Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
1A-358-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. K., S. L., V. V.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Steponas Cirtautas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-113/2009

Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4.;

2.1.15.3.1.; 2.4.6.3.4. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjams advokatams Steponui Cirtautui, Vaclovui Janušauskui, Rolandui Stirbinskui,nuteistiesiems V. K., S. L., V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

V. K. – pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl R. P. automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pa­gal BK 187 str. 2 d. (dėl R. P. automobilio sunaikinimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. V. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu 6 mėnesius būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., per 1 mėnesį atlyginti turtinę žalą R. P.;

S. L. – pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. P. automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl V. I. automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pa­gal BK 178 str. 4 d. (dėl A. K. mopedo pagrobimo) 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., pagal BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, paskirta pagal BK 178 str. 4 d., ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

V. V. – pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. P. automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo sunaikinti R. P. automobilį) laisvės atėmimu 1 metams; pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl V. I. automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 2 mėnesius atlyginti turtinę žalą R. P. .

R. P. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinta visiškai. R. P. naudai iš V. V. priteista 500 Lt, iš V. K., jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš D. K. priteista 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

R. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K., S. L., V. V. nuteisti už tai, kad jie 2008-02-17, apie 22 val., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pagrobė R. P. automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės r., tuo R. P. padarė 3000 Lt turtinę žalą.

V. V. nuteistas už tai, kad jis po minėto automobilio pagrobimo nuvažiavus juo į pakelės griovį Bertulių k., Plungės r., turėdamas tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, pasikėsino sunaikinti automobilį – uždegti automobilio priekinę keleivio sėdynę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sėdynė neužsidegė.

V. K. nuteistas už tai, kad jis po minėto automobilio pagrobimo nuvažiavus juo į pakelės griovį Bertulių k., Plungės r., turėdamas tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, sunaikino automobilį – iš automobilio dėtuvės išėmė ten buvusius įvairius dokumentus ir, padėjęs juos ant priekinės keleivio sėdynės, padegė, dėl to automobilis visiškai sudegė.

S. L. ir V. V. nuteisti už tai, kad jie 2007-03-05, apie 00.30 val., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pagrobė V. I. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės r., tuo V. I. padarė 2500 Lt turtinę žalą.

S. L. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasarą, apie 22 val., pagrobė A. K. mopedą „Delta RMR 24“, stovėjusį prie kavinės „Bistro“, Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės r., tuo A. K. padarė 250 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji R. P. apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nuosprendį pakeisti, iš V. K., V. V., S. L. solidariai priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė, remdamasi BPK 109 str., CK 6.250 str. 1 d., 2 d., nesutinka su teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad ji dėl nusikaltimo patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, jos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra tarpusavyje susiję, nes žalos atlyginimas kyla iš tos pačios nusikalstamos veikos ir dėl jos atsiradusių padarinių. Dėl nuteistųjų padaryto nusikaltimo ji iki šiol jaučia neigiamas pasekmes. Iki vagystės jos šeima buvo patyrusi nelaimę – sudegė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, šeima liko be pastogės. Ji iki automobilio vagystės ir sudeginimo jautė ugnies baimę, bet jokių vaistų nevartojo. Tačiau po to, kai sužinojo, kad pavogtas automobilis buvo sudegintas, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, paūmėjo jos liga. Pats gaisras ir ugnis jai kelia didelį nerimą ir baimę, ji tapo labai jautri, negali miegoti, ją nuolat vargina prisiminimai apie sudegintą automobilį, jo vaizdiniai. Nusikaltimas buvo aprašytas spaudoje, ji ir jos moksleivis sūnus jaučia didelį diskomfortą dėl nuolatinio aplinkinių dėmesio, po šio įvykio jai nejauku išeiti iš namų, ji bijo pasakoti apie įvykį, klausimų apie automobilio sudeginimą, nes jaučia didelę gėdą. V. V. iki šiol kelia įtampą vaikščiodamas šalia jos namų ir grasindamas ateityje susidoroti. Be to, tuo metu, kai buvo sudegintas automobilis, jos motina gulėjo slaugos ligoninėje, ji pati dirba Sedoje, todėl važinėti tiek į darbą, tiek lankyti motinos buvo priversta visuomeniniu transportu, o tai sukėlė labai daug nepatogumų – ji nuolat vėlavo į darbą, nes autobuso važiavimo grafikas nesutapo su jos darbo grafiku, reikėjo atsiprašinėti dėl vėlavimo, ji buvo priversta parduoti karves, nes nebeturėjo kuo nuvažiuoti į ganyklą ir į malūną. Nuolat blogėjant savijautai, 2008 m. gegužės mėnesį ji kreipėsi į medikus dėl stiprių galvos skausmų, jai buvo diagnozuoti įtampos galvos skausmai, depresinis susirgimas, skirti antidepresantai, tačiau pagerėjimo nėra, ji vaistams išleidžia nemažai pinigų.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, todėl negali dėl vagystės patirtų dvasinių išgyvenimų įvertinti pinigais ir pareikšti dvigubą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokia teismo išvada prieštarauja BPK ir CK normoms, reglamentuojančioms nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, formuojamai teismų praktikai šiuo klausimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Šią konstitucinę nuostatą detalizuoja bei jos įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Taigi pagal BPK 109 str. civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala yra susijusi su materialinės sferos dalykų praradimais, ji padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to, kas išdėstyta, seka, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios kategorijos bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą. Taigi R. P. neabejotinai turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir dėl nusikaltimais padarytos turtinės, ir dėl neturinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo padaryti anksčiau minėtos išvados, privalėjo vertinti ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, spręsti neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Todėl skundžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl V. K., S. L. ir V. V. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10 000 Lt. Pažymėtina, jog įstatymai nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis pagal CK 6.250 str. 2 d. privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., S. L. ir V. V. pagrobė nukentėjusiosios R. P. automobilį, po to V. V. pasikėsino sunaikinti automobilį, o V. K. jį visiškai sunaikino padegdamas. Vertinant padarytos žalos pasekmes, kolegijai nekyla abejonių, kad dėl automobilio pagrobimo R. P. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau, kolegijos manymu, visa tai sietina su automobilio netekimu, su galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti juo atėmimu, o ne su automobilio sunaikinimu jį padegant jau po jo pagrobimo. Byloje nėra objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog, kaip teigia nukentėjusioji, jos didelį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, ligos paūmėjimą, jautrumo padidėjimą sąlygojo žinia apie pagrobto automobilio sudeginimą. Nukentėjusioji pati apeliaciniame skunde nurodo, kad dar iki automobilio vagystės ir sudeginimo jautė ugnies baimę, nes jos šeima buvo patyrusi gaisrą, kurio metu sudegė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Be to, R. P. teigia, kad ją nuolat vargina prisiminimai apie sudegintą automobilį, jo vaizdiniai, tačiau bylos duomenimis ji nematė degančio automobilio vaizdo, automobilis buvo rastas ir grąžintas jai jau sudegęs. Nors prie apeliacinio skundo pridėta gydytojo neurologo konsultacija, išrašas iš medicininių dokumentų rodo, kad R. P. buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, įtampos galvos skausmai, tačiau nepatvirtina, jog tai yra būtent automobilio sudeginimo, o ne anksčiau patirto gaisro pasekmė. Taigi kolegija, atsižvelgdama į aptartus duomenis, nemano, kad pagrobto automobilio sudeginimas buvo nukentėjusiosios nurodytų pasekmių priežastis. Nukentėjusiosios nurodytas nuteistojo V. V. elgesys neturi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje.

Nustatydama R. P. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, į jų veiksmais padarytą turtinę žalą – ją nukentėjusioji įvertino 6000 Lt (pats automobilis nukentėjusiosios įvertintas 3000 Lt, pagamintas 1984 m.), tačiau didžioji turtinės žalos dalis buvo atlyginta iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, liko neatlyginta tik maža jos dalis, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo turtinių nusikalstamų veikų bylose, todėl negali sutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymu byloje pareikšto civilio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, iš V. K., S. L. ir V. V. solidariai priteisiant jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus ir tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiosios ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios R. P. prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. K., S. L. ir V. V. solidariai R. P. naudai priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis