudyti ką matė. Konflikto metu nematė kas buvo aplink, matė tik smūgius. Smūgiai buvo į veido sritį. Pirminiuose parodymuose pasakė kaip viskas buvo, jie tikslesni. Buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Praeityje yra teistas. Kada tiksliai paskutinį kartą, nepamena. Laisvės atėmimo bausmę atlikęs. Teistas buvo už automobilių vagystę. Įkalinimo įstaigoje praleido virš 6 metų. 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo paleistas į laisvę. Koks buvo T. V. pažįstamas, kad T. V. pas save į kabinetą kviesdavo neoficialioms apklausoms. Kada pastebėjo stovintį virėją, nepasakys. Per sprandą T. V. smūgiavo delnu. Smūgio metu fizinį skausmą pajuto. Buvo apsirengęs striuke ir sportiniu džemperiu. Konkrečiai kiek smūgių buvo suduota, nepamena, praėjo daug laiko. Jam T. V. stovėjo už nugaros, trenkė su delnu iš kairės rankos. Virėją pamatė po įvykio. Ką matė virėjas, nežino, negali pasakyti. Virėją pamatė T. V. atsitraukus, įvykis užtruko akimirką. Koridorius yra platus. „Čili pica“ yra skersai kairėje pusėje, atstumu nuo kavinės 5-10 m. Parodymai nukentėjusiųjų tokie, nes jis (N. L.) užkalbino, jam „pritarkavo marmūzę“, iškvietė policiją ir neturi ką sakyti, nukentėjusieji (L. L. ir T. V.) sako netiesą.

Nukentėjusysis T. V. teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykiai neutralūs, N. L. yra pažįstamas, nes buvo žinomas kaip automobilių vagis, įkūręs automobilių vagių grupuotę Šiaulių mieste. Dirbo policijos pareigūnu, šiuo metu yra pensininkas. Įvykio metu jau buvo pensijoje. Iki įvykio su N. L. buvo susidūręs prieš 10 metų vykdant tarnybines pareigas. Su L. L. prekybos centre „Bruklinas“ ėjo taku ir, praėjus kinų kavinę, už 10-15 metrų išgirdo šūksnius su keiksmažodžiais „V., pyderaste, ko čia vaikštai?“. Žodžiai buvo pakartoti du kartus. Išgirdęs savo pavardę, pasuko atgal link kinų kavinės, kurioje prie stalo sėdėjo jauna mergina ir N. L.. Nespėjus prieiti, buvo pasakyti žodžiai „pydere, valink nachui, ožy, debile“. Sakė, kad dėl jo (N. L.) išmetė iš policijos ir jis (T. V.) per jį (N. L.) pražilo. N. L. šauksmai buvo žeminantys, pasakyti su neapykanta. Ne iš karto pažino N. L.. Vėliau N. L. sakė „nusiramink“, liesdamas jo sprandą. N. L. pašoko ir spjovė į veidą. N. L. bevadinant „pyderu“, jis N. L. stumtelėjo. Kaltinamasis jam sudavė į veido sritį, jie tarpusavyje apsikumščiavo. N. L. užkliudė vazą, kuri sudužo. N. L. mergina pradėjo šaukti, kad sudaužė vazą. Jis (T. V.) paskambino policijai. Išbėgo kavinės virėjas, kuris apsižvalgė ir vėl įėjo į vidų. Pareigūnai atvyko už 3-4 minučių. Policijai atvykus, N. L. buvo ramus. Į triukšmą sureagavo kavinės apsauginis, kuris prašė susimokėti už vazą ir keliauti namo. Įvykis truko trumpai. Pasidomėjo pas kolegas, sakė, kad N. L. grįžo prieš mėnesį iš įkalinimo įstaigos. Konfliktą matė L. L. ir kaltinamojo draugė. Virėjas matė N. L. vaikščiojimus. N. L. veiksmų virėjas nematė. Pirmas smūgiavo N. L., jį ramino „vyruti, nusiramink, kas yra“. N. L. tėviškai palietė sprandą, tai truko gal 1-2 sekundes. N. L. atsakas buvo neadekvatus. N. L. pašoko ir spjovė į veidą, atsistojo kovine stovėsena, kojos pražergtai, rankos pečių plotyje, suspaustos į kumštį. Jį (N. L.) nustūmė. Atstumas buvo gal 10-15 cm. Kuomet buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, buvo 15 metrų atstumu, po to užėjo į kavinę. Atėjęs, pamatė jaunuolį su mergina, kuris pakriko pamatęs jį (T. V.). L. L. tuo tarpu buvo 10-15 m atstumu, ji ėjo link kavinės. Ji stovėjo susiėmusi už galvos iš baimės. N. L. žmona gal galėjo geriau matyti situaciją. L. L. - jo gyvenimo draugė. Mano, kad konfliktas kilo todėl, kad N. L. paėmė pyktis, kad per jį (T. V.) papuolė į kalėjimą. N. L. jį išplūdo, nes jis buvęs policijos pareigūnas. N. L. žinojo, kad jis yra buvęs policijos pareigūnas. Po konflikto skaudėjo žandikaulį. Turtinė žala nebuvo padaryta. Neturtinė žala - buvo sugaištas laikas, žlugo planai. Jautėsi šlykščiai, buvo pažemintas. Gaila pareigūnų, papuolančių į tokią situaciją. Virėjas buvo išbėgęs, kitų asmenų nematė. Pareigūnus kvietė jis. Buvo jų (T. V. ir N. L.) susikumščiavimas ir N. L. atsitrenkė į stalą. Jam (T. V.) buvo suduoti du ar trys smūgiai. N. L. taip pat sudavė atgal į korpusą ir į veidą. Atvykus pareigūnams, N. L. lakstė, kitokių emocijų nereiškė. N. L. skambino telefonu. Atvykę pareigūnai ilgai aiškinosi situaciją. L. L. taip pat kilo neigiamos emocijos, kadangi ji yra policijos pareigūnė. Kaltinamasis N. L. jį įžeidė. Kai išgirdo savo pavardę, pagalvojo, kad gal kam pagalbos reikia. Pavardę „V.“ paminėjo du kartus, todėl užsuko. N. L. išsakė apie dešimt keiksmažodžių, sakė „dingti iš akių“. Ikiteisminio tyrimo metu viską paminėjo. Keiksmažodžių išsakytų galėjo būti ir daugiau. Kiek tiksliai smūgiavo N. L., nepamena, į korpusą ir į veidą gal du - tris kartus, viskas vyko staigiai. Kėdė prie N. L. buvo patraukta, jo stovėsena buvo kovinė, kaltinamąjį stumtelėjo. N. L. trenkė jam į galvą, tačiau į kurią pusę, nepamena. Susismūgiavo, paskui atsitraukė ir paskambino į policiją. Į nosį N. L. suduoti negalėjo, tačiau nepamena kur jam sudavė. N. L. gal pats paprašė draugo jį sumušti, nes sužalojimų nesimatė. N. L. iš policijos akiračio dingęs nebuvo. Jis (T. V.) į medicinos ekspertus nesikreipė. Fiziškai žalos nepatyrė, paskaudėjo ir praėjo. Skausmas jautėsi dvi dienas. Smūgių abiems buvo vienodai. Pretenzijos buvo iš N. L. merginos. N. L. jokių nubrozdinimų nesimatė. N. L. tik isteriškai lakstė. Išgėręs nebuvo, nes vairavo automobilį. N. L. išgėręs nebuvo, kvapo nepajautė. Galėjo būti, kad N. L. buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Filmuotoje medžiagoje matosi kaip po įvykio jis (T. V.) skambino policijos pareigūnams.

Nukentėjusioji L. L. teisme parodė, kad N. L. žino dirbdama policijos pareigūne. Tiesiogiai asmens nepažįsta, jo pavardė girdėta. Dėl N. L. brolio yra atlikusi tyrimą. T. V. yra jos gyvenimo draugas. Vakare vaikščiojant prekybos centre „Bruklinas“ ir einant pro kavinę išgirdo šūkavimus. Paskui išgirdo „V., pyderaste, ko vaikštai“. T. V. sakė „einu pasižiūrėti kas čia taip šūkauja“. Keiksmažodžiai buvo išsakyti T. V.. N. L. sakė „per mane išlėkei iš policijos pareigų“. Žodžiai buvo išsakyti isteriškai. T. V. išgirdo, kad jį keikia ir nuėjo pasižiūrėti. Nuėjęs T. V. buvo išplūstas ir N. L. prilietus, N. L. staiga šoko. Matė T. V. veidu į ją, o N. L. stovėjo nugara. T. V. valėsi veidą ir buvo aišku, kad jam spjovė. Įvyko susistumdymas. Buvo šoke. Kas kiek kam sudavė, nematė. Buvo šokiruota. N. L. veiksmai nesimatė. Besistumdant girdėjo dūžtantį indą. Vėliau atėjo apsaugos darbuotojas. Kavinės darbuotojas reikalavo atlyginti už vazą. Laukė pareigūnų ir važiavo į policijos komisariatą. Smūgių patikslinti negali, nes nematė. Matė susistumdymą ir spjūvį. Kad buvo spjūvis, suprato iš judesio. Į kavinę įėjusi nebuvo. Kilo neigiamos emocijos, pagalvojo, kad ir jai taip gali nutikti. N. L. su moterimi sėdėjo prie vieno stalelio. Civilinio ieškinio nereiškia. Turtinė žala nepadaryta, moralinė žala buvo padaryta. Vyrų grumtynių eigoje sudužo kažkoks daiktas, paaiškėjo, kad vaza. Mano, kad jei nukentėjusysis būtų nuėjęs ir nesureagavęs, grumtynių nebūtų buvę. Prieš ją N. L. stovėjo nugara. Spjūvio veiksmą matė. N. L. atsistojimą matė iš nugaros. Iš pradžių matė šonu, paskui iš nugaros. Pati vaikščiojo koridoriuje. Virėjas įvykio nematė. Virėjas tik iškišo galvą iš virtuvės. Konflikto metu kavinėje buvo trise, patalpa maža. Jos dėmesys nebuvo koncentruotas. Šalia konfliktuojančių vyrų nebuvo.

Liudytojas T. Y. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas prekybos centro „Bruklinas“ restorane, praeitų metų vakarą, tikslaus laiko nepamena. Galėjo būti lapkričio mėnesį. Iš restorano virtuvės išėjo į restoraną. Kiti nukentėję žmonės matyti. Tiksliai to vakaro nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Su šiais žmonėmis jokių konfliktų nėra. Tą vakarą buvo konfliktas, kurį pradėjo nukentėjusysis (rodė į T. V.). Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Jis truko apie 5 minutes. Nukentėjusysis mušė kaltinamąjį. Į kavinę atėjo kaltinamasis, po to pamatė T. V., kuris buvo girtas. T. V. atsisėdo ir jie pradėjo kalbėti. Nesupranta kalbos ir nežino apie ką jie kalbėjo. Kaltinamasis sėdėjo prie stalo ir T. V. kaltinamajam paėmė ir trenkė į pilvo šoną. Išėjo iš virtuvės ir pamatė, kad kaltinamasis sėdi ir nukentėjęs vyras atėjo pro duris. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nenorėjo kalbėti, nenorėjo turėti su nukentėjusiuoju jokių reikalų. Dar buvo restorano darbuotoja. Darbuotoja yra lietuvė, jos vardo nežino. Kaltinamąjį yra daug kartų matęs iki įvykio ir po jo. Kaltinamasis yra darbuotojos - padavėjos draugas, artimas pažįstamas. Įvykio metu minėta darbuotoja buvo salėje ir viską matė, norėjo nutraukti konfliktą. Prieš konfliktą, prieš ateinant T. V., minėta darbuotoja buvo su kaltinamuoju ir tarpusavyje kalbėjosi. Nukentėjęs vyras buvo truputį raudonas ir jam kalbant, suprato, kad jis buvo girtas. Po to nukentėjusysis vyras paėmė kaltinamąjį už nugaros, už sprando, tada kaltinamasis jį nustūmė. Kaltinamasis sėdėjo, o nukentėjusysis norėjo, kad jie išeitų į lauką. Vyrai atsistojo, nukentėjęs tempė kaltinamąjį iš restorano, tada nukentėjusysis trenkė kaltinamajam į pilvą. Šis jam atsakė. Nepamena, ar į veidą, ar į krūtinę, nematė. Nematė, ar kaltinamasis spjaudė. Įvykį stebėjo stovėdamas ir atsidaręs duris stebėjo, kol atėjo apsaugos darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad ėjo pro šalį. Išėjo iš virtuvės ir praėjęs pamatė, sustojo ir žiūrėjo. Pro muštynių šalį nepraėjo, o tik stovėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad stovėjo ir žiūrėjo. Jie trenkė po vieną kartą, kol atėjo apsauginis ir juos išskyrė. Vaza buvo sudaužyta. Kaltinamasis atsistojo, jie susistumdė ir trenkė į stalą, tuomet nuo stalo nukrito vaza. Negali pasakyti, kuris kurį pastūmė, stumdėsi kartu. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Lietuviškai nesupranta ir su niekuo negali kalbėtis. Restorano savininko su kaltinamuoju bendraujant nematė. Niekas neprašė jo taip kalbėti teisme. Jokių grasinimų nebuvo. Dėl nukentėjusiojo judesio, kuriuo jis kaltinamajam paėmė už sprando, yra tikras šimtu procentų. Nuo konfliktuojančių vyrų buvo 2 m atstumu. Matė vyrų nugaras, o jiems atsistojus, matė jų veidus. Nukentėjusiojo smūgį matė šimtu procentu.

Liudytoja A. D. teisme parodė, kad yra kaltinamojo N. L. žmona. Susituokę yra du metus. Iki įvykio nukentėję asmenys (T. V. ir L. L.) nematyti, santykiai su jais neutralūs. Dirbo kinų kavinėje prekybos centre „Bruklinas“ barmene – pardavėja. Su vyru sėdėjo prie stalelio, kalbėjo, praėjo žmogus. Vyras paklausė „kur eini, V. ar V.?“ Praėjęs vyras užėjo į kavinę ir trenkė vyrui (N. L.) per pakaušį. Vėliau jau T. V. buvo išėjęs iš kavinės, ji pradėjo šaukti, kad jis sudaužė vazą. Įvykį matė kavinės virėjas, kuris buvo išbėgęs iš virtuvės. Įvykio metu ji šaukė ir bandė vyrus skirti. Virėjas išbėgo iš virtuvės jau vykstant konfliktui, jis galėjo viską matyti. Po įvykio su virėju nebendravo, nes jis nesupranta lietuviškai. Ji buvo išsigandusi. Vyro tonas sakant „kur eini, V.“ buvo normalus. Nežino, kodėl jis taip sakė ir ko norėjo. Kitų žodžių negirdėjo, ji net vyro pavardės normaliai neišgirdo. Atėjęs vyras (T. V.) atrodė apsvaigęs. Sakė N. L. „gal pamokyti tave reikės?“. T. V. sudavė per pakaušį, N. L. jį atstūmė atgal. To metu buvo šalia jų. Kavinėje yra geras apšvietimas. Moters prie vyrų nematė. Moterį pamatė tik išėjus iš kavinės ir pradėjus šaukti, kad yra sudaužyta vaza. Momentą, kuomet vyras ėjo pro kavinę su moterimi, matė. Jie ėjo dviese, bet vėliau moters nematė. Konfliktas įvyko greitai. Žmonės ėjo pro kavinę, pro šalį, kokiu atstumu - negali nenurodyti. Vyras (N. L.) paklausė „kur eini V.?“, jis nešaukė. T. V. sugrįžo ir klausė „gal man tave pamokyti?“, trenkė per pakaušį, N. L. atstūmė, T. V. trenkė N. L. į nosį ar lūpą. Iš lūpos bėgo kraujas. N. L. T. V. netrenkė, jis jį atstūmė. Lindo į tarpą tarp vyrų juos skirti. Ji išsigando. Vėliau pradėjo šaukti, atbėgo apsaugos darbuotojas ir prašė T. V. išeiti, po to atvyko pareigūnai. Juos išsivežė tyrėjai, kurie neleido jai rašyti pareiškimo. Pareigūnai sakė „tu nieko nesupranti“. Į policiją atvyko apie 21.00 val. Vėliau, atvykus uošvienei, leido rašyti pareiškimą. N. L. bėgo kraujas, buvo praskelta lūpa. Kada N. L. ėjo pas ekspertus, nepamena.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad kaltinamasis N. L. matytas dirbant prekybos centro apsaugoje. Iki įvykio vyro nepažinojo, nukentėjusiųjų nepažįsta. Liudytoja A. D. matyta, ji dirbo kavinėje. Buvo poste kuomet atbėgo pardavėja, kuri pasakė kas vyksta. Atėjus T. V. vaikščiojo kalbėdamas telefonu. Ateiti į įvykio vietą pranešė parduotuvės pardavėja. Į vyrų sužalojimus neatkreipė dėmesio, nepamena. T. V. nebuvo sužalotas. N. L. laikė servetėlę prie veido. Prekybos centro patalpos filmuojamos, tačiau už filmavimą kavinėje atsako jos savininkas. Jam atėjus, jau buvo ramu.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate apie tris su puse metų. Asmenys matė pirmą kartą, santykiai su jais neutralūs. Buvo gautas pranešimas, kad prekybos centre „Bruklinas“ kinų restorane įvyko konfliktas. Išsiaiškino, kad buvo sudaužyta vaza. Nepavykus išsiaiškinti įvykio aplinkybių, asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Asmenys sakė vienas ant kito. Moters nepamena. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu įvykio aplinkybes prisiminė detaliau. Sužalojimų nematė.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Kaltinamasis matytas, santykiai neutralūs. Su nukentėjusiaisiais santykiai neutralūs. Buvo gautas pranešimas, kad prekybos centre „Bruklinas“ kinų restorane įvyko konfliktas tarp klientų. Įvykio vietoje pasitiko apsaugos darbuotojas, stovėjo vyriškis, moteris. Kavinėje buvo kita pusė. Jie kaltino vienas kitą. Su moterimi nekalbėjo, ji aiškino, kad kaltas N. L., tiksliai nepamena. Sužalojimų nesimatė nei pas vieną iš jų.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad yra N. L. motina. Tą vakarą buvo „Pirčių slėnyje“, tačiau teko iš ten vykti į policijos skyrių, kadangi jaunesnysis sūnus pranešė, kad uždarė Nerijų, nes buvo sumuštas T. V.. Atvykę komisariate sutiko A. D., kuri verkė ir sakė, kad jai neleidžia rašyti pareiškimo. Policijos komisariate buvo apie 21.30 val. Pareiškimus leido parašyti tik 23.00 val. visiems trims kartu: A. D., jai, N. L.. Incidento nematė. Policijos pareigūnai pareiškimo nepriėmė, nes T. V. išdirbęs labai daug metų policijoje, labai didelis pažįstamų ratas ir jis (T. V.) iki dabar bendrauja su pareigūnais. Pareigūnų pavardžių nežino, tačiau yra eilė žmonių, kurie dirba ne valstybei, o konkrečiam žmogui. Policijos veiksmų neskundė, pareigūnai leido parašyti pareiškimus, pasakius, kad skųsos ir nurodžius darbovietę - dirba TV3 žurnaliste. Viską nurodė pareiškime. Atskiro pareigūnų elgesio neskundė. Dėl priimtų pareiškimų jokių priimtų sprendimų nežino. Juos turi namie, teksto nepamena. Sūnų matė iš toli, su juo bendrauti neleido. Jį matė tik tarpduryje, jo neapžiūrėjo. T. V. ne kartą ją įžeidė.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad asmenys, esantys salėje, matyti, santykių nėra jokių. Įvykį pamena, tačiau pamena jau mažai. Prekybos centre „Bruklinas” su J. grįžtant iš parduotuvės „Norfa” ir einant prekybos centro taku, J. kažką pamiršo ir nuėjo atgal į parduotuvę „Norfa”. Pamažu eidama toliau matė einančius T. V. ir L. L. ir nugirdo kaip moteris sakė „nereikia, nereikia”, o vyras sakė „einam”. Pagalvojo, kad jis nori kažką pirkti. Vėliau atkreipė dėmesį, kad pykstasi vyrai. Kaltinamasis N. L. sakė „nereikia, baik”. Nukentėjusysis T. V. patapšnojo N. L. ranka. Patapšnojimas buvo nedraugiškas. Jos dėmesys nukrypo į žaidžiančius toliau vaikus. Vėliau matė, kad N. L. ranka valėsi kraują nuo veido. Nežino, ar nosį, ar burną nusivalė. Dūžį girdėjo, tik tikslaus laiko negali pasakyti. Dūžio garsas buvo stiprus. Patapšnojimas buvo gal 3-5 kartus. N. L. stovėjo priešais ją, bet jei jis nebūtų delnu nubraukęs kraujo nuo veido, nebūtų pamačiusi. Prie vyro buvo moteris. Nepamena, ar barmenė buvo prie jų, ar toliau. Kinų tautybės vyrą matė. A. L. matyta, nes ji užeidavo į parduotuvę. Susipažino teismo metu. N. L. tapšnojimo metu skėsčiojo rankomis. Smūgių ji nematė. Stovinčius abu vyrus matė. Pagalvojo „jaunas protingesnis nei suaugęs”. Matė, kad prie jaunesnio lindo vyresnis, jis buvo šviesia striuke. Nežino nei dėl ko, nei kaip. Pasakoja ką matė. N. L. buvo atvykęs pas ją į namus, ji gyvena Vyturių gatvėje, nes ji A. L., kai buvo užėjusi į parduotuvę, paklausė kas įvyko. Atvykęs N. L. klausė, ar matė įvykį ir paklausė, ar gali paliudyti. Daugiau nesimatė. Teisme buvo susitikę. Kontaktai buvo parduotuvėje, asmeniškai N. L. nedavė. Savo kontaktus nurodė Agnei vėliau po įvykio. Agresyvesnis įvykio metu atrodė vyresnis ir susidarė įspūdis, kad vyresnis puola. Dėl ko konfliktavo nežino ir dabar. Tiek ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, tiek teisme duoti parodymai nesiskiria. Buvo tapšnojimas. Kraują pamatė po tapšnojimo. Ėjo link parduotuvės, buvo prie kampo. Dekoracijos matyti netrukdė, atstumas buvo gal apie 3 metrus. Apšvietimas normalus. Kraujas buvo kairėje veido pusėje. Po apklausos apgalvojo, kas dar vyko. Vyrai garsiai nešaukė, nerėkė, bet barėsi. Smūgio nematė. Kraują matė. Sumušimas jai yra smūgis. Mėlynių N. L. ant veido nebuvo, kraujas buvo. Įvykį geriau prisiminė išėjus iš apklausos. Sakė tiesą, nežinojo, kad apklausą galima papildyti. Patapšnojimas buvo tris ar keturis kartus, atkreipė į tai dėmesį. Vėliau žiūrėjo į vaikus. Vazai sudužus, nepamena kur buvo ir negali pasakyti ar tai vyko prieš išeinant į parduotuvę, ar jau grįžus. Garsas buvo stiprus, pasirodė kaip 20 lėkščių būtų dužę. Pamena, kad nuo garso net krūptelėjo. Kiek laiko iki patapšnojimo po to garso praėjo, nepamena. Kraują matė, smūgio - ne. Kada sudužo vaza, nepamena. Kada girdėjo dūžį, nepamena, neįsidėmėjo. Atminties problemų neturi. Dėl akių šiek tiek sutrikimų turi. A. D. ateidavo į parduotuvę. Įvykio metu nepasakys kokie buvo žodžiai pasakyti „raminkis, baik, užteks”, tikslių nepasakys. N. L. mostai buvo gal du trys. Pradžioje buvo tapšnojimas, tuomet mostai, toliau nepamena. Nestovėjo ir jų neklausė. Buvo nuo jų gal 5 metrų atstumu. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų atžvilgiu santykiai neutralūs. Balsą girdėjo ir tikrai jo nesupainiojo. Ji duodama parodymus nemeluoja.

Aptariant žiūrimą vaizdo įrašą, liudytoja L. G. pakomentavo, kad įraše matosi kaip ji praeina, yra juodai apsirengusi, nueina į kairę. Simona nuo jos atsiskyrė ir nuėjo greičiau. Nuėjo prie kavinės „Čili pica“, ledo arenos. Kavinę, kurioje buvo vyrai, praėjo. Vaikščiojo tarp vienos kolonos ir kitos, tarp parduotuvės „Solo“ ir kavinės vaikščiojo viena. Įvykio pastoviai nestebėjo. Vėliau su direktoriumi sėdėjo prieš jos parduotuvę ant suolelio. Vyrai buvo kavinės viduje. Paskui matė atvykusius policijos pareigūnus ir atvykusį apsaugos darbuotoją. Vyrai kažką aiškinosi, jų konfliktas pasibaigęs nebuvo. Filmuotoje medžiagoje, jai praėjus, jos nesimato. Įvykį matė praeidama. Ėjo iš parduotuvės „Norfa“ ir nusuko kampu. Sėdint ant suolelio, jai matėsi visas kampas. Kartu ėjo direktoriaus žmona, bet ji praėjo greitai ir jos kartu su ja nebuvo. Direktoriaus žmonos lūkuriuodama, ėjo lėčiau. Vyrai kalbėjosi garsiai. Stambesnis ir vyresnis vyras sudavė jaunesniam vyrui. Jaunesnis atmetė to vyro rankas. Suolelis yra už kampo. Nuo suolelio matėsi kavinė ir parduotuvė. Kraują matė būdama prie kavinės. Matė atėjusius policijos pareigūnus, apsaugos darbuotoją. Pradžioje stovėjo kairiau, prie „Čili pica“ kavinės, ne priešais restoraną. Ėjo palengva ir dairėsi. Įvykį matė iš toliau. Ėjo iš koridoriaus galo. Vaizdo įraše to nesimato. Ją vaizdo įraše užstojo kolona. Buvo tarp parduotuvės „Solo“ ir „Čili pica“, arčiau prie ledo arenos. N. L. buvo kavinės viduje. Tiksliai negali pasakyti, iš kokio atstumo matė įvykį. Šalia jos daugiau nieko nebuvo. Duodama parodymus tikrai nemeluoja, nors ja prokurorė ir abejoja. Buvo prie „Čili kavinės“, ėjo lėtai.

Liudytoja R. L. teisme parodė, kad nukentėjusiųjų asmenų (T. V. ir L. L.) nepamena, kaltinamasis - nematytas. Dirba prekybos centro “Tilžė” parduotuvėje, prieš metus dirbo prekybos centre „Bruklinas”, parduotuvėje „Sabra”. Pamena, kad buvo didelis triukšmas, kuris trukdė dirbti. Iškvietė apsaugos darbuotoją ir grįžo į savo darbo vietą. Matė du vyrus ir padavėją, tačiau jų neįsidėmėjo. Skubėjo, kadangi parduotuvė buvo likusi be priežiūros. Nepamena, ar girdėjo necenzūrinius žodžius. L. G. - yra parduotuvės, kurioje ji dirba, buhalterė, buvusi bendradarbė. A. D. pažįsta, nes ji dirbo šalia. Įvykio metu L. G. sėdėjo ant suolelio koridoriuje. Konfliktas vyko kavinėje - restorane. Suolelis prieš jų parduotuvę - gal 5 metrų atstumu iki įėjimo į kavinę. Su L. G. apie įvykį nekalbėjo, po įvykio praėjus dviems savaitėms jų parduotuvė užsidarė. Kuris iš vyrų buvo agresyvesnis, nepamena. Galbūt vyresnis labiau „siautė“ ant jaunesnio. Jaunesnio reakcija tikriausiai buvo atsakomoji, nepamena. Vazos nepamena. Įvykio metu buvo šaukimas, gal krito kažkas, didelis triukšmas, bet to nepamena. Iki apsaugos darbuotojo iškvietimo L. G. sėdėjo ant suolelio. Girdėjosi vyrų šauksmai, pyktis. Žodžių nepamena. Vyrus matė iš šono, ar tai buvo tie vyrai, kurie yra teisme, negali pasakyti.

Civilinis ieškovas Y. L. teisme paaiškino, kad yra verslininkas, kavinės savininkas, kurioje įvyko įvykis. Įvykio nematė. Kavinėje yra kameros. Tą vakarą jam paskambino kavinės darbuotoja A. D. ir pranešė, kad sudaužyta vaza. Sakė, kad atėjo pas ją draugas, kuris sukonfliktavo su lankytoju. Konflikto metu sudaužė vazą. Ji paprašė atvykti į darbo vietą, nes turėjo vykti į policijos komisariatą. Kuomet pareigūnai prašė įrašo, nežino. Su N. L., nekalbėjo. Kadangi kompiuteris buvo išjungtas, įrašo nėra. Civilinio ieškinio atsisako.

Be nukentėjusiųjų T. V., L. L. teisme duotų parodymų, N. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2011-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Pramonės g. 6, Šiauliuose, apžiūra (1 tomas, 5-8 b. l.);

- 2011-10-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad apsaugos darbuotoja S. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams CD diską su prekybos centro „Bruklinas“ 2011-10-08 vaizdo įrašu (1 tomas, 13 b. l.);

- 2011-10-13 CD disko apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, padaryto įvykio metu, apžiūra (1 tomas, 14 b. l.).

Kaltinamasis N. L. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jis nežino kaip jam reikia jaustis, anot jo, šioje byloje turėtų būti atvirkščiai, kaltinamasis ne jis, o T. V.. Teismo vertinimu, visgi konflikto iniciatorius šioje situacijoje buvo būtent kaltinamasis N. L.. Nukentėjusiesiems L. L. ir T. V. praeinant pro kavinę, kurioje sėdėjo kaltinamasis N. L. su savo žmona A. D., T. V. buvo užkalbintas – „užkabintas“. Kaltinamasis N. L. teismo posėdžio metu neneigė ir teigė, kad praeinant T. V. pasakė „kas gero, kaip gyveni, V.?“. Kaltinamojo žmona A. D. teisme taip pat parodė, kad N. L. praeinančiam vyrui pasakė „kur eini, V. ar V.?“. Tuo tarpu nukentėjusieji T. V. ir L. L. teisme vienareikšmiškai teigė, kad jiems praėjus pro kinų restoraną, išgirdo šūksnius su keiksmažodžiais „V., pyderaste, ko čia vaikštai“. Tokias pačias aplinkybes T. V. ir L. L. tvirtino ir ikiteisminio nagrinėjimo metu (1 tomas, 21-22, 24-25, 115-117 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad iki konflikto nukentėjusysis T. V. ir kaltinamasis buvo pažįstami. T. V. dirbo policijoje ir, anot jo, jis N. L. pažinojo kaip automobilių vagį, kuris buvo įkūręs automobilių grupuotę. Be to, T. V. teisme parodė, kad N. L. sakė jam, kad T. V. dėl N. L. išmetė iš policijos. Tai, kad T. V. pažinojo kaip buvusį policijos pareigūną, iš esmės teisme patvirtino ir N. L.. Atsižvelgiant į tai, kad minėti asmenys buvo pažįstami (kaip policijos pareigūnas ir nusikaltimą padaręs asmuo, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę), manytina, kad N. L. turėjo praeities nuoskaudas, kad dėl policijos atskleisto nusikaltimo jis atsirado įkalinimo įstaigoje, todėl pro šalį praėjusį buvusį policijos pareigūną užkalbino, pavartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir taip buvo nusiteikęs priešiškai T. V. atžvilgiu. Tokiu būdu atmestina N. L. versija, kad jis tiesiog norėjo pasikalbėti su T. V., nes tarp N. L. ir T. V. nebuvo tokių tarpusavio santykių, kurie N. L. keltų norą draugiškai bendrauti su T. V..

Nukentėjusiajam T. V. atėjus į kavinę ir pabandžius priešiškai nusiteikusį N. L. nuraminti, t. y. liečiant jo sprandą, kaltinamasis N. L. spjovė nukentėjusiajam T. V. į veidą. Kad N. L. spjovė T. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė nukentėjusysis T. V., kurio parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, detalizuoti. Nukentėjusiojo T. V. parodymus iš esmės patvirtino L. L., teigdama teisme, kad T. V. valėsi veidą ir buvo aišku, kad jam spjovė. Šios aplinkybės (spjūvio į T. V.) neparodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklausta liudytoja kaltinamojo N. L. žmona A. D.. Kaltinamasis N. L. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai teigė, kad tikrai T. V. neapspjovė (1 tomas, 49 b. l.), tuo tarpu teisme jau parodė, kad T. V. į veidą nespjovė, tik gali būti, kad sakant „ką tu sau leidi“, iš burnos ištiško seilių. Esant nenuosekliems kaltinamojo parodymams bei atsižvelgiant į tai, kad liudytoja A. D. yra kaltinamojo N. L. žmona, kuri kartu su kaltinamuoju gali siekti palankaus teismo sprendimo kaltinamajam, todėl jos parodymai gali būti šališki, teismas minėtų asmenų parodymais remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teisme apklaustas liudytojas T. Y. įvykio aplinkybes parodė kiek kitokias, nei jas buvo parodęs ikiteisminio tyrimo metu. Teisme minėtas liudytojas parodė, kad T. V., atėjęs į restoraną, atsisėdo ir jie pradėjo kalbėtis; kaltinamasis sėdėjo prie stalo ir jam T. V. paėmė ir trenkė į pilvo šoną; vyrai atsistojo, nukentėjęs tempė kaltinamąjį iš restorano, tada nukentėjusysis trenkė kaltinamajam į pilvą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu T. Y. parodė, kad atėjusį vyrą (T. V.) sėdėjęs vyras (N. L.) atsistojęs pradėjo stumti lauk iš kavinės; T. V. jį (kaltinamąjį) stūmė atgal į vidų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad T. V. apskritai būtų kavinėje prisėdęs (to nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas), taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad T. V. būtų smūgiavęs N. L. į pilvo sritį. Kadangi T. Y. nurodomos faktinės aplinkybės yra prieštaringos, lyginant parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, bei prieštarauja nuosekliai nukentėjusiųjų T. V. ir L. L. pozicijai, taip pat ir nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad jis tikrai matė visą konflikto eigą (anot nukentėjusiojo T. V., konflikto pradžioje T. Y. kavinės salėje nebuvo ir jis negalėjo jo viso matyti), todėl liudytojo T. Y. duotus parodymus teismas atmeta kaip nepatikimus, be to, atsižvelgtina, kad minėtas liudytojas yra kaltinamojo N. L. žmonos bendradarbis, todėl iš esmės gali siekti padėti kaltinamajam išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, kad asmuo, kaip nurodė A. D., nemoka lietuvių kalbos, nėra kliūtis bendrauti kitomis kalbomis ar per asmenį, kuris supranta tiek kinų, tiek lietuvių kalbas.

Liudytojos L. G. duoti parodymai, teismo vertinimu, taip pat yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja parodė, kad iš pradžių stovint prie parduotuvės „Solo“, o paskui labai iš lėto einant koridoriumi link kinų restorano, matė du besimojuojančius vyrus, kurie bandė kažką išsiaiškinti; nematė, kad jie būtų mušęsi, kad kuris nors kuriam nors suduotų smūgius. Tuo tarpu teisme minėta liudytoja jau teigė mačiusi, kad nukentėjusysis patapšnojo N. L. ranka; patapšnojimas nebuvo draugiškas; patapšnojimas buvo 3-5 kartus; smūgių nematė, dėmesys buvo nukrypęs į vaikus; vėliau matė, kad N. L. valėsi kraują nuo veido; buvo iš pradžių tapšnojimas, paskui mostai, o toliau nepamena. Kalbėdama apie minėtą įvykį, L. G. parodė, kad įvykį stebėjo 3 metrų atstumu, vėliau parodė, kad nuo besikivirčijančių vyrų buvo 5 metrų atstumu, po truputį artėjo prie įvykio vietos. Atsižvelgdamas į filmuotos medžiagos, tiek pateiktos kartu su baudžiamąja byla, tiek pateiktos kaltinamojo gynėjo advokato padėjėjo S. Šumino, turinį, bei remiantis kitais bylos duomenimis, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad liudytoja L. G. tikrai matė visą konfliktą nuo pradžios iki galo, su visomis detalėmis. Darant prielaidą, kad minėta liudytoja visgi matė konfliktą, teismas atsižvelgdamas į tai, kad L. G. įvykį stebėjo ne stovėdama šalia konfliktuojančių vyrų, o atsitraukusi atokiau, dėmesys, kaip patvirtino liudytoja, ne visiškai buvo sutelktas į vykstantį įvykį (kažkuriuo laiko tarpu dėmesys buvo nukrypęs į žaidžiančius vaikus), daro išvadą, kad liudytoja L. G., teisme be kita ko pripažinusi, kad turi problemų su regėjimu, galėjo pilnai nematyti visų įvykio aplinkybių, kurios šios bylos kontekste galėtų būti reikšmingos. Atsižvelgiant, į tai, kad L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi nuo duotų teisme, bei į tai, kad parodymai nėra tvirti ir kategoriški, prieštaraujantys nuosekliai nukentėjusiųjų T. V. ir L. L. pozicijai, teismas L. G. parodymus vertina kritiškai.

Taigi, darytina išvada, kad liudytojų T. Y., L. G. parodymai, duoti teisme, nenuoseklūs lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo tarpu tokius pat parodymus apie įvykio pradžią, eigą ir pabaigą parodė nukentėjusieji T. V. ir L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas nenustatė, kad nukentėjusieji T. V. ir L. L. prieš šį įvykį būtų turėję asmeninių konfliktų su kaltinamuoju N. L., minėti asmenys neturi jokio pagrindo apkalbėti N. L., todėl teismui netikėti nukentėjusiųjų T. V. ir L. L. duotais parodymais nėra pagrindo.

Remiantis teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad konflikto metu kaltinamojo N. L. įžūlūs veiksmai vis aštrėjo, t. y. po necenzūrinių žodžių pavartojimo, nukentėjusiajam T. V. priėjus ir palietus sprandą, N. L. pašoko, spjovė T. V. į veidą, o pastarajam stumtelėjus N. L., buvo panaudotas fizinis smurtas prie nukentėjusįjį T. V., t. y. N. L. smūgiavo T. V. į veido sritį. Pasak nukentėjusiojo T. V., po smūgių jam skaudėjo žandikaulį. Tai, kad N. L. prieš T. V. vartojo fizinį smurtą suduodamas smūgius, T. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei 2011-10-08 protokole-pareiškime (1 tomas, 2 b. l.), kas tik dar kartą patvirtina jo pozicijos tvirtumą ir nuoseklumą. Gi teismo posėdžio metu N. L. parodė priešingai, t. y., kad būtent jis buvo sumuštas T. V. ir pateikė specialisto išvadą, kurioje užfiksuota, kad N. L. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lupos vidiniame paviršiuje, padarytos kietais bukais daiktais (nežymus sveikatos sutrikdymas), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2 tomas, 38 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad T. V. veiksmai įvykio metu yra teisiškai įvertinti ir nėra pripažinta, kad būtent jo veiksmai buvo teisiškai nepateisinami pagal atitinkamas LR BK normas. Šiaulių apygardos teismas 2012-02-27 nutartyje (1 tomas, 111-114 b. l.) konstatavo, kad „Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1659-11, vyko viešoje vietoje, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas T. V. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. Aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės 2012-01-11 nutarime padaryta išvada, jog konflikto iniciatorius buvo N. L., jis užgauliojo T. V., spjovė jam į veidą, smūgiavo, todėl T. V. veiksmai - smūgio sudavimas N. L. ginantis nuo juo ir taip sukeliant N. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, nebuvo nukreipti sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad smūgio sudavimas asmeniui viešoje vietoje iš esmės gali būti Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiu - nepagarbos demonstravimas, tačiau ir tokia aplinkybė pati savaime nėra pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, T. V. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 168 str., 3 str. 1 d. l p., Lietuvos Respublikos BK 28 str., 2012-01-11 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė - būtinoji gintis, taip pat nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-01-11 nutarimo sprendimas yra priimtas baudžiamojo proceso įstatymo numatytose prokurorų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimo išvados yra motyvuotos, o nutarime išdėstyta prokurorės nuomonė dėl priimamo sprendimo ir pats sprendimas yra pagrįstas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1659-11 metu surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtame Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarime įvertintos visos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam T. V. veiksmų 2011-10-08 įvykusio konflikto tarp jo ir N. L. metu įvertinimui, padarytos išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Prokurorės priimtame nutarime atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai, su jais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Įvertinus tai, kad konfliktą išprovokavo N. L. ir T. V. sudavė jam gindamasis, pagrįstai prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 168 str., 3 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos BK 28 str. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarime yra išsamiai išanalizuoti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1659-11 metu surinkti duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra paremtos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1659-11 metu surinkta medžiaga, todėl prokurorės nutarimą pripažinti neteisėtu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo teisėja, susipažinusi su jai pateiktais duomenimis ir patikrinusi skundžiamo prokurorės nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai tenkino pareiškėjo N. L. atstovo advokato padėjėjo Simo Šumino skundą. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių skundžiama Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-02-06 nutartis naikinama ir dėl Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės skundo priimamas naujas sprendimas“.

Įvertinus visą konflikto eigą, taip pat atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo procesinį dokumentą dėl T. V. veiksmų vertinimo, teismas pripažįsta, kad kaltinimas N. L. pasitvirtino ir dalyje dėl fizinio smurto panaudojimo prieš T. V., t. y. kad jis kumščiu trenkė T. V. į veidą ir taip sukėlė T. V. fizinį skausmą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, nors, kaip teigia N. L., jis buvo sužalotas T. V., bet po įvykusio konflikto, kaip matyti iš vaizdo įrašo, policiją į įvykio vietą kvietė ne N. L., o T. V.. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ne T. V., o N. L. elgėsi ne pagal visuotinai priimtinus elgesio standartus.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Šiuo atveju N. L. veiksmai buvo įžūlūs, akivaizdžiai prieštaravo visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą, nes T. V. be jokios pateisinamos priežasties kitų žmonių akivaizdoje (matant A. D., L. L.) buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, vėliau į veidą apspjautas ir jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Anot T. V., jis buvo pažemintas, jautėsi šlykščiai; įvykį stebėjusiai L. L. kilo neigiamos emocijos; A. D. buvo išsigandusi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į T. V. užkabinimą sureagavo ir pro šalį einantys jaunuoliai, kurie atsisuko pažiūrėti, kas vyksta kavinėje. Kaltinamasis N. L. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes į įvykį reagavo aplinkiniai, buvo iškviestas apsaugos darbuotojas, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju N. L. kreipdamasis į T. V. necenzūriniais žodžiais, jį apspjaudamas bei panaudodamas fizinį smurtą, šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. UAB „Lanminga“ kavinėje, esančioje prekybos ir pramogų centre „Bruklinas”, Pramonės g. 6, patalpose.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad N. L. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji N. L. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios priežasties išplūsdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį T. V., jį apspjaudamas bei naudodamas fizinį smurtą T. V. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo. Kaltinamojo N. L. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas N. L. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes.

N. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, padarytas per trumpą laiką po ankstesnės bausmės atlikimo (2011-09-09 N. L. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos; naujo nusikaltimo padarymo laikas – 2011-10-08, t. y. nepraėjus 1 mėnesiui), kas rodo didesnį asmens pavojingumą. N. L. nusikalto būdamas teistas jau 5 kartus (1 tomas, 56-60 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. N. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. N. L. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, 70-73 b. l.). N. L. nedirbantis (1 tomas, 61 b. l., 2 tomas, 51 b. l.), 2011-10-10 darbo biržos duomenimis buvo registruotas darbo biržoje (1 tomas, 62 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados įgaliotos pareigūnės nurodyta, kad dėl N. L. netinkamo elgesio Pietinės policijos nuovadoje nebuvo gauta pareiškimų ar nusiskundimų, jis nėra įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (1 tomas, 69 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į LR BK 56 straipsnio nuostatas, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus N. L., kaip recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes dėl įvykusio įvykio nukentėjusiajam T. V. liekamųjų sveikatos reiškinių neliko; nusikalstami N. L. veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, kas sudaro faktinį pagrindą nukrypti nuo valstybinės kaltintojos pasiūlytos bausmės dydžio, atitinkamai bausmės dydį mažinant.

Į bausmės laiką įskaitytinas N. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-10-08, 21.30 val. iki 2011-10-09, 12.10 val., t. y. 1 para (1 tomas, 40-41 b. l.).

N. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 tomas, 50, 127-128 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Y. L. buvo pareiškęs ieškinį 120,00 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti (1 tomas, 33-34 b. l.). 2011-10-11 nutarimu Y. L. buvo pripažintas civiliniu ieškovu šiai sumai (1 tomas, 35 b. l.). 2012-09-27 teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas Y. L. atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio (2 tomas, 54 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuosprendžiui įsiteisėjus:

- CD diskas su filmuota medžiaga, kuris buvo siųstas kartu su baudžiamąja byla voke prie bylos viršelio - paliktinas prie bylos;

- CD diskas su filmuota medžiaga, kurį teismo posėdžio metu buvo pateikęs gynėjas advokato padėjėjas Simas Šuminas - paliktinas prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę N. L. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią N. L. skaičiuoti nuo N. L. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti N. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-10-08, 21.30 val. iki 2011-10-09, 12.10 val., t. y. 1 (vieną) parą.

N. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priimti Y. L. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio.

Daiktai, turintys reikšmės bylai – nuosprendžiui įsiteisėjus:

CD diską su filmuota medžiaga, kuris buvo siųstas kartu su baudžiamąja byla - palikti prie bylos;CD diską su filmuota medžiaga, kurį teismo posėdžio metu buvo pateikęs gynėjas advokato padėjėjas Simas Šuminas - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.